Rudeniop baigiasi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“ (INOVEKS), kuriame dalyvaujantys jaunieji mokslininkai pristatys savo pažangius naujai kuriamų produktų prototipus. Tad rugpjūčio mėnuo jiems – pats darbų įkarštis. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, padedami šio projekto konsultantų, įsteigė penkias pradedančiąsias įmones (angl. startups), kurios, tikimasi, šalies verslo bei mokslo bendradarbiavimui bus naujas stiprus postūmis.
Jaunieji mokslininkai versle: nuo medicinos iki kosmoso
Jaunuosius mokslininkus versle globojančio projekto tikslas – skatinti technologinių bei inovatyvių įmonių steigimąsi ir vystymąsi, o projekte dalyvaujančiuosius – padrąsinti įgyvendinti savo idėjas, bendradarbiauti, mokytis verslumo ir paversti turimas idėjas verslais. Taip iš daugelio minčių, kaip greičiausiai galinčios vystytis ir pasiekti užsibrėžtus tikslus, VU įkurtos labai skirtingos, bet pažangios tiksliųjų mokslų srities įmonės.
UAB „Bioanalizės sistemos“ kuria daugiafunkcį bioanalizatorių, kuris būtų skirtas inkstų ligomis sergančių žmonių gydymo kokybei pagerinti. UAB „Eteronas“ koncentruojasi į estetinę mus supančios aplinkos pusę ir ketina rinkai pasiūlyti minimaliai matomas palydovines antenas. Pradedančioji įmonė „Lokacijos sistemos“ siekia įdiegti unikalia RFID technologija paremtą sistemą žmonių ir įrangos lokacijai patalpose ar lauke sekti bei orientuoti – tai ypač aktualu pramogų ar didelio prekybos centro teritorijose.
Vieno pirmųjų Lietuvos palydovų kūrėjai UAB „Nanoavionika“ sėkmingai kosmose išbandytos technologijos pagrindu siūlo produktą, visą sistemą, kuri atpigins ir supaprastins eksperimentus kosmose. O pradedančioji įmonė „Ubique calculus“ kuria mokslinę programinę įrangą, kuri domintų biotechnologijos ir farmacijos įmones, universitetus, mokslinių tyrimų institucijas, kurios vykdo cheminių, biocheminių reakcijų, technologinių procesų projektavimą.
Pasak MITA projektų vadovės Dovilės Alijošiūtės, šiame etape, kai jau laukiama konkrečių įmonių produktų prototipų, ją labiausiai džiugina akivaizdi tikslinės grupės pažanga. „Žavu matyti tuos žmones, kurie dar prieš porą metų atėjo nelabai drąsiai sudėtinga mokslininkų kalba pristatyti, ką jie norėtų kurti, o dabar tie patys žmonės jau kalba verslo kalba. Progresas – akivaizdus!“ – įsitikinusi projektą įgyvendinančios agentūros atstovė.
Ji taip pat pasidžiaugė gražiu bendradarbiavimu su Vilniaus universitetu: „Tai, ką jūs darote, tai darote gerai. Manau, kad kiekvieną jūsų įmonę galėsime dėti į sėkmės pavyzdžių knygą. Ir apskritai VU – tai tas partneris, kurio didumas, patirtis, kokybė, kvalifikacija leidžia jaustis ramiai ir saugiai. O čia – jau tikrai didelis projekto sėkmės matas.“
Verslo ir mokslo bendradarbiavimas – kaip kultūros dalis
Jeigu šiandien iš naujo tektų pradėti tokį projektą, D. Alijošiūtė norėtų daugiau lankstumo teikiant paramą pradedančiosioms įmonėms, taip pat – turėti galimybę lanksčiai žvelgti į išankstines projekto sąlygas ir geriau atliepti įmonių poreikius, kad projektas būtų kuo naudingesnis jame dalyvaujantiems.
„O šiandien didžiausias džiaugsmas girdėti apie mūsų globojamas pradedančiąsias įmones ir jų sėkmę, matyti jų pažangą bendrame visos Lietuvos ekonomikos kontekste. Tad ir paties tokio projekto didžiausias privalumas – tai kiekvieno iš tų dalyvaujančių ir daug idėjų turinčių jaunųjų mokslininkų postūmis nebijoti rizikuoti, pabandyti, daryti. Reikia kartu dirbti, kad verslo kūrimas universitete, intelektinių produktų kūrimas taptų kultūros dalimi“, – įsitikinusi MITA projektų vadovė.
