Nugriaudėjus pirmajam Perkūnui romuviai švęs Jorės šventę (dienotvarkė, nuotraukos, video) (1)

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 27-28 dienomis jau 23-ius metus iš eilės senojo baltų tikėjimo tęsėjai romuviai vėl švęs Jorės šventę. Nugriaudėjus pirmam pavasariniam Perkūnui, paskutinį balandžio savaitgalį, romuviai š visos Lietuvos renkasi Molėtų rajone, Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje, atgimstančios pavasarinės gamtos apsuptyje atšvęsti savo didžiosios pavasario šventės – Jorę.

„Jorė – kalendorinė šventė tapati Velykoms. Bet nesiejama su jokiais istoriniais įvykiais ar svečių tautų mitais. Jorė mūsų prigimtinė – gyvybės atsinaujinimo šventė. Jos esmę išreiškia pati dieviškoji mūsų krašto gamta – sprogstantys pumpurai, pirmoji pavasario žaluma, pirmasis Perkūnas, pavasarinis lietus, visos gyvosios gamtos atgimimas augimui, vešėjimui, brandai“, – sako vienas iš nuolatinių šios šventės rengėjų, etnoastronomas Jonas Vaiškūnas.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Pasak jo, pagrindiniai Jorės šventėje naudojami apeigų ženklai yra jore vadinama pirmoji žaluma, marginti kiaušiniai – joručiai, grūdai, akmenys, ugnis ir vanduo. Jorės šventės apeigų dalyviai savo apeigas pradeda iškilminga eisena į Kulionių piliakalnį, didingai gūrintį vaizdingame Želvų ežero pusiasalyje. Čia giesmėmis ir apeiginiais veiksmais pagerbiamas mūsų tautos protėvių, gynusių Lietuvą nuo priešų, atminimas. Norintys pasišvęsti protėvių papročių puoselėjimui ir pasiryžę  savo pačių gyvenimo pavyzdžiu liudyti ir tęsti tautos pirmtakų pradėtus žygius ir darbus, čia gali įsišvęsti į romuvių gretas prieš amžinąją ugnį, protėvių vėles ir visus šventės dalyvius prisiekdami: „…senasis Baltų tikėjimas, vienijęs gimines ir gentis, ilgus šimtmečius gelbėjęs ir įkvėpęs mūsų Tautą – dabar yra čia – mano širdyje. Tepadeda man protėvių Vėlės ir Didieji Dievai. Tegul teikia stiprybės ir galių žengiant į ateitį. Tebūnie Darna!“

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Gavę šiam žygiui juos kreipiantį ir įkvepiantį pasiryžimo ženklą,  jie tampa Senojo baltų tikėjimo bendruomenės nariais…

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Sugrįžę Jorės šventės dalyviai į Dangaus šviesulių stebyklą, nuo piliakalnio parsinešta ugnimi, įkuria ugnies aukurą. Aukojama Žemynai, Gabijai, giedamos Jorės giesmės, apeiginiu rateliu pagerbiami joriukai – vardus su šaknimi Jar-, Jor-, Jur- turintys šventės dalyviai ir ant piliakalnio davusieji šventą pažadą tęsti baltų tikėjimo kelią. Po to Perkūnui skirtoje šventovėje aukojami akmenys atsivežti iš įvairių  baltų žemių vietų, tariami palinkėjimai skirti šventės dalyviams ir visai tautai.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Pirmos dienos apeigos baigsis visą dieną Perkūno šventovėje virusio šventinio viralo ragavimu ir vaišėmis gamtoje ant pirmos pavasarinės žolės jaunų atžalų…

Kaip ir kasmet Jorės šventėje vyks ir margučių ridenimas, pavasarinis supimasis – „supkite meskit mane jauną“…, apeiginė pirtis su maudynėmis Lenktinio ežero vandenyse…, šokiai prie laužo, naktinė „Gyvo žalio“ iškyla su deglais į Kulionių piliakalnį…

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Šeštadienio pavakary, 17 val. šventės dalyvių lauks Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai…“ pristatymas. Šią nepaprastą knygą žodžiu ir daina įgarsins aktorius Gediminas Storpirštis.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Antrąją Jorės dieną, balandžio 28 d., sekmadienį, garsus etnofotografas Vytautas Daraškevičius pristatys savo nuotraukų knygą „Saulės ratu“, kurioje daug vietos skirta ir Jorės šventės apeigų vaizdams. Paskui vyks Senojo baltų tikėjimo apeigų prasmei ir turiniui aptarti skirta išplėstinė Krivulė. Mintijimai apie baltiškų apeigų gelmę dalinsis Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė; mitologas dr. Dainius Razauskas; filosofas dr. Ignas Šatkauskas; etnomuzikologė dr. Dalia Urbanavičienė, etnologė Nijolė Balčiūnienė; etnokosmologas J.Vaiškūnas ir kiti. Vyks dr. Ainės Ramonaitės 2011 m. nufilmuoto videopokalbio su Lietuvos Romuvos Kriviu Jonu Trinkūnu (1939-2014) peržiūra.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Vidurdienį milžiniškoje lauko keptuvėje bus kepama apeiginė kiaušinienė.  „Gamtos ir visos gyvybės atbudimo šventėje labai svarbus apeiginis kiaušinis – jorutis – margutis. Jis aiškiausiai primena ir parodo, kad gyvybė gema iš gemalo. Praskilus kiaušiniui – skleidžiasi gyvybė. Taip ir žmogus po žiemos užsidaręs, susisukęs į rūbų sluoksnius turi „išsilukštenti, nusimesti apsauginius lukštus” atsilapoti, ir atgauti gyvastį Saulei spinduliams pabeldus…“ – sako Jorės šventės rengėja Molėtų krašto muziejaus muziejininkė Daiva Vaiškūnienė.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Pasak jos, nuo senų laikų žmogus per simbolius stengėsi išreikšti savo svarbiausias mintis ir jausmus. Protėviai savo įžvalgas apie žmogaus gyvenimą, įsivaizdavimą, kas yra kosmosas, kokia žmogaus vieta jame išrašė simboliais ant margučių, verpsčių… apeigose.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Šventės dalyviai ridens joručius, supsis, galės pasimokyti sutartinių giedojimo paslapčių, archeologinių žalvarinių papuošalų gamybos, pasimiklinti žaisdami senovinius žaidimus ar pagvildenti seniai ramybės neduodančias protėvių pasaulėžiūros paslaptis su baltų kultūros ir mitologijos žinovais.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Nuolatiniais Jorės šventės rėmėjais yra Lietuvos kultūros taryba, Molėtų rajono savivaldybė ir Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija.

Jorė 2018 | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.:

 

JORĖ  2019
XXIII PIRMOSIOS PAVASARIO  ŽALUMOS  ŠVENTĖ

Šeštadienis, balandžio 27 d.

10-11   Talkiname šventvietėje. Pirmąja pavasario žaluma puošiame Stebyklą, Vartus, Perkūno šventvietę.

10-22 Amatininkai pristato bei parduoda savo darbus. Mokomės baltiškų papuošalų gamybos ir kitų amatų.

10.30  Perkūno šventovėje užkaičiamas apeiginis viralas.

11 Susibūrimas Dangaus šviesulių stebykloje. Krivės ir vaidilos sveikinimas.

11.30 Iškilminga eisena į Kulionių piliakalnį su savo bendrijų vėliavomis ir žvakutėmis ugniai nuo piliakalnio parsinešti. Giedame „Ričiau rotų, dobilio“ ir „Eisim broliai tūta tūtava“ ir kitas Jorės giesmes.

12 Protėvių vėlių pagerbimas piliakalnyje. Giedame protėvių atminimo ir karines giesmes. Krivė ir vaidilos sako sveikinimo kalbas. Aukojame protėvių vėlėms, ugniai.

12.30 Vaidilų įšventimas. Įšvenčiamieji privalo turėti krivulę.

13 Romuvių įšventimas. Įšvenčiamieji privalo turėti baltišką papuošalą, kuris po įšventimo apeigų tampa Romuvio Galios ženklu.

14 Eisena į Dangaus stebyklą. Šventą Ugnį, nuo piliakalnio Aukuro prisidegę savo žvakeles ir deglus, nešame į Dangaus stebyklą.

14.20 Įeiname pro Jorės vartus. Apšlakstomi Jorės vandeniu. Giedama „Dūno upė“.

14.30 Užkuriame Aukurą Dangaus stebykloje. Giedame „Dega ugnelė tūta tūta“, „Jorja geras vakaras“.

Labiname Gabiją, Žemyną, Perkūną. Giedame „Žemynėle, žiedkelėle“.
• Vaišinamės Joručiais ir Duona.
• Žemyneliaujame. Siunčiame ratu šventinį kaušą ir tariame linkėjimus. Dainuojame „Jori, šildyk žemį“ ir kt.
• Labiname naujuosius romuvius ir Joriukus (visus kurių vardai su šaknimi Jor- Jar- Jur-) kviečiame į rato vidų ir eidami ratelius apie juos giedame „Tu žilvitėli, dabile“.

15.10 Aukojame savo atsivežtus akmenis Perkūno šventovei. Aukodami iš įvairių baltų žemių kampelių atvežtus akmenis garsiai sakome iš kur į Perkūno šventovę atkeliavo akmuo ir tariame iškilmingus linkėjimus artimiesiems ir Tautai. Ant akmenų degamos žvakutės, aukojama pirmoji žaluma. Krivė pašventina paaukotuosius akmenis. Perkūno šventovės pagerbimui giedame „Didysie mūsų“, „Dijūta kalnalis“, šokame ratelius apie šventus Perkūno šventovės akmenis.

15.45 Ragaujame šventinį Viralą. Rengiame suneštines vaišes.

16.30 Linksminamės darnoje su atgimstančia gamta. Dainuojame ir šokame. Žaidžiame (su „Šeimų Romuva“). Įsitraukiame kiekvienas ir užvedame kitus.

17-18 Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje“ pristatymas. Knygos ištraukas skaitys, dainuos ir gros aktorius Gediminas Storpirštis.

18-19 Sutartinių mokymasis. (moko jaunimo Ramuva Dangaus šviesulių stebykloje).

18-21 Periamės šventinėje Jorės pirtyje. (Panevėžio Romuva ir Panevėžio Pirties Partija).

21-24 Vakaro laužas, ugnies reginiai, vakaronė, šokiai. (Jaunimo Ramuva).

24 Naktinis „Gyvo žalio“ žygis į Kulionių piliakalnį su deglais.

Sekmadienis, balandžio 28 d.

10-11 Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų knygos  „Saulės ratu“ pristatymas.

11-14 Išplėstinis Lietuvos Romuvos Vaidilų ratas skirtas Senojo baltų tikėjimo nūdienai aptarti. Mintijimai apie baltiškų apeigų gelmę dalinsis Lietuvos Romuvos Krivė I.Trinkūnienė; mitologas dr. D.Razauskas; filosofas dr. Ignas Šatkauskas, Vidmantas Velička, etnomuzikologė dr. D. Urbanavičienė, etnologė N. Balčiūnienė; etnokosmologas J.Vaiškūnas ir kiti. Dr. Ainės Ramonaitės 2011 m. nufilmuoto videopokalbio su Lietuvos Romuvos Kriviu Jonu Trinkūnu (1939-2014) peržiūra.

14-15 Kepame apeiginę kiaušinienę. Atsivežtiniai pietūs ant žolės.  Supamės sūpuoklėmis. Ridename Joručius (su „Šeimų Romuva“).
15-18 Išplėstinis Lietuvos Romuvos Vaidilų ratas…

12-13 Sutartinių mokymasis kartu su sutartinių giedotojomis Ingrida ir Lina. (Dangaus šviesulių stebykloje).

14-16 Senoviniai žaidimai (Moko „Leitgiris“).

Etnografinėje sodyboje veikia parodos: „Dangaus sodai“, „Lietuviškas Zodiakas“, „Jore – atrakink Žemę“, veltinio dirbinių paroda.

Į šventę atsivežkite:

vėliavų – eisenai, margučių, žvakių, pirmosios žalumos – apeigoms, kiaušinių, maisto – apeiginėms vaišėms, indą bei šaukštą – šventiniam viralui srėbti, akmenų – Perkūno šventovei aukoti.

Nakvynę užsisakykite:

A.Arlausko sodyba 8-612 67349. Michailino V. sodyba 8-687 10795. „Santa Barbara“ vila 8-671 70995. Nacionalinės teismų administracijos mokymo centras 8-699 14462, 8-687 54147.

Nebijantys šalnų gali nakvoti nemokamai Etnografinėje sodyboje savo palapinėse. Daugiau žinių: 8-682 14559, 8-616 4596 (Etnografinė sodyba, Kulionių k., Molėtų r.).

Jorė 2019 lankstinukas [pdf]
Jorė 2019 plakatas [pdf]

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Religija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Elgetas,gera medziokle diena:

    Isgalvotas dievas ir svente tokia.Aisciu dievai:Saule, Rasa, Gune,Dievutis (liepsna).O Perkunas jau importas, Ji lietuviai atsinese is Juodos juros koloniju, kai pralaimejo kara.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: