Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visi įrašai

M. Kundrotas. Ką reiškia priimti pabėgėlius?

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2019-05-21 15:03:50
6
Pabėgėliai iš Afrikos | Wikipedia.org nuotr.

Pabėgėliai iš Afrikos | Wikipedia.org nuotr.

Pabėgėliai iš Afrikos | Wikipedia.org nuotr.
Pabėgėliai iš Afrikos | Wikipedia.org nuotr.

Daugelis ideologinių kovų pasižymi apeliacijomis į žmonių jausmus, apeinant protą. Šiuolaikinė imigracija į Vakarų pasaulio šalis taip pat yra ideologinės kovos dalis – kovos tarp kosmopolitų ir nacionalistų. Viena pusė manipuliuoja skęstančių vaikų nuotraukomis, kitos pusės atstovai ypač mėgsta piktų, kažin ką rėkiančių, smurtingų atvykėlių iliustracijas. Prie tokių emocinių apeliacijų priskirtina ir tendencija keisti migranto sąvoką pabėgėlio terminu.

Tokiu sąvokų keitimu siekiama sukelti gailestį, empatiją ir solidarumą. Nors tik maža dalis šiuolaikinių migrantų yra pabėgėliai pagal apibrėžimą – nuo karo, politinių persekiojimų ar gamtos katastrofų – šiandien iš kosmopolitinių oficiozų vis mažiau beišgirsime bendrą terminą „migrantas“ ir vis dažniau – į sentimentus orientuotą sąvoką „pabėgėlis“. Ką gi, pradėkime nuo tikrųjų pabėgėlių, aptardami istorinius pavyzdžius, moralinius principus ir egzistencinius sprendimus.

Pirmieji germanai, įžengę į Romos imperijos teritorijas, buvo pabėgėliai – vizigotai ir ostrogotai, traukęsi nuo ateivių iš Azijos – hunų. Romos imperatorius leido gotams peržengti savo valstybės sienas. Praėjus geram šimtmečiui šios dvi gotų tautos jau valdė didžiąją dalį Vakarų Romos imperijos žemių, įskaitant pačią Romą.

Antras pavyzdys susijęs su mūsų dienomis ir mūsų laikų geopolitika. XVII a. dalis osetinų tautos, bėgdama nuo karingų kaimynų – čerkesų ir čečėnų – ėmė kraustytis į kaimyninės Gruzijos teritoriją – Žemutinę Kartliją. Gruzinai mielai priėmė pabėgėlius, juolab, kad osetinai buvo krikščionys, gruzinų tikėjimo broliai musulmoniškų tautų apsuptyje. Taip Žemutinė Kartlija tapo Pietų Osetija. 2008 m. įsikišus Rusijai Gruzija buvo suskaldyta ir Pietų Osetija tapo Maskvos protektoratu – kvazivalstybe.

Vieni pirmųjų Šiaurės Amerikos kolonizatorių iš Anglijos taip pat buvo pabėgėliai – religiniai disidentai, bėgę nuo politinių persekiojimų savo tėvynėje. Kai kurios čiabuvių gentys pasitiko baltuosius piligrimus su duona ir druska, tiksliau – su kukurūzais ir keptais kalakutais. Taip Amerikos kultūroje atsirado Padėkos diena. Vėl prabėgo tam tikras laikas ir baltieji tapo vienvaldžiais šio krašto šeimininkais, o senbuviai indėnai išžudyti arba liko tautinėmis mažumomis savo pačių tėvynėje.

Šie pavyzdžiai rodo – kad ir kokie būtų migracijos motyvai, didesnė gerovė svetima sąskaita ar bėgimas nuo realios grėsmės, peržengusi tam tikras ribas migracija atsisuka prieš vietines tautas. Bet kaipgi moralinis klausimas? Nejau paliksi bėdoje pagalbos prašantį žmogų? Šis klausimas turi kelis aspektus.

Naivoka, supaprastinta, o kartais – tiesiog pražūtinga altruizmo versija ypač dažnai grindžiama krikščioniškąja dorybių sistema. Šiuo atveju dera prisiminti istoriją iš Evangelijos. Kai svetimtautė moteris paprašė Jėzaus pagalbos, jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“. Moteris atsakė: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo“. Tada Jėzus jai padėjo.

Atmetant kategoriškas retorines formas, sąlygotas kultūros ir situacijos, ši istorija mus moko dviejų dalykų. Pirma, kad kiekvienas žmogus pirmiausiai įpareigotas rūpintis savo artimiausiais – šeima, draugais, giminėmis ir savo tauta. Racionali krikščioniška pozicija visiškai sutampa su tautiškąja. Antra, žmogus iš svetur gali tik nuolankiai prašyti, užuot reikalavęs. Palyginkime šią moterį su įžūliais ateiviais, įvedinėjančiais Europoje savo tvarką.

Moraliai teisinga padėti stokojančiam žmogui, bet tik tada, kai tavo artimieji – sotūs. Kol kas savų vargšų turime pakankamai. Apie trečdalis mūsų tautos gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos. Tad vargu, ar galime išlaikyti didesnę masę prieglobsčio prašytojų. O jei šie žmonės atvyks pas mus dirbti – lietuviai liks be darbo arba turės konkuruoti dėl minimumo, nes darbo jėgos pasiūlos perteklius leidžia dempinguoti jos kainą.

Racionaliausia skurdo, karo, politinės priespaudos problemas spręsti pačiose jų kamuojamose šalyse. Karų prevencijai turime NATO, ūkiniams sprendimams – Europos Sąjungą. Sveiko proto ribose reguliuoti karinius konfliktus, plėtoti ir savo pavyzdžiu skleisti demokratijos principus ar netgi teikti paramą skurstančioms šalims, investuojant į jų socialines sistemas, duodant meškerę vietoje žuvies – geriau, nei užkišti savas šalis atvykėliais. Vargu, ar Lietuva šiandien gali būti šalis donorė, bet laikui bėgant tai – visiškai įmanoma. Kai savi vaikai turės užtektinai duonos.

Pagaliau, galimas laikinas prieglobstis ribotam žmonių kiekiui, bet tik laikinas ir ribotam. Kvotas sau gali pasiskirstyti tik pačios valstybės, pagal savo galimybes ir visuomenės pasirengimą. Be jokių tarptautinių reglamentų ar juolab – direktyvų. Kiekviena šalis pati geriausiai žino savo socialines ir kultūrines sąlygas.

Imigracijos šalininkai dažnai primena lietuvių „dipukų“ evakuaciją iš okupuotos Lietuvos. Sąmoningai ar iš naivumo ignoruojami tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai skirtumai. Pirmiausia, lietuviai vyko į kultūriškai ir antropologiškai artimas šalis. O svarbiausia, jie ten sudarė lašą jūroje. Nekorektiška lyginti to su šimtais tūkstančių ir milijonais visiškai svetimų žmonių.

Dabartinė imigracija Europoje – tiek savo mastais, tiek pobūdžiu – nusipelno stipresnio žodžio: invazija. Nors ši sąvoka taip pat gali skambėti kaip emocinė, ji atitinka apibrėžimą. Invaziniais organizmais vadinami gyvūnai ir augalai, ilgainiui nustelbiantys vietines rūšis. Vakarų Europoje, kur populiariausias naujagimio vardas – Muchamedas, tendencijos tiksliai atitinka invazijos sąvoką.

Už sentimentalių žodžių apie pagalbą vargšams pabėgėliams iš tiesų slypi kapitalo interesai ir globalistų utopija. Vieniems reikia pigios ir mobilios darbo jėgos, kiti svajoja apie sulydytą, vientisą pasaulį. Bet pasaulis vis labiau fragmentuojasi, šiuo atveju – pačiose Vakarų šalyse. Kaip pasakė vienas Europos politikas, užuot atvykę gyventi su mumis, jie vyksta gyventi vietoje mūsų. Vientiso pasaulio vizija yra tik iliuzija. Neįmanoma panaikinti kultūrinių, rasinių, socialinių skirtumų perkeliant žmones iš vienos vietos į kitą. Įmanoma tik pakeisti vienas tautas kitomis. Ar leisime sunaikinti Europą, priklausys nuo mūsų pačių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Lietuva – lietuviams. O ką tai reiškia?
  2. L. Kukuraitis: Tiesiogiai į savivaldybes pabėgėlius ketinama perkelti nuo balandžio
  3. Norvegai rado išeitį iš migrantų krizės – pabėgėlius siųs į atokų Svalbardo salyną
  4. M. Kundrotas. Imigracijos liberalizavimas naudingas Rusijai
  5. M. Kundrotas. Nubudęs patriotizmas ar nauja komanda?
  6. M. Kundrotas. Europa. Kas tai yra?
  7. M. Kundrotas. Aš irgi svajoju
  8. M. Kundrotas. Tauta ir ideologija
  9. M. Kundrotas. Gėdingasis amžius. Kas po jo?
  10. M. Kundrotas. Kas užpildys Europą?
  11. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (I)
  12. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (III)
  13. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (II)
  14. M. Kundrotas. Didysis koloradų dvilypumas
  15. M. Kundrotas. Multikultūralizmas: klaidos ir pamokos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Antanas says:
    6 metai ago

    Siūlau visus atvykėlius įdarbinti Užsienio reikalų ministerijoje (jie moka anglų ir kitas kalbas), Krašto apsaugos ministerijoje (dauguma jų turi kovinių veiksmų bei partizaninio karo patirties) ir VSD (tieks mums informaciją apie tas šalis, iš kurių atvyko). ?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      Tai jau tikrai – 🙂 ir 🙂 , ir dar sykį 🙂

      Atsakyti
  2. !!! says:
    6 metai ago

    Susidaro toks įspūdis kad EU valdžiose sėdi vien savižudžiai…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      arba durnaropių ragavę…

      Atsakyti
  3. Goglinam čia: says:
    6 metai ago

    A. Merkel: Vokietija privalo būti imigracijos šalimi

    Atsakyti
  4. Guogiukai says:
    6 metai ago

    Visa Alko bendruomenė balsuoja už Guogą, patį geriausią atvykėlį, kuris palaiko masinį užvežimą. Nesijaudinkite, Kundrotas tik taip rašinėja, bet, ištikrųjų, jis už atvykelius, nes Guoga numeta kaulą pačiulpti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kernavė | kernave.lt nuotr.
Kultūra

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.
Kultūra

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02
„Sodra“
Lietuvoje

Atnaujintos „Sodros“ išmokų ribos

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas
  • Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“
  • STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

Kiti Straipsniai

Širdis

Liūdni skaičiai: pagal sergamumą infarktu ar insultu pirmaujame Europoje

2025 06 30
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai

2025 06 24
Panorama | Go Vilnius nuotr.

Vilnius įtrauktas į tvariausių kelionių krypčių Europoje sąrašą

2025 06 12
Linas Kojala

L. Kojala. JAV ir Europa: gynybos naštos dalybos tarp pragmatizmo ir įtakos

2025 06 06
„Sodra“

Persikėlus į Europos valstybę, pensija bus mokama be pertraukų

2025 05 30
Ryga | RITA nuotr.

Rygoje pirmą kartą vyks „Rygos meno savaitė“ – dalyvauja menininkai iš visos Europos

2025 05 26
V. Apžvalgininkas. Valdantieji jau sugalvojo kur išvaistyti pinigus už pakeltus mokesčius

V. Apžvalgininkas. Valdantieji jau sugalvojo kur išvaistyti pinigus už pakeltus mokesčius

2025 05 18
JEF viršūnių susitikimas

Prezidentas: Ukrainos likimas – visos Europos saugumo likimas

2025 05 09
Lentelės atidengimo iškilmės

Europos dieną atidengta Šumano deklaracijos 75-mečiui skirta lentelė

2025 05 09
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Ar prigimtinės teisės dar turi prasmės?

2025 05 07

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pixabay.com nuotr.

Kaip išsirinkti saugią antivirusinę programą?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai