Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Baltarusijoje iškilo paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui (video)

www.alkas.lt
2014-06-30 18:42:33
22
Baltarusijoje iškilo paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui (video)

Sustabdyta šventės akimirka

Sustabdyta šventės akimirka
Sustabdyta šventės akimirka

Birželio 27 dieną Vitebske buvo atidengtas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui, arba, kaip jie vadina, Olgierdui.

Paminklo atidengimas sutapo su savaitgalį vykusia miesto švente.

Atidarymo renginys prasidėjo choreografiniu pasirodymu. Po jo į Rotušės aikštę žirgu atjojo pats šventės kunigaikštis „Olgierdas“. Jį lydėjo žmona kunigaikštienė ir miestelėnai – viduramžių Vitebsko gyventojai. Visus šiuos personažus įkūnijo istorinių rekonstrukcijų klubų nariai.

Paminklas Algirdui išlietas iš bronzos, jo viduje yra metalinis karkasas. Monumentas sveria 3,2 tonos, iš jų 2,9 tonos – bronza. Kompozicijos aukštis panašus į dviaukščio namo. Skulptūros aukštis – 3,6 m, postamento – 2,8 m.

Paminklo autorius, skulptorius Sergejus Bondarenka netrukus Baltarusijoje pastatys dar vieną Lietuvos valdovo paminklą – Naugarduke išdygs paminklas karaliui Mindaugui.

httpv://youtu.be/vAI7FIqjLew

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltarusijoje prasidėjo pirmininkavimui ES ir 1863-ųjų sukilimui skirtos „Lietuvos dienos“
  2. Trakus galėtų puošti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas
  3. Blogeris Zeppelinus. Kas vyksta tame Kauno VDU? Kaip jis pavirto dvasios ubagų prieglauda? (video)
  4. Mėlynųjų Vandenų mūšis
  5. Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje
  6. Nesvyžiaus muziejaus fondai turtėja retų knygų
  7. Mėlynųjų Vandenų mūšio pergalei atminti Podolės Kamenece įvyks festivalis „Laiko vartai“
  8. Istorinį Mėlynųjų vandenų mūšį įamžins ir pašto ženklas
  9. Kauno miesto muziejuje atidaryta A.Aleksandravičiaus nuotraukų paroda ir pristatyta nauja knyga
  10. Gudiškas paveldas Vilniuje – jungia ar skiria?
  11. Istorikų suvažiavime – diskusijos apie istoriko misiją

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 22

  1. Va taip says:
    11 metų ago

    gerb. Tautiečiai. Netrukus bielorusy visam pasauliui paaiškins, kad visi didikai – etniniai gudai ir lietuviai išvis ne prie ko:) Jie intensyviai savinasi LDK istoriją, kol pusraščiai bumblauskiniai VU produktai nebrangiai ją parceliuoja tiek į rytus, tiek į vakarus.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      11 metų ago

      Iš vienos pusės, baltarusiai irgi turi teisę į LDK istoriją, nes tai buvo bendra valstybė (tiesa, ir ukrainiečiai tokią pat teisę turi), bet neturi teisės aiškinti, kad tai TIK jų istorija. Antra vertus, kaip teisingai pastebėjote, kai “mūsų” istorikai intensyviai ją arba dergia arba, kaip sakote, “parceliuoja”, nieko nuostabaus, kad ta istorija po truputį tampa nebe mūsų…

      Atsakyti
      • N says:
        11 metų ago

        Tai, kad buvo bendra teritorija, nesuteikia teisės į istoriją. Ne gudai ir ne ukrainiečiai buvo LDK istorijos ašimi ir epicentre.

        Atsakyti
        • Pikc says:
          11 metų ago

          Na, bet nepaneigsi, kad LDK valstybė buvo ir jų valstybė, tad ir jos istorija yra IR jų istorija. Čia aš problemos nematau – problema ta, kad kai kurie baltarusiai mano, kad tai yra TIK jų istorija.

          Atsakyti
          • Klausimas says:
            11 metų ago

            Ukrainiečiai “atsirado” tik 1918 m. kaip ir kalba. Ir kas gyvena šiandieninėje Ukrainoje netolygu tiems kas gyveno praeityje. Todėl nurodykite aiškias sąsajas tarp šiandieninių gyventojų ir gyvenusių praeityje.

          • N says:
            11 metų ago

            Paneigsiu. TSRS buvo lietuvių valstybė? JAV yra indėnų valstybė? Taip ir su LDK. Tuo labiau, kad visi trys paminėti atvejai – valstybės sukurtos svetimų žemių užkariavimo būdu.

  2. Vytautas Ka says:
    11 metų ago

    Mums pastatytas paminklas ”gražesnis”. Vilniaus įkūrėjas nuo žirgo nulipęs ir bendrauja su mumis, o gal ne, gal ko prašo ar šaukiasi pagalbos. Kažkoks nusižeminęs, kaip mūsiškiai europarlamentarai….

    Atsakyti
    • N says:
      11 metų ago

      Prie progos jį reikėtų nugriauti, nes GĖDA. Taip pat ir Kudirkos paminklą Vilniuje – nes stovėjimo poza tragiška – kaip paskutinio p…..

      Atsakyti
  3. robertas says:
    11 metų ago

    Baltarusijos lit-SVINISTŲ kliedesiai.
    http://ru.delfi.lt/vkl/history/den-kogda-belorusy-zayavyat-vilnyus-nash.d?id=63218460

    Atsakyti
    • Kažin says:
      11 metų ago

      Pliurzalai litvinistai, pliurzalinasi ir Rakutis užsiimdamas su jais. Žinoma visa tai yra galima dėl to, kad iki šiol teturime Lenkijos ir Rusijos rašytas Lietuvos istorijas.
      Skaudu dar, kad tokiu istorijos dėstymo lygiu yra tenkinamasi Karo akademijoje. Kur tokios svarbios temos, kaip baltų suslavėjimas skleidžiant Rytų apeigų krikščionybę Vidurio ir Rytų Europoje ir pan..

      Atsakyti
  4. markas says:
    11 metų ago

    Tik gaila, kad be šalmo.

    Atsakyti
  5. Skaitytojas says:
    11 metų ago

    Reikia tik džiaugtis,kad Europoje daugėja LDK istorijai skirtų paminklų, leidinių; mes patys nepajėgūs ką nors patys rimto pastatyti, tik iš kanalizacijos vamzdžių kokius nors lankstinius. Buvo Lietuvos 1000mečio sukaktis,kur nuvesi svečią. parodyti kaip tai įamžinta, o į Baltarusiją visada malonu nuvykti -ten LDK istorija gerbiama,pilys atstatinėjamos; gražu,kad ir latviai kunigaikštienei Mortai stato paminklą.Gražu,kad ir Novgorodo miesto 1000mečio paminkle yra ir Lietuvos kunigaikščiai. O istorikai – jų yra visokių tiek pas mus tiek pas juos ir tampo jie tą istoriją pagal savo supratimą. O paminklai lieka.

    Atsakyti
  6. Klodas says:
    11 metų ago

    Artėjantis karaliaus Mindaugo vardo 800 metų jubiliejus 2019 m. primena, jog garsinti jo nuopelnus Lietuvai, Baltijos kraštui, Europai yra ne tik patriotinė, bet ir pilietinė pareiga.

    Atsakyti
  7. Kažin says:
    11 metų ago

    Pažvelgus į paminklą pasijunti tokiu pakeltos dvasios, kad trūksta žodžių. Žvelgia toks dvasinis giedrumas, didingumas, kad oi, oi…
    Gaivinama LDK, mūsų protėvių dvasia Baltarusijoje – šaunu!
    Su Gedimino paminklu Katedros aikštėje ar iš dalies ir Mindaugo paminklu nėra ką lyginti.
    Apskritai gali būti, kad tokio asmens kaip Gediminas iš viso realiai nėra buvę, tai Jogailos raštininkų ir lenkiškojo katalikizmo atstovų “kūriniai”. Panašu, kad Gedimino vardas gali būti tuo laikotarpiu, t.y. po Vytenio sudorojimo 1316-17 metais Lietuvą valdžiusios senosios pasaulėžiūros mistifikuotos institucijos (tarybos) vardas. O Algirdas galėjo iškilti šios tarybos valdymo metu ir galimai yra vienas iš Vytenio sūnų, ėmusių karvedžiauti po Dovydo (Dauvydo) gardiniškio nužudymo, įvykdyto mozūro, grįžtant jam, berods, 1326 metais iš žygio prieš Vokiečių ordiną.
    Taigi, Lietuvai labai laikas imtis Vytenio paminklo Vilniuje ar tarkim Užnemunėje (gal Vištytyje – galimoje jo tėviškėje) kūrimo, juolab, kad artėja 700 metų nuo jo valdymo pabaigos.

    Atsakyti
    • Algirdas says:
      11 metų ago

      Jūsų komentaro pavadinimas kažin verčia visą tekstą suprast priešingai.Pvz. kažin ar pažvelgus į paminklą psijunti pakeltos dvasios , kažin ar žvelgia toks dvasinis didingumas , kažin ar su Gedimino paminku Katedros aikštėje ar iš dalies ir Mindaugo paminklu nėra ką liginti ir t.t.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        11 metų ago

        “Kažin” yra ne tiek pavadinimas, kiek vardas… Manau, kad tai turėtų būti suprasta, sprendžiant iš komentaro teksto.

        Atsakyti
  8. bartas says:
    11 metų ago

    O aš manau, kad ant gudų pykti nereikėtų. Jie tik, tik sukūrė kažkokią valstybę. O jeigu praeities valstybė neturi, tai patys supraskit, šūdukas ant pagaliuko. Tai jie dabar, kurdami kažikokį valstybinį darynį , lygiagrečiai kuria savo būtovę. Ir jiems tai gražu, o mūsų garukams , praeities tyrėjams tas nesuvokiama. Žiū , o ką lenkai pasakys, arba rusai. Baudžiava savo padarė.

    Atsakyti
  9. Žynys says:
    11 metų ago

    Anot Heriodoto, skitų laikais (5-1 a.pr.m.e.) Dniepro aukštupyje skitai laidodavo savo RIKIUS (dab. karalius).
    Mat tuo laiku šiame krašte gyveno lietuvių, baltarusių bei visų slavų protėvių GERŲ gentis, kurie garbino dievą GERĄ. Į šį dievų kraštą, pomirtiniam atsisveikinimui, iš tolimiausių Skitijos pakraščių būdavo atgabenami skitų valdovų palaikai.
    Mes lietuviai baltarusiams galime tiktai pavydėti! Mat, jie, kaip ir slavai, tegul ir nesugeba dar įminti savo priešistorinės praeities ir nepažįsta jos šaknų, tačiau bent gerbia praeitį ir stengiasi išsaugoti istorinę atmintį. Baltarusiai (gudai) tai įrodė išsaugodami ir daugybę pilių.
    Šioje vietoje būtina pasakyti, kad nuo erų snadūros Rytų Europoje įsiviešpatavo iš dabatrinių rytų atėjusi SARMATŲ gentis. Todėl iki 5-jo m.e.a. šis regionas (nuo Baltijos iki Juodosios jūrų ir nuo Uralo kalnų iki Vyslos upės) buvo vadinamas SARMATIJA. O Dniepro aukštupyje tame laikmetyje įsiviešpatavo sarmatais atgabentas dievas GUDAS. Kaip matome, jo dvasia dar gyva ir mūsų laikais!

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      11 metų ago

      Vėl tu savo tuos ,,mea”. Aiškink kada čia jūsų ta ERA prasidėjo.

      Atsakyti
  10. Vladas says:
    11 metų ago

    Šaunuoliai tie baltarusiai, o pas mus toliau pezėjimo nenueinama…

    Atsakyti
  11. Gaguk says:
    7 metai ago

    Šudas tas paminklas.

    Atsakyti
  12. zangh says:
    7 metai ago

    shit

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maisto gaminių klastitės
Gamta ir žmogus

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Baltijos šalių Prezidentai
Lietuvoje

Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus

2025 07 04
Pinigai
Lietuvoje

Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu

2025 07 04
Pasienis
Lietuvoje

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Vandens dulksnų stotelė
Gamta ir žmogus

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
„Rail Baltica“
Lietuvoje

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Gamta ir žmogus

„Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

2025 07 04
Mobilus internetas telefone
Lietuvoje

Interneto kokybę jau galima įsivertinti dar paprasčiau

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai
  • Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus
  • Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu
  • Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

Kiti Straipsniai

K. Budrys susitinka su Sviatlana ir Siarhejumi Cichanouskiais

K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

2025 07 03
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Seimas

Seimas reglamentavo sankcijas Rusijai ir Baltarusija

2025 06 25
Seimas

Seimas svarstys siūlymą dėl galimybės įvesti nacionalines sankcijas

2025 06 16
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

E. Sabutis ragina EK imtis veiksmų dėl navigacijos trikdžių

2025 06 10
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
Nemunu iš Baltarusijos atplaukė meška

Į Lietuvą iš Baltarusijos naktį atplaukė meška

2025 06 05
Pasienis | vrm.lrt.lt nuotr.

Prezidentas su EK nariu aptarė migracijos iššūkius

2025 05 27
Pasienis

Lietuva padavė Baltarusiją į Hagos teismą už neteisėtą migrantų gabenimą

2025 05 21
Minimos pasieniečio Gintaro Žagunio 34-osios žūties metinės

Minėsime pasieniečio Gintaro Žagunio 34-asias žūties metines

2025 05 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimgaudas apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Dainų šventė nepaliko abejingų (nuotraukos)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai