Seime po svarstymo pritarta, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ būtų valstybės pripažinta (video) (37)

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Inija Trinkūnienė Romuvos Krivė | Keišos nuotr.

Birželio 25 d., antradienį,  Seimas po svarstymo pritarė Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybiniam pripažinimui. Už tai, kad „Romuvai“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 18 Seimo narių. Vėliau dar turės būti balsuojama už nutarimo priėmimą.

Prieš „Romuvos“ pripažinimą griežtai pasisakė: Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Jurgis Razma ir Jonas Dagys, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas (LVŽS) Stasys Tumėnas bei Mišrios frakcijos narys Povilas Urbšys.

Posėdžio pradžioje svarstant Seimo posėdžio darbotvarkę konservatorius-krikščionis J. Razma TS-LKD frakcijos vardu pasiūlė klausimo nesvarstyti – išimti iš darbotvarkės. Tačiau Seimo nariai kelių balsų persvara nepalaikė šio siūlymo. Už J. Razmos siūlymą balsavo 52, prieš 43 ir susilaikė 11 seimo narių (užsiregistravo 107 seimo nariai).

Svarstant „už“ nutarimo projektą Nr. XIIIP-2016(2) balsuoti ragino LVŽS nariai Robertas Šarknickas ir Valerijus Simulikas pabrėžę „Romuvos“ vaidmenį saugant etnokultūrines vertybes, žmonių laisvę išpažinti savo tikėjimą ir tai, kad „Romuva“ atitinka pripažinimo teisę šiai religinei bendrijai garantuojančių įstatymų reikalavimus.

„Aš kiečiu balsuoti už laisvę. Mes dažnai kalbame šioje salėje apie laisvę, bet patys kai kuriais atvejais elgiamės kitaip. Palikite žmonėms laisvę patiems spręsti, juolab, kad bendrija „Romuva“ visuomenei per beveik 30 metų įrodė, kad ji visiškai nekenksminga, o priešingai – puoselėja etnines tradicijas“, – sakė „valstietis“ Robertas Šarknickas.

Kalbėjusieji „prieš“ aiškino, kad „Romuva“ esą nėra iš viso tikėjimas, kad, neva Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog valstybė gali pripažinti tik tokią religinę bendriją, kuri turi ilgalaikę atramą visuomenėje ir kuri turėtų veikti mažiausiai 100 metų.

Mišrios frakcijos narys Povilas Urbšys kalbėjęs „prieš“ „Romuvą“ iš katalikiškų pozicijų, citavo iš konteksto išplėštas „Romuvos“ bendraminčio ir bendražygio, mirusio Seimo nario Algirdo Patacko raštus, kuriais remdamasis padarė išvadą, kad „Romuva“ nepripažįsta vienintelio tikrojo Dievo Jėzaus Kristaus…

O iš TS-LKD besitraukiantis „krikščionis“ R. Dagys, tarstelėjęs, kad gerbia „Romuvą“ ir jos įsitikinimus, toliau tiesiog šaipydamasis iš romuvių tikėjimo, kreivai šypsodamasis, beveik ties religinio nepakantumo riba, samprotavo: „klausti ar jie [romuviai – Alkas.lt pastaba] tiki Perkūną ir jo galias tiesiog būtų ganėtinai keistas klausimas, pomirtinį pasaulį kaip įsivaizduoja ar neįsivaizduoja, kokias dvasias tiki… <…> daugumas mūsų yra katalikai, todėl aš manau, kad šis klausimas neturi būti svarstomas iš principo… <…> gal būt atsiras kokia religinė pasaulėžiūra akcentuota, tada mes prie to klausimo grįšime…“

S. Tumėnas, nors ir pareiškė neginčijantis Teisingumo ministerijos išvadų dėl Romuvos teisės į valstybės pripažinimą, tačiau kaip tik tą, ne itin sėkmingai, ir bandė daryti, prieš tai paaiškinęs, kad jis esąs katalikas nežadantis keisti savo tikėjimo.

Seimas svarstyti  Romuvos valstybinio pripažinimo klausimą  ėmėsi prieš metus, tačiau paskutinę praėjusių metų pavasario sesijos dieną projektas buvo išimtas iš darbotvarkės ir Seime nebuvo toliau svarstomas visus metus.

Pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą valstybės pripažinimą religinėms bendrijoms  suteikia Seimas, gavęs teigiamą Teisingumo ministerijos išvadą. Pagal šį įstatymą valstybė netradicinę religinę bendruomenę gali pripažinti kaip šalies istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį, praėjus 25-eriems metams nuo jos pirminės teisinės registracijos, jeigu šią bendruomenę ar bendriją palaiko visuomenė, o jos mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams bei dorai.

Teisingumo ministerija įvertino, kad „Romuvos“ religinė bendrija yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo dalis ir pateikė Seimui teigiamą išvadą dėl jos valstybinio pripažinimo. Teigiamas išvadas po svarstymų yra pateikę Seimo žmogaus teisių, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Seimo Kultūros komitetai. Teigiamas išvadas yra pateikusi Vyriausybė bei Seimo teisės departamentas

Jeigu Romuvai bus suteiktas valstybės pripažinimas, ji įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos dvasininkai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, o nacionalinis transliuotojas turėtų skirti laiką transliuoti religines apeigas. Taip pat Romuvos vestuvių  apeigomis įtvirtintos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Nors „Romuva“ tik 1992 m. buvo oficialiai įregistruota kaip Baltų tikėjimo bendruomenė, bet jos tikrą pradžią reikėtų laikyti 1967 m. Tais metais nedidelė Vilniaus universiteto dėstytojų ir studentų grupelė sumanė Kernavėje paminėti senąją vasaros saulėgrąžos šventę, kurioje buvo užkurtas apeiginis aukuras.

Žiūrėkite visą klausimo svarstymo transliaciją:

Kaip balsavo Seimo nariai:

Seimo narys(-ė) Frakcija Prieš Susil.
Ačienė Vida LVŽSF +    
Adomėnas Mantas TS-LKDF   +  
Alekna Virgilijus LSF      
Andrikis Rimas MG +    
Anušauskas Arvydas TS-LKDF   +  
Armonaitė Aušrinė MG     +
Ažubalis Audronius TS-LKDF   +  
Ąžuolas Valius LVŽSF +    
Bacvinka Kęstutis LVŽSF +    
Bakas Vytautas LVŽSF +    
Balsys Linas LSDPF      
Bartkevičius Kęstutis TTF +    
Baškienė Rima LVŽSF      
Baublys Juozas LSF   +  
Baura Antanas LVŽSF +    
Bernatonis Juozas LSDDF +    
Bilotaitė Agnė TS-LKDF      
Budbergytė Rasa LSDPF      
Bukauskas Valentinas TTF +    
Burokienė Guoda LVŽSF +    
Butkevičius Algirdas LSDDF      
Čimbaras Petras LSDDF   +  
Čmilytė-Nielsen Viktorija LSF      
Dagys Rimantas Jonas TS-LKDF   +  
Degutienė Irena TS-LKDF     +
Dumbrava Algimantas TTF      
Džiugelis Justas TS-LKDF      
Gaidžiūnas Aurimas LVŽSF +    
Gaižauskas Dainius LVŽSF      
Gentvilas Eugenijus LSF +    
Gentvilas Simonas LSF +    
Glaveckas Kęstutis LSF     +
Gražulis Petras MG      
Gumuliauskas Arūnas LVŽSF +    
Haase Irena TS-LKDF   +  
Imbrasas Juozas TTF +    
Jakeliūnas Stasys LVŽSF      
Jarutis Jonas LVŽSF +    
Jedinskij Zbignev LLRA-KŠSF     +
Jovaiša Eugenijus LVŽSF +    
Jovaiša Sergejus TS-LKDF     +
Juknevičienė Rasa TS-LKDF      
Juozapaitis Vytautas TS-LKDF     +
Juška Ričardas LSF     +
Kamblevičius Vytautas TTF      
Kaminskas Darius LVŽSF      
Karbauskis Ramūnas LVŽSF +    
Kasčiūnas Laurynas TS-LKDF      
Kepenis Dainius LVŽSF +    
Kernagis Vytautas TS-LKDF      
Kindurys Gintautas LVŽSF     +
Kirkilas Gediminas LSDDF      
Kirkutis Algimantas LVŽSF +    
Kravčionok Vanda LLRA-KŠSF      
Kreivys Dainius TS-LKDF   +  
Kubilienė Asta LVŽSF      
Kubilius Andrius TS-LKDF      
Kupčinskas Andrius TS-LKDF   +  
Landsbergis Gabrielius TS-LKDF   +  
Liesys Jonas LSF     +
Linkevičius Linas Antanas LSDDF      
Mackevič Michal LLRA-KŠSF     +
Majauskas Mykolas TS-LKDF   +  
Maldeikienė Aušra MG      
Martinėlis Raimundas TS-LKDF     +
Masiulis Kęstutis TS-LKDF      
Matelis Bronislovas TS-LKDF     +
Matkevičienė Laimutė LVŽSF +    
Matulas Antanas TS-LKDF      
Mazuronis Andrius MG      
Mažeika Kęstutis LVŽSF      
Miliūtė Rūta LVŽSF      
Morkūnaitė-Mikulėnienė Radvilė TS-LKDF      
Narkevič Jaroslav LLRA-KŠSF      
Nausėda Alfredas Stasys LVŽSF +    
Navickas Andrius TS-LKDF   +  
Navickienė Monika TS-LKDF      
Nekrošius Arvydas LVŽSF +    
Nevulis Petras LVŽSF     +
Norkienė Aušrinė LVŽSF +    
Olekas Juozas LSDPF      
Olševski Česlav LLRA-KŠSF     +
Palionis Andrius LSDDF   +  
Papirtienė Aušra LVŽSF +    
Pavilionis Žygimantas TS-LKDF      
Poderys Virgilijus LVŽSF      
Popovienė Raminta LSDPF      
Pranckietis Viktoras        
Puidokas Mindaugas MG +    
Pupinis Edmundas TS-LKDF   +  
Puteikis Naglis MG +    
Rastenis Vytautas LVŽSF     +
Razma Jurgis TS-LKDF   +  
Rimkus Juozas LVŽSF     +
Rinkevičius Viktoras LVŽSF +    
Rozova Irina LLRA-KŠSF      
Sabatauskas Julius LSDPF +    
Salamakinas Algimantas LSDPF +    
Saudargas Paulius TS-LKDF      
Simulik Valerijus LVŽSF +    
Sinkevičius Rimantas LSDDF      
Sinkevičius Virginijus LVŽSF      
Sysas Algirdas LSDPF      
Skaistė Gintarė TS-LKDF   +  
Skardžius Artūras LSDDF      
Skvernelis Saulius LVŽSF      
Smirnovas Kęstutis LVŽSF      
Stacevičius Lauras LVŽSF +    
Stančikas Andriejus LVŽSF +    
Staniuvienė Levutė LVŽSF +    
Starkevičius Kazys TS-LKDF   +  
Steponavičius Gintaras MG     +
Streikus Zenonas LVŽSF +    
Strelčiūnas Algis TS-LKDF      
Šakalienė Dovilė LSDPF      
Šalaševičiūtė Rimantė LSDDF +    
Šarknickas Robertas LVŽSF +    
Šedbaras Stasys TS-LKDF      
Šiaulienė Irena LSDDF      
Šimas Audrys LVŽSF +    
Šimonytė Ingrida TS-LKDF      
Širinskienė Agnė LVŽSF +    
Talmont Leonard LLRA-KŠSF      
Tamašunienė Rita LLRA-KŠSF      
Tomilinas Tomas LVŽSF +    
Tumėnas Stasys LVŽSF   +  
Urbšys Povilas MG     +
Vaičekauskas Gintaras LSF +    
Valiukevičiūtė Ona TTF +    
Valiūnas Petras LVŽSF +    
Vareikis Egidijus LVŽSF      
Varkalys Jonas LSF   +  
Varžgalys Juozas LVŽSF      
Vasiliauskas Gediminas LVŽSF +    
Veryga Aurelijus LVŽSF +    
Vingrienė Virginija LVŽSF      
Vinkus Antanas LSDDF      
Zingeris Emanuelis TS-LKDF      
Žemaitaitis Remigijus TTF +    

Nuo 1992 m. oficialiai Lietuvoje įregistruota Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva dėl valstybės pripažinimo į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi 2018 metų gegužės 17 d. Pagal RBB įstatymą Seimo Žmogaus teisių komitetas dėl pripažinimo paprašė išvados iš Lietuvos teisingumo ministerijos.

Teisingumo ministerijos išvadoje nurodoma, kad Romuva pastaruoju metu buvo sparčiausiai auganti religinė bendrija Lietuvos Respublikoje. Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų. „Romuva“ pagal dydį yra šešta religinė bendrija šalyje, aplenkusi tokias tradicines bendruomenes kaip graikų apeigų katalikai, judėjai, karaimai, musulmonai sunitai.

Apie plačius tarptautinius ryšius turinčių senosios lietuvių religijos tęsėjų rūpesčius, siekiant valstybinio pripažinimo savo protėvių žemėje, žiniai pasklidus po pasaulį, savo paramą ir palaikymą Romuvai pirmieji išreiškė graikai.

Senojo graikų tikėjimo atstovus vienijanti Aukščiausioji Etninių Helenų Taryba (Ύπατο Συμβούλιο των Ελλήνων Εθνικών) 2017 m. gegužės 20 d. išsiuntė laišką Lietuvos Seimui ir Teisingumo ministerijai , ragindama neatidėlioti Romuvos valstybinio pripažinimo. Tuo pačiu savo laiške graikai atkreipė aukščiausių Lietuvos institucijų dėmesį į tai, kad Romuvos, kaip ir Helenų etninės religijos, negalima laikyti taip vadinamu „neo-pagonišku“ arba „naujuoju religiniu judėjimu“. Ji, pasak kreipimosi autorių, priskirtina tai religijų kategorijai, kurią religijotyrininkai jau 150 metų vadina „etnine“ (ethnic) arba „prigimtine“ (indigenous) religija, nes savo tradicijas grindžia senųjų baltų ir lietuvių istoriniais šaltiniais bei gyvojo prigimtinio religingumo tradicijomis ir simboliais perduotais iš kartos į kartą – papročių, dainų, tautosakos ir unikalių apeiginių polifoninių sutartinių giesmių pavidalu.

Palaikymą Romuvai išreiškė ir broliai latviai. Nuo 1926 m. Latvijoje oficialiai veikianti Senojo baltų tikėjimo bendrija „Latvijos Dievturių Sandrauga“ (LDS) spalio 1 d. Lietuvos Seimo Žmogaus teisių komitetui atsiųstame laiške rašė: LDS remia ROMUVOS norą, pastangas ir teisėtą siekį tapti valstybės pripažinta religine bendrija. Taip bus ištaisyta istorijos bėgyje atsiradusi neteisybė, pašalinta baltų tautų dvasinę savigarbą slegianti priespauda, todėl prašome Lietuvos Seimo deputatus mūsų tautų savasties ir bendražmogiškų vertybių išsaugojimo vardan teisiškai įtvirtinti lietuvių tautos nacionalinę religiją, kad ji taptų gerbiama bei vertinama ir savoje žemėje, ir pasaulyje kaip lygiavertė kitoms religijoms.

Prof. Vedas P. Nanda | Youtube.com nuotr.

Prof. Vedas P. Nanda | Youtube.com nuotr.

Romuvos Krivė I. Trinkūnienė Krivulės dalyviams taip pat perskaitė garsaus JAV tarptautinės teisės specialisto, Pasaulio teisininkų asociacijos (World Jurist Association) garbės prezidento, Denverio Universiteto Tarptautinės teisės centro (The Ved Nanda Center for International Law) profesoriaus Vedo P. Nandos (Ved P. Nanda) atsiųstą laišką Lietuvos Teisingumo ministrei Mildai Vainiūtei, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Valerijui Simulikui.

Prof. V.P. Nanda rašo: Šis laiškas yra skirtas visomis dvasios pajėgomis paremti Romuvos, vietinių Lietuvos žmonių, prigimtinės lietuvių religinės bendruomenės, prašymą gauti pripažinimą iš Žmogaus teisių komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės Teisingumo departamento.

Kaip Denverio Sturmo teisės koledžo žmogaus teisės profesorius ir Amerikos advokatų asociacijos žmogaus teisių centro valdybos narys, esu susipažinęs su Romuva, kaip su viena seniausių iki šiol gyvuojančių vietinių-prigimtinių  kultūrų Lietuvoje ir Europoje. Susipažinau su jų vadovais per Tarptautinio kultūros studijų centro konferenciją Indijoje ir jų kultūra, grindžiama darnos ir žmogaus orumo, taip pat didelės meilės ir pagarbos gamtai principais,  man padarė didelį įspūdį. Su dideliu susidomėjimu sekiau vietinių žmonių Jungtinėse Valstijose  ir kitose šalyse, kartu ir Europoje, taip pat Jungtinėse Tautose raidą. Esu parašęs knygų ir straipsnių, susijusių su tarptautine žmogaus teisių problema ir jos sprendimu, ta tema esu kalbėjęs nacionaliniuose ir tarptautiniuose forumuose ir, kaip buvęs  Pasaulio teisininkų asociacijos  prezidentas, o dabar jų garbės prezidentas, esu surengęs nacionalinėms ir tarptautinėms vietinių žmonių  teisėms skirtas konferencijas.

Vadovaudamasis pokalbiais su Romuvos vadovais, taip pat savo paties stebėjimo išvadomis, esu neabejotinai įsitikinęs, kad Romuvos pripažinimas jūsų Žmogaus teisių komitete prie jūsų gerbiamos vyriausybės yra labai uždelstas. Todėl nuoširdžiai prašau ilgai neatidėliojant šiems kilniems ir taiką mylintiems žmonėms suteikti pripažinimą, kurio jie tikrai yra nusipelnę.

2014 m. VšĮ „Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras“ užsakymu „Vilmorus“ atliktas kiekybinis visuomenės požiūrio į religines mažumas tyrimas „Religinės bendruomenės Lietuvoje ir jų teisės“ atskleidė, kad Senovės baltų religinė bendrija Romuva turi Lietuvos visuomenės palaikymą. Tyrimas parodė, kad vienintelė Romuva yra vertinama greičiau teigiamai (17 proc.) negu neigiamai (10 proc.), o visi kiti religinių mažumų judėjimai vertinami negatyviai. Be to, tyrėjai atkreipė dėmesį, kad gyventojai, turintys žinių apie vieną ar kitą judėjimą, paprastai jį vertina daug neigiamiau, tačiau Romuvos atžvilgiu yra priešingai: žinantys šį judėjimą vertina žymiai palankiau (38 proc. palankių vertinimų) nei nežinantys (4 proc. palankių vertinimų). Lietuvos gyventojų požiūris į romuviečių teises taip pat yra žymiai palankesnis lyginant su požiūriu į kitas religines mažumas.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Religija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

37 komentarai

  1. Bartas:

    Na ką vatik ano katolikai, teks dalintis pinigėliais. Dagiui pikta. Razma nepatenkintas, o man kiek metų buvo pikta?
    Maskovija ramuvius persekiojo, dabartinė valdžia ( lyg tai mūsų) irgi spjaudosi, nepatenkinti. Priprasit .
    Laiminsim naujagimius, vestuves kelsim, anapilin išeidinėsim kaip lietuviai – tikri lietuviai.Su savu tikėjimu. Vo tep.

  2. Paprastai:

    Galima nulenkti skrybėlės valstiečiams, o kdrikdemonai pasibaisejau eilinį kartą.

  3. Paprastai:

    Džiaugiuosi jog pripažino Romuva. Bet kaip Žemaitis perdaug ir nedziugauju, nes manau jog romovieciu politeistinis požiūris yra klaidingas, senovės baltai nebuvo politeistai. Latvių Dievturiai yra tikslesni, mažiau klaidzioja. Manau jog geriausiai senovės baltams atstovauja Dievturiai. O Romuviams Lietuvoje reikia mokytis iš Dievturiu ir ieškoti prado kartu. Senovės baltai buvo panteistai, yra aiškus įrodymai. O krikščionių kronikoms aklai tikėti kad buvo politeistai yra Nerimta. Politeizmo išvis tokio nėra buve istorijoje, tai tik teorinė sąvoka sunkiai įmanoma realią!e gyvenime. Labiausiai politeistinis religija yra nebent krikščionybė kuri turi du polius gera ir bloga, Jahovos ir Šėtono.

    • Kęstutis:

      “Politeizmo išvis tokio nėra buvę istorijoje…” o apie induizma tikriausiai ir neteko girdėti? ;)…

      • Paprastai:

        Apie visus teko girdėti. Tas pats induizmas giliau panagrinėjus gausis panteizmas. Senovės Graikų ar Romėnų religijos irgi krikščionių buvo laikomos politeistinem. Bet tos religijos ištikro buvo panteistines jei pažvelgsime giliau. Propaganda ir dezinformacija visais laikais buvo ne tik 20-21 amžiuose. Ko yra prirašyta ir prikurta per tuos tūkstančius metų ne visada galai sueina, daug kas yra iškreipta ir logikos neturi. Bet reik tikėti jog ateity kristalizuosis tiesos, pasitelkiant ne vien akla “istorinių” – propagandinių rastliavu pripažinimą, o pasitelkiant ir logine seka, plataus diapazono vertinimą galų gale sveika protą. Panteizmas nedraudžia garbinti kūrinių, stabuu, bet nereiškia kad tie garbinami Stabai yra auksciausiasis Dievas. Išvis tarp panteizmo ir politeizmo yra tik maža riba. Labai plona linija. Politeizmas yra ląstelės kurios NEPRIPAZYSTA jog sudaro vieną organizmą, netgi manosi jog kaunasi tarpusavyje o panteizmas yra organizmas sudarytas iš ląstelių kurios suvokia jog kartu sudaro organizma. Taigi politeizmas yra niekas kitas tik kvailystė ir Trumparegystė. Katra kristalizavosi tik teologų ir filosofų galvose bet ne realybėje.

        • Eirimas:

          Viskas teisingai, tik ne Induizmas, bet hinduizmas (induizmas atėjo iš Makovijos, nes anie H raidės neturi, turi tik X 🙂 ). O hinduizmas šiaip – labai rimtas argumentas, duodantis mums daug vilties. Kaip ir japonų šinto, beje.

          Vis pamenu Jono Trinkūno didžiulę meilę Indijai, jos kultūrai, jos žmonėms. Ir mūsų kelionę 2009 m., kur aplankėme Tjagaradžos muzikinį festivalį.

  4. Paprastai:

    Senovės baltai turėjo aukščiausia jėga Dievą, visa ko kūrėja, todėl politeizmas čia iškarto nebetinka. Nes politeizmas yra tik jėgų samplaika, nebūtinai harmoninga, kurioje nėra aukščiausios pastovios jėgos už kitas aukštesnes. Panteizme yra aukščiausia jėga kuri savyje talpina viską, panteoną. Tame Panteone pas baltus buvo Perkūnas, Medeina, vejopatis ir t.t. Pas Romėnus Neptūnas pas Graikus Poseidonas ir t.t. netgi mes kiekvienas asmeniškai esame Panteone. Panteonas tai Visata. O politeizmo yra krikščioniška naujadarine sąvoka neturinti nieko bendro su realybe ir plaukiojanti ore, krikščionys mėgo politeizma pirsti pagonims paniekindami juos, parodydami kaip chaotiskus, ne darnius . Daug kas ant to pakibo, daug istorikų, lygiai taip pat pakibo ir ant to kad Perkūną, Patrimpa, Zalti, Gabija laiko Dievais ir deivem. Jie nebuvo Dievai. Tai yra iškreipta istorijoje. Jie galų galiausiai buvo tik žemiškosios jėgos Panteone, tai yra Stabai. Stabas yra gražus senas lietuviškas žodis kurio šiandien visi bijom. Daug ko bijom, savęs bijom, raganų bijom 😀 yra Dievas, absoliuti Visata, nekintanti harmonija ir yra kintantis pasaulis, Stabai, ritualai, religijos…. Jezus, Būdą jie yra Stabai apie kuriuos formuojasi religijos. Visi žemiški dalykai yra kintantys kad ir kaip kaikurie stengtumemes jog nekistų, net krikščionybė laiko tekmej yra priversta kisti arba jai galas. Religijos prieš Dievą yra niekas, Stabai yra niekas. Ritualai yra kintantys. Nereikia aklai stengtis atkurti to kokie buvo senovės baltai nes tai mus tik muziejinė vertybė… Aišku ir tas gerai. Bet dar svarbiau gyventi šiandieną.

    • Ženklas:

      Teisingai, (politeizmas) -, geriau daugiadievystė, yra Aukštesniųjų Jėgų samplaika, nebūtinai harmoninga, ir nėra vienos išskirtinės Jėgos aukštesnės už kitas, būtent tokia religinė sistema ir buvo pas mus. Karalius Mindaugas garbino septynis dievus, t.tarpe dvi moteriškas dievybes. Kryžčionybė per 600 metų įdiegė tik vieno dievo supratimą, o daugiadievystę pavertė dalyku, kurio kaip ir gėdytis reikėtų, nes tai prasta, ne kaip pas juos. Tokią religinę sistemą sunku suvokti vieno dievo principu, ,,demokratinio centralizmo“ principu išauklėtiems žmonėms. Esu romuvis, mano Dievų yra daug ir to nesiruošiu gėdytis.

  5. Levas:

    LR Konstitucija, 26 straipsnis.

    P A G A L I A U Lietuvoje galimai bus LEISTINAS lietuvių tikėjimas….

    O sako stebuklų nebūna…

    tik luktelti …. kelis amželius…. reikia

    Mes kantrūs

  6. Joana:

    Nors viena gera žinia ant Lietuvos. Džiaugiuosi iš visos širdies. Ačiū tiems seimūnams, kurie šį įstatymą palaikė

  7. Pats nežinau:

    Kiek čia senovės Baltų tikėjimas, o kiek kažkokių kimbrų.

  8. Saulė:

    labai gera žinia, ačiū seimūnams, balsavusiems už; tikrai geras darbas padarytas. Stebina pasisakiusieji prieš, o dar kalba apie toleranciją. Lai jie tiki kuo tikėję, bet nekaišioja pagalių Baltų tikėjimo išpažinėjams. O, net gaiviau pasidarė nuo tokios žinios.

  9. Romas:

    Nepraktikuoju ir neišpažįstu nei vienos religijos. Išpažįstu dvasingumą. Bet šiuo sprendimu džiaugiuosi.
    Išklausiau visus oponuojančius, Razmą, Dagį, kitus, jų argumentus. Kad dar ne laikas, kad tai ne religija…

    Bet ar gali būti kitaip, jeigu ji (baltų religija, pasaulėžiūra) buvo sunaikinta ugnimi ir kalaviju, du tūkstančius metų draudžiama. Jau vien todėl ji turi teisę…

  10. Vygantas:

    Labai gerai, kad šį klausimą nagrinėja šitas būtent seimas. Kitos gi sudėties seimas tik kryžius mums tepamėtytų. Beje, atminkime, kaip buvo su prūsais. Tuometinis popiežius savo bulėje davęs nurodymą kryžiuočių ordinui: eikite ir naikinkite tuos netikėlius (suprask, pagonis). O prūsai pusę šimto metų (!) gynė karuose savo tikėjimą, kol nebuvo nugalėti. Va kokia prievarta neštas tas tikėjimas.

  11. Laimutis:

    Eikime tvirtai Protėvių pramintu taku, pagal Saulės ratą ir Dievai mums padės.

    • Easy:

      Dzeusai???? Dievas lygu Dziausas…… senoves gamtatikiu Europos paveldas. Dziausas buvo vienas, o ne daugiskaitoje…….. Dziausas tolygu Visata. Kokie dar Dievai. neiskraipykite dalyku. Perkunas, Vejopatis, Raganos, Velenai yra stabai, o ne Dievai. Dievas yra Dievas.. jis vienas. Kazkaip Lietuvoj niekaip neissigrynina suvokimas, lenku ir vokieciu “paveldas” prigijo, Latvijoje tokiu iskraipymu maziau, nors irgi truksta grynumo. Nebukit mulkinami krikscionisku istoriku ir funkcionieriu.

    • Easy:

      Laimuti, mūsų pamėgti “Dievai”, tikriausiai prieš tustanti metų, buvo vadinami kažkaip panašiai kaip stabukai ir stabaitės, ir anų pas baltų buvo šimtai, nuo žalčiukų, aitvarų, velniuku iki Perkūno, katro kultas įpatingai buvo svarbus nykstant baltiškajai tikybai, Perkūnas Dievo tiesos stabaitis, baltai papuolę į genocido pinkles, kai visa krikščioniška Europa siekė juos ištrinti iš žemėlapio, patyrė terora ir neteisybę, deginami kaimai, žudomi žmonės į ką gali kreiptis tada jeigu ne į tiesos ir teisingumo stabuką, kariai tikriauisiai netgi į Karo stabuką Kovą kreipėsi. Kaip tiksliai buvo vadinami tie stabukai ir stabaitės sunku šiandien pasakyti, išvis jie buvo vadinami tiesiok kiekvienas savuoju vardu o bendrinis žodis turbūt jeigu ir buvo tai jis galimai nebuvo dažnai vartotinas, kasdieninėje kalboje, o jeigu buvo toks žodis populiarus vartojamas tai galbūt, stabukai. Nes tai populiarus senas lietuviškas žodis, kuris šiandien, krikščionybės pagalba įgavo labai neigiamą reikšmę. Kaip ten buvo tie stabukai tada tikrai nebuvo vadinami Dievais nes tada kertasi su elementariausia, sveikiausia logika. Logika štai kur: Pas senovės baltus yra aukščiausias, dangaus jėga, visa ko kūrėjas, andajus, nunadievis, aukštasis visagystis, visų pirmas vardu DIEVAS, DEUS, Šviesa, dangus…. kitų Dievų nebuvo… Yra tik Panteonas stabukai ir stabaitės.. žemiškoji kurinyja, kintanti… DEUS VISATA nėra kintanti. Tai visą aprėpianti, laiką ir erdves amžinybė. Katroj yra kurinija, Panteonas kurioje ir atsiranda stabai, istabūs kuriniai…. kurie sudaro DARNA. Pas mumis stabus šiandien vadiname Dievais, atsižvelgdami į viduramžių krikščionių kronikas, kurios buvo paviršutiniškos, niekam neidomus tie baltai buvo, tik nuotrupos aprašytos ir tikriausiai atmestinai. jeigu kažkam jie idomus butu buve, tai butu bent kelias knygas paraše o ne pora puslapių, kurie tikriausiai buvo rašomi su tikslu pašiepti ar šiaip atmestinai iš nuogirdu… Nenuostabu jog vokiečiu metraštininkai Perkuna pavadino Dievu…. o visa baltu kultura kaip politeistine… Ka aniems reiškė pagonys????????????? ant kiek jiems rupejo pagonys??? Lygiai tiek kiek rupejo kai juos smeigė ir degino.

  12. Sveikinu “Romuvos” bendriją su valstybiniu pripažinimu.

  13. senasis druvis:

    Kails! Seni barzdoti šypsosi šiandien Dausose. Geras žingsnis darnos ir teisingumo link. Šiandien – ŠVENTĖ. Lenkiu galvą prieš senuosius Valstybės kūrėjus, lenkiuosi Tautos gynėjams ir savasties nešėjams. Visa tai – ne be Dievų palaimos. Sveikinu visą Romuvos bendruomenę, Krivę Iniją, krivaičių ratą ir visus ir visokius vaidilas bei romuvius – susitelkusius ir pavienius, linksmus ir piktus, bet visus tokius reikalingus. Sveikinu ir visus pritariančius, besidominčius, kritikuojančius ir palaikančius. Žmonės Dievams – Dievai žmonėms!

  14. Tvankstas:

    Reikia laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kurios II skirsnis labai aiškiai pasako, kad romuviams negali būti apribojimų įregistruojant jų tikėjimą, kuris tuo labiau nėra atvežtinis ar koks svetimas užkratas.
    Mūsų senojo tikėjimo atstatymas yra dalinai galimas per Vandulių Karalystės Afrikoje veiksmus (karalius Genčiarikis), susikirtimus su katalikybe ir šios dorovinius pralaimėjimus, pakankamai medžiagos yra iki Perkūnos (Arcona) sunaikinimo 1168 metais.
    Turiu pasakyti atvirai – iki šiol niekas giliai ir plačiai nėra užsiėmęs mūsų senojo tikėjimo atstatymu. Tiek A. Patackas, tiek G. Beresnevičius savo pasisakymais dėl senojo tikėjimo tikrai nėra autoritetai, nes jie nežinojo daugybės dalykų, kas yra užrašyta bent laike nuo Tacitus “Germania” iki Perkūnos žlugimo. Kaip galima vertinti ‘žinovą’, jei jis žino tik keletą sudedamųjų, bet nežino keliasdešimties ?
    Žmonės, pasisakantys už romuvių neigimą Lietuvos gyvenime, tėra tik kryžiuočių ordino knechtai ir ‘polskos wiaros’ sargybiniai, katalikiškieji kosmopolitai, kuriems Lietuva ir lietuvių kalba tėra antraeiliai dalykai.
    Nenoriu plėstis, bet Lietuvos katalikų galvų veiksmai žemės referendumo metu ir dėl vykstančio lenkinimo Vilniaus krašte, prisikviečiant vienuolių iš Lenkijos, tėra Lietuvos ir lietuvių tautos išdavystė. Kažkada tokia žmonių mokymo tikrosios slavų kalbos įvyko 1347 m. Čekijoje ir 1390 m. Lenkijoje, pasikvietus iš Hrvatijos vienuolius glagolitus, kurie apgyvendinti lietuviakalbėse šeimose mokė tikrojo katalikų tikėjimo vertos slavų kalbos.
    Man gėda, kad romuviai taip ilgai negalėjo būti pripažintais nepriklausomoje Lietuvoje.
    Kuo skiriasi katalikybė su begale šventųjų, patronų, pakelių smūtkelių ?
    Senajame tikėjime yra aiškus vienatinis Perkūnas. iš kairės ir dešinės turi savo pagalbininkus – kuo skiriasi nuo krikščioniškos šventosios trejybės ?
    Kokiais akiniais reikia žvelgti, jei viename tikėjime tai gerai, o kitame – blogai ?
    Popiežiaus galvos apdangalas vadinasi mitra – tai iš kokių laikų atėjęs šitas žodis su savo reikšme ? Kurioje pasaulio kalboje žodis ‘mitra’ turi veiksmažodį ? Kai atsakysite, tai suprasite daugiau apie krikščionybės švelniai tariant pasisavinimus arba prichvatizaciją.
    Iš pasisakymų tiesos lt

  15. Bendrystėje ir darnoje.:

    Ačiū seimo nariams, balsavusiems už valstybinio statuso suteikimą tam,kas lietuvių šaknyse ir kas iki šių dienų romuviečių saugoma puoselėjama,lyg amžinoji ugnis būtų…,bet taip ir yra.Mūsų Tautos prigimtinis tikėjimas darnoje su tautiniu paveldu ir pačiu žmogumi-lietuviu.Bet jo tas dvasinis pamatas lyg išspirtas iš po kojų.Todėl vieni dvasinę ramybę rado krikščionybėje,kiti ieško kituose tikinčiųjų bendruomenėse-blaškosi,dalis jaučias ne kaip, nes neturi kaip medis šaknų ir neturi galimybės įgauti dvasinės stiprybės.Todėl ši žinia nuostabi ir geriausia šių metų diena.

  16. Žemyna:

    Delfis:
    ,,Seime neužteko balsų neopagonims suteikti valstybės pripažinimą.”
    Pakartotinai bus galima kreiptis… po 10 m. – Kai, ,,ačiū Dievui”, išmirs tie, kas dar kažką išmano, kam nuoširdžiai rūpi?
    Klausimėlis: O ar senovinis tikėjimas nepriklauso pasaulio kultūros paveldui?
    Ar UNESCas neprivalo vėjo sukelti? Tai popierinė, ar realiai veikianti, seniausias mažąsias, nykstančias pasaulio tautas su visu jų kultūros kraičiu ne kalbomis iš tribūnų, bet iš tiesų ir veiksmingai nuo globalizmo poveikio SAUGANTI organizacija?

    • -.-.-:

      su visa pagarba ir prielankumu, bet romuvių tikėjimas nėra senovinis, nors juo ir stengiasi remtis, tad pasaulio kultūros paveldui dar nepriklauso. Kitas dalykas, kad pasiuntiniai į Seimą neturėjo teisinio pagrindo jo nepripažinti.

  17. Paprastai:

    Gerai gerai, o tai kodėl nepakako balsų jeigu daugiau nei pusė buvo už? Tai kiek reikėjo tada? Straipsnį gal kokį paaiskinamaji???????

  18. D Ė M E S I O !:

    „Respublikoje” – apie Budbergytės siūlomą įstatymo projektą:
    „Sostinės įstatymas – išskirtinės sąlygos Vilniui”
    Be visko kito – ir apie reprezentacinę sostinės aikštę.
    Reiktų išsinagrinėti patį projektą – ar jame nėra „po slenksčiu duobės žarijų”.

    Šiaip – toks įstatymas reikalingas, ypač – apsisaugoti nuo mero, jei pasitaikytų koks, katro išsilavinimas, tautinis orumas ir pareigos supratimas su giliomis juodosiomis skylėmis.

  19. Bartas:

    Apsidžiaugiau pirmas ir … še tau. Vėl katolikai laimėjo. Aš labai piktas.

  20. Romualdas:

    Įkelkite Grušo laišką, dabar nuoroda klaidingai rodo ne jo laišką, o atsišaukimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: