Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

N. Balčiūnienė. Jubiliejinė Rasos šventė Verkių rūmų parke (nuotraukos)

Nijolė Balčiūnienė, www.alkas.lt
2019-06-21 02:39:43
2
Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.
Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

Birželio 21 d., penktadienį, 19 val. jau dvidešimtą vidurvasarį, kai gamta ir žolynai kupėja, javai rasoja, Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia švęsti pačią švenčiausią lietuvių kalendorinę šventę, trumpiausios nakties, Saulės grąžos šventę.

Birželio 21-oji astronominė vasaros pradžia, saulė įrieda į Vėžio žvaigždyną, tai ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties metas. Prof. L. Klimka rašo, kad „ Vasaros saulėgrįža tradiciniame kalendoriuje vienas svarbiausių laiko atskaitos taškų, vadintas Rasos, Kupolių, Joninių švente. Iškilesnė už kitas, linksma, net siautulinga. Ir saulė tekėdama šoka“. Iš tiesų saulė tarsi trumpam stabteli aukščiausiame dangaus horizonte ir leidžia pasidžiaugti vasaros gražumu. Po Petrinių diena pradeda pastebimai trumpėti, nustoja kukavusi raiboji gegutė, žydėjimą pakeičia augimas, nokimas.

Rasos, Kupolinės turi gilias tradicijas. Manoma, kad šventė atsirado kartu su žemdirbyste, t.y. prieš IV-III tūkst.m. pr.Kr. Pirmieji rašytiniai šaltiniai yra išlikę iš XIV a., XVI a. aprašė M. Strijkovskis, vėliau M. Pretorijus, M. Valančiaus raštuose, L.A. Jucevičiaus, S. Daukanto, A. Kirkoro aprašymuose ir vėlesnių kraštotyrininkų darbuose. Rasos šventė minima Kiburgo kelionės aprašyme, kur pasakyta, kad Vilniuje ji buvo švenčiama Rasų kalneliuose.

Tarybiniais laikais pirmoji Rasos šventė buvo atgaivinta Vilniaus universiteto ramuviečių, žygeivių, kraštotyrininkų, 1967 metais Kernavėje. Kad šį šventė įvyktų daug prisidėjo Jonas Trinkūnas, Antanas Gudelis, Vacys Bagdonavičius ir daugelis kitų senųjų tradicijų puoselėtojų. Apie tai jau ne kartą rašėme, kalbėjome Rasos šventės 50-mečio konferencijoje.

Prieš 20 metų pastebėjau, kad vilniečiai neturi tradicinės vasaros saulėgrįžos šventės, mieste vyko  alaus ir šašlykų Joninės, į kurias folkloro ansambliai stengdavosi įpinti nors keletą šventės elementų. Taip gimė mintis, kad Verkiai  yra tinkama vieta šiai kalendorinei šventei: aukštas kalnas, Lizdeikos aukuro legenda, Neries ir Verkės upių santaka, liepomis pasipuošęs senasis Verkių rūmų parkas. Kasmet teko tobulinti šventės scenarijų, kviesti vis daugiau Rasos šventės repertuarą žinančių ansamblių, tradicinių muzikantų,  ieškoti vaistažolių specialistų, būrėjų iš žolynų. Šventė sutraukdavo vis daugiau vilniečių, ji sulaukė gero etninės kultūros specialistų įvertinimo, tūkstančiai gražių kultūringų vilniečių ir užsieniečių daugelį metų aktyviai dalyvauja visuose šventės etapuose.

Keletą pastarųjų metų mūsų švente susidomėjo Japonijos ambasados darbuotojai, šiais metais taip pat apsilankys Japonijos ambasadorius su žmona. Reikėjo atlaikyti spaudimą dėl įvairios prekybos. Nesinorėjo dvasingos šventės paversti alaus gėrimu, šašlykų valgymu. Šventės dalyviai suprato, kad reikia ateiti su žolynų vainikais, su lauknešėliais ir po liepomis susėdus su draugais pabendrauti ar isijungti į kupolinių ratelį ar šokio sūkurį prie šventinio laužo.

Šventėje yra saugu, nėra girtų, todėl Rasos šventę Verkiuose pamėgo jaunos šeimos su mažais vaikais, prie šventinio laužo šoka ir mažas ir jaunas ir pagyvenęs. Šis bendrumo jausmas tiesiog užburia, o dainos, sutartinės, kupolinių rateliai nepalieka abejingų.

Rasos šventės apeigos prie Lizdeikos aukuro | rengėjų nuotr.
Rasos šventės apeigos prie Lizdeikos aukuro | rengėjų nuotr.

Noriu padėkoti folkloro kolektyvams, kurie daug metų atlieka meninę apeiginę šventės dalį. Tai puikūs ansambliai, dauguma „Aukso paukštės“ laureatai: „Jorė“ – vadovė Rūta Aleksiūnienė, „Laukis“ – vadovė Lijana Šarkaitė Viluma, „Nalšia“, „Poringės“, „Radasta“ – vadovė Audronė Vakarinienė, apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ – vadovė Inija Trinkūnienė, „Varangė“ – vadovė Varsa Liutkutė Zakarienė, liaudies dainų klubas „Raskila“ – vadovas Rimantas Matulis, tradicinio muzikavimo grupė „Griežikai“ – vadovė Gaila Kirdienė. Iki saulės patekėjimo gros Valdas Striužas, Valdas Bieliauskas, Daumantas Čepulis ir kt. Botanikos instituto vaistažolių specialistės su Birute Karpavičiene visada sulaukia daug klausimų ir dėmesio. Senąsias  būrimo iš žolynų tradicijas, naudingąsias augalų savybes puikiai išmano būrėjos Rita Balsevičiūtė ir Rita Balkutė, prie kurių sustoja eilė laukiančių su savo suskintomis kupolėmis rankose. Visus vaišiname didžiuliame katile verdančia kvapnia arbata.

Šventėje didelis dėmesys bus skiriamas žolynams,  saulei,  ugniai ir vandeniui. Šiuo metu žolynai ir visa augalija turi daugiausia gyvybinių galių, o vaistažolės – gydomųjų savybių. Kasmet vis sugrįžtame prie seniausių ištakų, siekdami suvokti šventės prigimtį, vis labiau priartėti prie jos sakralumo paslapties. Šventės ryšį su augalija patvirtina ir kitas jos pavadinimas – Kupolės arba Kupolinės  rašytiniuose šaltiniuose minimos jau 14 a. Tuo metu augalai kupėja – gerai auga, veši, virsta iš dirvos. Laukų lankymas, apėjimas, apeiginiai šokiai, sutartinių giedojimas, aukojimai atsispindi mūsų dainose, tautosakoje,

Merginos eidavo kupoliauti, pinti vainikų. Vainikai turėjo gilią prasmę, su jais spėdavo ateitį: puošdavo galvas, namus, mesdavo į šakotą kartį ar obelį, plukdydavo vandeniu, nakčiai dėdavo po pagalve. Merginos prisirinkdavo devyneriopų žolynų (kupolių), nieko nekalbėdamos nupindavo vainikus ir mesdavo per galvą į beržą, gluosnį ar obelį. Iš kelinto metimo vainikas įkrisdavo į medį, po tiek metų tikėdavosi ištekėti.  Švenčionių rajone užrašytoje  kupoliavimo dainoje Kupolė apdainuojama kaip stebuklingas žolynas su trimis šakomis, kurių viena žydinti kaip Saulė teka, kita – kaip Mėnulis rieda, trečia – kaip žvaigždelė žiba.

Prie apeiginio laužo šokdavo, šokinėdavo per ugnį, linksmindavosi iki saulės patekėjimo. Pasak M. Valančiaus, Kartenos apylinkėse ir kitose Žemaitijos vietose dar apie 1815 metus, rinkdavosi jaunimas prie degančių laužų su kanklėmis, smuikais. Vieni grieždavo, kiti šokdavo aplink ugnį plodami rankomis ir dainuodami iki gaidžiams pragystant. Jaunimas šokdamas dainuodavo apeigines dainas, kuriomis garbindavo Saulę, Mėnulį, augalus, javų laukus. Visuose tuose papročiuose, kurių dauguma išliko iki mūsų dienų, atsispinti senovės lietuvių, aisčių genčių filosofija, artimas ryšys su gamta.

Kiekvienais metais vis kitokie ir panašūs pasirengimo rūpesčiai: vartai, kryžiokai, laužas, kupolė, stebulė, ansamblių, pagalbininkų paieška… Pats mieliausias pasirengimo šventei metas – tai kupoliavimas, braidymas po žydinčias pievas, kurios svaigina žiedais, bičių dūzgesiu ir raudonų žemuogių vilionėmis. Nuo studentiškų dienų Rasos šventėje Kernavėje, jau 50 metų kasmet vis ieškau paparčio žiedo paslapties, tos glūdinčios šventybės, kurią kiekvienas pajaučiame savaip.

Rasu vyrai-2400
Rasu ratas-2400
Rasu pro vartus-2400
Rasu vainik.-2400
Kupolės vainikai-2400
laužas-2400

Nuo 19 val. vakaro kupoliausime, pinsime vainikus, bursime iš žolynų, vaišinsimės vaistažolių arbata, suksime kupolinių ratelius, sutartinėmis pagerbsime ugnies apeigas prie Lizdeikos aukuro, dainomis palydėsime vakaro saulę,  šoksime prie laužo, leisime vainikus Nerimi, prausimės ryto rasoje ir kartu sutiksime tekančią saulę.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia į Rasos šventė Verkių parke (nuotraukos)
  2. Kviečia Rasos šventė Verkių parke
  3. Vėl kviečia Rasos šventė Verkių parke (video)
  4. Trumpiausią vasaros naktį, Vilniaus Verkių parke, vyks XX Rasos šventė
  5. Kernavėje – 50-oji Rasos šventė ir Rasos šventės 50-mečiui skirta konferencija
  6. Kaip mes švenčiame Rasos šventę (nuotraukos)
  7. Baltų vienybės ugnies sąšauka vyks ir Vilniaus Verkių parke
  8. Prisiminkime 2000-ųjų Kernavės Rasos šventę (video)
  9. Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia į Rasos šventę Verkiuose (video)
  10. Rasos šventė Kernavėje
  11. Kviečiama pasirašyti peticiją ginant Rasos (Joninių) šventę
  12. O. Nosevičienė. Rasos Verkiuose kupėjo jau septynioliktą kartą (nuotraukos)
  13. Kviečia Rasos šventė Verkiuose (video)
  14. Kernavėje 45-tą kartą liepsnojo Rasos šventės laužai (nuotraukos)
  15. V. Bagdonavičius. Rasos ugnių prasmė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Vaida says:
    6 metai ago

    Buvo tikrai graži šventė. labai gražiai dainavo, šoko ir grojo folkloro ansambliai, Verkių parkas kvepėjo liepų žiedais, oras buvo šiltas, malonus. Mano šeima taip pat suko ratelius, Nerimi leidome vainikus, klausėmės puikių muzikantų grojimo. Kitais metais vėl ateisime. Ačiū rengėjams.

    Atsakyti
  2. Cecilija-Rasa says:
    6 metai ago

    Toks išsamus ir švarus Nijolės Balčiūnienės Rasų šventės aprašymas. Tad juo labiau pati šventė, pasirinkta vieta ir nuostabūs Lietuvos žmonės. Ačiū! Vieną kartą ir mes prisijungsime.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Paspirtukas
Gamta ir žmogus

Įspėjinas dėl karščio pavojų: baterijos gali virsti sprogmenimis

2025 07 07
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Aviacijos bendruomenė spaudžia Rusiją dėl GNSS signalų

2025 07 07
Nerūkymo zana
Gamta ir žmogus

Kauno rajone apie 100 nerūkymo zonų

2025 07 07
Gatvė | panevezys.lt nuotr.
Lietuvoje

Panevėžys Mažos taršos zonos planą atidėjo iki spalio

2025 07 07
Kauno Rotušės aikštė
Lietuvoje

Kaunas kviečia įvertinti pokyčius Rotušės aikštėje

2025 07 07
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kokius tyrimus skiria šeimos gydytojas ir kada jie nemokami?

2025 07 07
XVIII PLB Seias Vilniuje
Lietuvoje

Vilniuje – XVIII Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas

2025 07 07
Kompiuteris,užrašai
Lietuvoje

Tyrimas: renkantis darbą – svarbi ir darbo vieta

2025 07 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas apie Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras
  • P.Skutas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įspėjinas dėl karščio pavojų: baterijos gali virsti sprogmenimis
  • Aviacijos bendruomenė spaudžia Rusiją dėl GNSS signalų
  • Kauno rajone apie 100 nerūkymo zonų
  • Panevėžys Mažos taršos zonos planą atidėjo iki spalio

Kiti Straipsniai

XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla Salų dvare

Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2025 07 01
Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

2025 06 25
Joninės Klaipėdoje 2025

Magiška Joninių naktis Klaipėdoje: ugnies, dainų ir senųjų papročių šventė Jono kalnelyje

2025 06 24
Rasos šventė Verkiuose, 2023-06-23

Šįvakar – Rasos šventė Verkių parke

2025 06 20
Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

Kviečia Rasos šventė Kernavėje!

2025 06 19
Akimirkos iš Romuvos Ilgių ir dailininkės Julijos Ikamaitės surengto Vėlinių (Ilgių) vakaro. 2012–2018 metai

Ar dera naikinti Vėlines dėl Sausio 13-osios?

2025 06 17
Rasos šventė Verkiuose, 2023-06-23

Rasos (Joninių) šventė 2025 m. Lietuvoje: kur ir kaip švęsime?

2025 06 11
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

2025 06 11
Pavasario lygiadienis Pučkoriuose 2025-03-23

Pavasario lygiadienis Pūčkoriuose – šviesa, atgimimas ir bendrystė

2025 03 25
Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

Iškili tautinės kultūros puoselėtoja Nijolė Balčiūnienė švenčia neeilinį gimtadienį

2025 03 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas apie Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras
  • P.Skutas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Skola Tautai ir Sąjūdžiui apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Teisingumo ministras praneš apie Rusijos neteisėtus veiksmus prieš Lietuvą

Teisingumo ministras praneš apie Rusijos neteisėtus veiksmus prieš Lietuvą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai