Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Žalgirio mūšio lauke bus pastatytas pergalės paminklas

Valdas Mintaučkis, www.alkas.lt
2019-04-21 06:00:41
0
Projekto sumanytojas dm. plk. Romas Žibas ir skulptorius Valentinas Šimonėlis | V. Mintaučkio nuotr.

Projekto sumanytojas dm. plk. Romas Žibas ir skulptorius Valentinas Šimonėlis | V. Mintaučkio nuotr.

Projekto sumanytojas dm. plk. Romas Žibas ir skulptorius Valentinas Šimonėlis | V. Mintaučkio nuotr.
Projekto sumanytojas dm. plk. Romas Žibas ir skulptorius Valentinas Šimonėlis | V. Mintaučkio nuotr.

2020 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšio lauke planuojamą atidengti paminklą  pergalei, pasiektai prieš 610 metų paminėti.

Sunku Lietuvoje surasti žmogų, kuris nežinotų 1410 metų liepos 15-osios datos, kai ordino teritorijoje  kariai, Vytauto Didžiojo vedami į mūšį, laimėjo svaiginančią, pergalę susilpnindami šimtmečiais Lietuvą terorizavusio ordino gyvavimą. Pergalė Žalgirio mūšio lauke viena pagrindinių mūsų pergalių, mūsų kaip Lietuvos Valstybės, pasididžiavimas. Mintis kristalizalizavosi palaipsniui: pulkininkui Romui Žibui tarnaujant Lietuvos Respublikos gynybos atašė Lenkijai, tarnybos reikalais daug kartų teko lankyti Žalgirio mūšio vietoje. Muziejuje stovėjo Jogailos biustas, šalia Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos iniciatyva pastatytas LDK Didžiojo kunigaikščio Vytauto biustas, memoriale, ant aukštų metalinių stulpų– stilizuotas Vytis,  Daugiau nebuvo nė vienos užuominos nei apie Vytautą, nei apie mūšyje dalyvavusius Lietuvių pulkus. Net pradinių klasių mokinukui aišku, kad mūšio vadas buvo LDK Didysis kunigaikštis Vytautas, jo vadovaujami pulkai sunaikino priešo artileriją, panaudodami apgaulingą atsitraukimo manevrą suardė ordino riterių rikiuotę, ją išsisklaidė ir staigia  ataka sunaikino. Lietuvių pulkai patyrė milžiniškus nuostolius, mūšio lauke krito kas antras Lietuvos karys.

Nuo to laiko praėjo 608 metai. Jei žmogus pažįsta penkias kartas,- senelį, tėvą, sūnų ir anūką,- taip skaičiuojant, nuo pergalės  gyveno jau dešimt kartų daugiau kartų nei žmogus savo atmintyje įprastai aprėpia . Žmonės 61 –osios kartos nuo pergalės metų nusprendė laimėjimą įamžinti paminklu „Nuo dėkingos Lietuvių tautos už pergalę“.

Prasidėjo projekto, kurio pagrindinė idėja pagerbti visus didvyrius, prisidėjusius prie istorinės pergalės, skatinant Lietuvos ir Lenkijos vienybę ginant laisvės idealus, įgyvendinimas.

Padedant Lietuvos respublikos ambasadoriui Lenkijoje Šarūnui Adomavičiui prasidėjo daug kantrybės ir kruopštumo reikalavę derinimo darbai su Griunvaldo vaitu, Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadovybe, Varmijos-Mozūrijos maršalka, Griunvaldo muziejaus direktoriumi dėl paminklo vietos, aukštingumo ir kitų niuansų.

Į veiklą įtraukti Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė, Lietuvos karališkoji bajorų sąjunga, kuri surado skulptorių, apsiėmusį įgyvendinti projektą. Juo tapo uteniškis Valentinas Šimonėlis.

Skulptoriaus parinkimas buvo dvigubai sėkmingas, – jis pasiūlė pasidomėt apie prieš gerus tris dešimtmečius savo draugo Alfredo Aiduko, ūkininko iš Kupiškio rajono  Adomynės kaimo palaukėje rastą rausvo atspalvio riedulį, gulėjusį tikrai nelengvai prieinamoje vietoje.

Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalionui teko karių verta užduotis. Iš pelkėtos vietovės akmenį reikėjo pristatyti į dirbtuves Sirutėnų kaime Utenos rajone. Kariai pavyzdingai susidorojo su užduotimi, skulptorius apdailino akmenį, iškalė Vytį, išlygino akmens padą ir liko tik baigiamieji darbai, su lenkų puse galutinai suderinti užrašus, nuvežti paminklą ir pastatyti paruoštoje aikštelėje. „Nuo dėkingos Lietuvių tautos – už pergalę“- toks užrašas lietuvių ir lenkų kalbomis apjuos Vyčio ženklą.

Išskirtinė šio paminklo prasmė ta, kad paminklas statomas tautos suaukotomis lėšomis. Kartą plk. R. Žibas gavo pasiūlymą kreiptis į lietuvių kilmės JAV kongresmeną, kuris galėtų ženklia suma prisidėti prie idėjos įgyvendinimo, tačiau tokia eiga buvo nepriimtina. Norėjosi, kad prie paminklo kūrimo prisidėtų kuo daugiau žmonių. Nesvarbu, kokia suma: trimis ar penkiais eurais. Aukojimo lapų kopijos bus saugomos Valdovų rūmuose ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Vaikai ar anūkai didžiuosis aukojusių lapuose radę artimųjų pavardes. Aukoja žmonės, sąmoningai besirūpinantys istorija, pagarba žmogui, mylintys Tėvynę, besirūpinantys ateitimi.

Galutinė paminklo kaina yra apie 12 tūkst. eurų. Dabar surinkta beveik 8 tūkst. eurų.

Norintiems prisidėti prie istorinio įvykio įamžinimo –Luminor banke atidaryta Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Panevėžio apskrities skyriaus sąskaita Nr. LT 364010051004258436.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Žalgirio mūšio atodangos atsiveria Medininkų pilyje
  2. Lietuvos kariai dalyvaus Žalgirio mūšio atkūrime (nuotraukos)
  3. Lietuvos kariai dalyvaus Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje
  4. Lietuvos kariai dalyvavo Žalgirio mūšio vaidinime (nuotraukos)
  5. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į parodą apie Žalgirio mūšį
  6. Filme apie Žalgirio mūšį S. Siparis įgarsino legendinį aktorių Steisį Kyčą (video)
  7. Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės
  8. Siūloma 2014-uosius paskelbti Oršos mūšio metais
  9. T. Baranauskas. Žalgirio mūšis
  10. M. Luknietis. Paskutinis Žalgirio karys
  11. Trakus galėtų puošti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas
  12. Baltarusijoje iškilo paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui (video)
  13. Ekranuose pasirodys dokumentinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“
  14. LNM pristatys dokumentinį filmą „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ (video)
  15. Lenkijos institutas kviečia į paskaita apie antrąją Jogailos sutuoktinę Oną Celietę

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere Anželika Cholina | ciurlionis.lt nuotr.
Kultūra

Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere A. Cholina

2025 07 04
Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.
Etninė kultūra

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere A. Cholina
  • Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)
  • J. Jakavonio-Tigro sodyboje gimsta partizanų muziejus partizanų pagerbimui

Kiti Straipsniai

Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
Minimos pasieniečio Gintaro Žagunio 34-osios žūties metinės

Minėsime pasieniečio Gintaro Žagunio 34-asias žūties metines

2025 05 19
Kotryna Barbora Gelgaudaitė su dvaro didiku

Į pilį sugrįžta didikų Gelgaudų šeimos istorija

2025 05 16
LDK ir Lenkija prieš Liublino uniją 1526 m.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)

2025 05 07
Vyr. ltn. Antanas Gustaitis prie savo lėktuvo ANBO-I, 1925 m.

Kaune žadamas paminklas aviacijos pradininkui Antanui Gustaičiui

2025 04 17
Krokuvos sutartis 1525 04 10

G. Skamaročius. Minime Prūsijos ar Prūsijos kunigaikštystės 500-metį, jo iškilmes ar buvimą patvoryje?

2025 04 11
Marius Kundrotas | Alkas.lt nuotr.

M. Kundrotas. Tauta ar valstybė?

2025 03 31
Lietuvos Vytis – iš lenkų istoriko Jano Dlugošo (Jan Dlugosz) knygos „Stemmata Polonica“ nuorašo, padaryto apie 1555 m.

Seime – diskusija „Istorijos perrašinėjimo ir valstybinių simbolių savinimosi grėsmės“

2025 03 24
Darius Kuolys

D. Kuolys. Lietuvos praeitis lietuviškai: Motiejaus Strijkovskio „Kronika“ grįžta į namus

2025 01 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Eglutė Trinkauskaitė | asmeninė nuotr.

E. Trinkauskaitė. Pirminė taika kyla iš Motinos Žemės

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai