Žalgirio mūšio lauke bus pastatytas pergalės paminklas (0)

Projekto sumanytojas dm. plk. Romas Žibas ir skulptorius Valentinas Šimonėlis | V. Mintaučkio nuotr.

Projekto sumanytojas dm. plk. Romas Žibas ir skulptorius Valentinas Šimonėlis | V. Mintaučkio nuotr.

2020 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšio lauke planuojamą atidengti paminklą  pergalei, pasiektai prieš 610 metų paminėti.

Sunku Lietuvoje surasti žmogų, kuris nežinotų 1410 metų liepos 15-osios datos, kai ordino teritorijoje  kariai, Vytauto Didžiojo vedami į mūšį, laimėjo svaiginančią, pergalę susilpnindami šimtmečiais Lietuvą terorizavusio ordino gyvavimą. Pergalė Žalgirio mūšio lauke viena pagrindinių mūsų pergalių, mūsų kaip Lietuvos Valstybės, pasididžiavimas. Mintis kristalizalizavosi palaipsniui: pulkininkui Romui Žibui tarnaujant Lietuvos Respublikos gynybos atašė Lenkijai, tarnybos reikalais daug kartų teko lankyti Žalgirio mūšio vietoje. Muziejuje stovėjo Jogailos biustas, šalia Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos iniciatyva pastatytas LDK Didžiojo kunigaikščio Vytauto biustas, memoriale, ant aukštų metalinių stulpų– stilizuotas Vytis,  Daugiau nebuvo nė vienos užuominos nei apie Vytautą, nei apie mūšyje dalyvavusius Lietuvių pulkus. Net pradinių klasių mokinukui aišku, kad mūšio vadas buvo LDK Didysis kunigaikštis Vytautas, jo vadovaujami pulkai sunaikino priešo artileriją, panaudodami apgaulingą atsitraukimo manevrą suardė ordino riterių rikiuotę, ją išsisklaidė ir staigia  ataka sunaikino. Lietuvių pulkai patyrė milžiniškus nuostolius, mūšio lauke krito kas antras Lietuvos karys.

Nuo to laiko praėjo 608 metai. Jei žmogus pažįsta penkias kartas,- senelį, tėvą, sūnų ir anūką,- taip skaičiuojant, nuo pergalės  gyveno jau dešimt kartų daugiau kartų nei žmogus savo atmintyje įprastai aprėpia . Žmonės 61 –osios kartos nuo pergalės metų nusprendė laimėjimą įamžinti paminklu „Nuo dėkingos Lietuvių tautos už pergalę“.

Prasidėjo projekto, kurio pagrindinė idėja pagerbti visus didvyrius, prisidėjusius prie istorinės pergalės, skatinant Lietuvos ir Lenkijos vienybę ginant laisvės idealus, įgyvendinimas.

Padedant Lietuvos respublikos ambasadoriui Lenkijoje Šarūnui Adomavičiui prasidėjo daug kantrybės ir kruopštumo reikalavę derinimo darbai su Griunvaldo vaitu, Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadovybe, Varmijos-Mozūrijos maršalka, Griunvaldo muziejaus direktoriumi dėl paminklo vietos, aukštingumo ir kitų niuansų.

Į veiklą įtraukti Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė, Lietuvos karališkoji bajorų sąjunga, kuri surado skulptorių, apsiėmusį įgyvendinti projektą. Juo tapo uteniškis Valentinas Šimonėlis.

Skulptoriaus parinkimas buvo dvigubai sėkmingas, – jis pasiūlė pasidomėt apie prieš gerus tris dešimtmečius savo draugo Alfredo Aiduko, ūkininko iš Kupiškio rajono  Adomynės kaimo palaukėje rastą rausvo atspalvio riedulį, gulėjusį tikrai nelengvai prieinamoje vietoje.

Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalionui teko karių verta užduotis. Iš pelkėtos vietovės akmenį reikėjo pristatyti į dirbtuves Sirutėnų kaime Utenos rajone. Kariai pavyzdingai susidorojo su užduotimi, skulptorius apdailino akmenį, iškalė Vytį, išlygino akmens padą ir liko tik baigiamieji darbai, su lenkų puse galutinai suderinti užrašus, nuvežti paminklą ir pastatyti paruoštoje aikštelėje. „Nuo dėkingos Lietuvių tautos – už pergalę“- toks užrašas lietuvių ir lenkų kalbomis apjuos Vyčio ženklą.

Išskirtinė šio paminklo prasmė ta, kad paminklas statomas tautos suaukotomis lėšomis. Kartą plk. R. Žibas gavo pasiūlymą kreiptis į lietuvių kilmės JAV kongresmeną, kuris galėtų ženklia suma prisidėti prie idėjos įgyvendinimo, tačiau tokia eiga buvo nepriimtina. Norėjosi, kad prie paminklo kūrimo prisidėtų kuo daugiau žmonių. Nesvarbu, kokia suma: trimis ar penkiais eurais. Aukojimo lapų kopijos bus saugomos Valdovų rūmuose ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Vaikai ar anūkai didžiuosis aukojusių lapuose radę artimųjų pavardes. Aukoja žmonės, sąmoningai besirūpinantys istorija, pagarba žmogui, mylintys Tėvynę, besirūpinantys ateitimi.

Galutinė paminklo kaina yra apie 12 tūkst. eurų. Dabar surinkta beveik 8 tūkst. eurų.

Norintiems prisidėti prie istorinio įvykio įamžinimo –Luminor banke atidaryta Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Panevėžio apskrities skyriaus sąskaita Nr. LT 364010051004258436.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *