Visuomenininkai priešinsis Vilniaus savivaldybės siekiui pervadinti K. Škirpos alėją (8)

Kazys Škirpa | wikipedia.org nuotr.

Kazys Škirpa | wikipedia.org nuotr.

Liepos 10 d., antradienis, nuo 12,30 iki 14 val. prie Vilniaus m. savivaldybės (Konstitucijos pr. 3) visuomenininkai ketina surengti pasipriešinimo akciją nukreiptą prieš Vilniaus savivaldybės siekį pervadinti K. Škirpos alėją.

„Mes protestuojame prieš Lietuvai priešiškų jėgų pastangas sumenkinti Antrajame pasauliniame kare Kazio Škirpos suorganizuoto Birželio sukilimo prieš SSSR okupantus reikšmę, prieš šio Lietuvos karininko, apdovanoto Vyčio ordinu, nuopelnų Lietuvos Laisvės kovų istorijai niekinimą ir paties Didvyrio šmeižimą. Bandoma jį apkaltinti neva dalyvavus žydų genocide ir siekiama panaikinti jo vardo įamžnimą, pervadinant Vilniuje K. Škirpos alėją kitu pavadinimu. Tam pritaria Vilniaus m. savivaldybės meras R. Šimašius, o Vilniaus m. savivivaldybės Taryba tai numato atlikti 2019 m. liepos 10 d. Tarybos posėdyje“, – teigia protesto akcijos rengėjai.

Akcijos dalyviai ketina kreiptis į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami, kad Lietuvos ir tarptautiniu mastu būtų apginta Lietuva nuo panašių išpuolių tiek šalies viduje, tiek užsienyje.

Prašymą pervadinti Vilniaus Gedimino kalno papėdėje esančią K. Škirpos vardo alėją į Trispalvės alėją savivaldybei pateikė Laisvės partijos frakcijos narys Renaldas Vaisbrodas.

Prašydama pervadinti K.Škirpos alėją į Vilniaus miesto savivaldybę ne kartą kreipėsi ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Beje, R. Vaisbrodas yra Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdantysis direktorius.

2015 metų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC) parengė istorinę pažymą, kurioje teigiama, kad K. Škirpos kaip istorinės asmenybės veikla vertintina nevienareikšmiškai, nes, esą nors jis ir buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, „1940–1941 m. jo veikloje būta ir antisemitizmo apraiškų“. Tačiau pažymos išvadje teigiama, kad, kad K.Škirpa negali būti laikomas Kauno Tautinio darbo apsaugos (TDA) bataliono steigėju, atsakingu už jo egzistavimo laikotarpiu 1941 m. liepos mėnesį Kauno VII forte vykdytas masines žydų žudynių operacijas.

Tai ne pirmas atvejis, kai puolami Lietuvos karininkai, rengę Lietuvos išlaisvinimo nuo SSSR bolševikinių okupantų pasipriešinimo kovas, partizaninį karą. Vilniuje kūjais daužomos Lietuvos Didvyrių atminimų lentos, teikiami siūlymai naikinti jų įamžinimą pervadinant gatves. Nepriklausomoj Lietuvoje tęsiama „bolševikinė“ šmeižto kompanija prieš 1941 m. Lietuvos Birželio sukilimą bei Partizaninį karą.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: