Sekmadienis, 7 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Baltarusijoje iškilo paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui (video)

www.alkas.lt
2014 06 30 18:42
22
Baltarusijoje iškilo paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui (video)

Sustabdyta šventės akimirka

Sustabdyta šventės akimirka
Sustabdyta šventės akimirka

Birželio 27 dieną Vitebske buvo atidengtas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui, arba, kaip jie vadina, Olgierdui.

Paminklo atidengimas sutapo su savaitgalį vykusia miesto švente.

Atidarymo renginys prasidėjo choreografiniu pasirodymu. Po jo į Rotušės aikštę žirgu atjojo pats šventės kunigaikštis „Olgierdas“. Jį lydėjo žmona kunigaikštienė ir miestelėnai – viduramžių Vitebsko gyventojai. Visus šiuos personažus įkūnijo istorinių rekonstrukcijų klubų nariai.

Paminklas Algirdui išlietas iš bronzos, jo viduje yra metalinis karkasas. Monumentas sveria 3,2 tonos, iš jų 2,9 tonos – bronza. Kompozicijos aukštis panašus į dviaukščio namo. Skulptūros aukštis – 3,6 m, postamento – 2,8 m.

Paminklo autorius, skulptorius Sergejus Bondarenka netrukus Baltarusijoje pastatys dar vieną Lietuvos valdovo paminklą – Naugarduke išdygs paminklas karaliui Mindaugui.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltarusijoje prasidėjo pirmininkavimui ES ir 1863-ųjų sukilimui skirtos „Lietuvos dienos“
  2. Trakus galėtų puošti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas
  3. Blogeris Zeppelinus. Kas vyksta tame Kauno VDU? Kaip jis pavirto dvasios ubagų prieglauda? (video)
  4. Mėlynųjų Vandenų mūšis
  5. Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje
  6. Nesvyžiaus muziejaus fondai turtėja retų knygų
  7. Mėlynųjų Vandenų mūšio pergalei atminti Podolės Kamenece įvyks festivalis „Laiko vartai“
  8. Istorinį Mėlynųjų vandenų mūšį įamžins ir pašto ženklas
  9. Kauno miesto muziejuje atidaryta A.Aleksandravičiaus nuotraukų paroda ir pristatyta nauja knyga
  10. Gudiškas paveldas Vilniuje – jungia ar skiria?
  11. Istorikų suvažiavime – diskusijos apie istoriko misiją

ALKO TURINYS

Pastabos 22

  1. Va taip says:
    7 m. ago

    gerb. Tautiečiai. Netrukus bielorusy visam pasauliui paaiškins, kad visi didikai – etniniai gudai ir lietuviai išvis ne prie ko:) Jie intensyviai savinasi LDK istoriją, kol pusraščiai bumblauskiniai VU produktai nebrangiai ją parceliuoja tiek į rytus, tiek į vakarus.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      7 m. ago

      Iš vienos pusės, baltarusiai irgi turi teisę į LDK istoriją, nes tai buvo bendra valstybė (tiesa, ir ukrainiečiai tokią pat teisę turi), bet neturi teisės aiškinti, kad tai TIK jų istorija. Antra vertus, kaip teisingai pastebėjote, kai “mūsų” istorikai intensyviai ją arba dergia arba, kaip sakote, “parceliuoja”, nieko nuostabaus, kad ta istorija po truputį tampa nebe mūsų…

      Atsakyti
      • N says:
        7 m. ago

        Tai, kad buvo bendra teritorija, nesuteikia teisės į istoriją. Ne gudai ir ne ukrainiečiai buvo LDK istorijos ašimi ir epicentre.

        Atsakyti
        • Pikc says:
          7 m. ago

          Na, bet nepaneigsi, kad LDK valstybė buvo ir jų valstybė, tad ir jos istorija yra IR jų istorija. Čia aš problemos nematau – problema ta, kad kai kurie baltarusiai mano, kad tai yra TIK jų istorija.

          Atsakyti
          • Klausimas says:
            7 m. ago

            Ukrainiečiai “atsirado” tik 1918 m. kaip ir kalba. Ir kas gyvena šiandieninėje Ukrainoje netolygu tiems kas gyveno praeityje. Todėl nurodykite aiškias sąsajas tarp šiandieninių gyventojų ir gyvenusių praeityje.

          • N says:
            7 m. ago

            Paneigsiu. TSRS buvo lietuvių valstybė? JAV yra indėnų valstybė? Taip ir su LDK. Tuo labiau, kad visi trys paminėti atvejai – valstybės sukurtos svetimų žemių užkariavimo būdu.

  2. Vytautas Ka says:
    7 m. ago

    Mums pastatytas paminklas ”gražesnis”. Vilniaus įkūrėjas nuo žirgo nulipęs ir bendrauja su mumis, o gal ne, gal ko prašo ar šaukiasi pagalbos. Kažkoks nusižeminęs, kaip mūsiškiai europarlamentarai….

    Atsakyti
    • N says:
      7 m. ago

      Prie progos jį reikėtų nugriauti, nes GĖDA. Taip pat ir Kudirkos paminklą Vilniuje – nes stovėjimo poza tragiška – kaip paskutinio p…..

      Atsakyti
  3. robertas says:
    7 m. ago

    Baltarusijos lit-SVINISTŲ kliedesiai.
    http://ru.delfi.lt/vkl/history/den-kogda-belorusy-zayavyat-vilnyus-nash.d?id=63218460

    Atsakyti
    • Kažin says:
      7 m. ago

      Pliurzalai litvinistai, pliurzalinasi ir Rakutis užsiimdamas su jais. Žinoma visa tai yra galima dėl to, kad iki šiol teturime Lenkijos ir Rusijos rašytas Lietuvos istorijas.
      Skaudu dar, kad tokiu istorijos dėstymo lygiu yra tenkinamasi Karo akademijoje. Kur tokios svarbios temos, kaip baltų suslavėjimas skleidžiant Rytų apeigų krikščionybę Vidurio ir Rytų Europoje ir pan..

      Atsakyti
  4. markas says:
    7 m. ago

    Tik gaila, kad be šalmo.

    Atsakyti
  5. Skaitytojas says:
    7 m. ago

    Reikia tik džiaugtis,kad Europoje daugėja LDK istorijai skirtų paminklų, leidinių; mes patys nepajėgūs ką nors patys rimto pastatyti, tik iš kanalizacijos vamzdžių kokius nors lankstinius. Buvo Lietuvos 1000mečio sukaktis,kur nuvesi svečią. parodyti kaip tai įamžinta, o į Baltarusiją visada malonu nuvykti -ten LDK istorija gerbiama,pilys atstatinėjamos; gražu,kad ir latviai kunigaikštienei Mortai stato paminklą.Gražu,kad ir Novgorodo miesto 1000mečio paminkle yra ir Lietuvos kunigaikščiai. O istorikai – jų yra visokių tiek pas mus tiek pas juos ir tampo jie tą istoriją pagal savo supratimą. O paminklai lieka.

    Atsakyti
  6. Klodas says:
    7 m. ago

    Artėjantis karaliaus Mindaugo vardo 800 metų jubiliejus 2019 m. primena, jog garsinti jo nuopelnus Lietuvai, Baltijos kraštui, Europai yra ne tik patriotinė, bet ir pilietinė pareiga.

    Atsakyti
  7. Kažin says:
    7 m. ago

    Pažvelgus į paminklą pasijunti tokiu pakeltos dvasios, kad trūksta žodžių. Žvelgia toks dvasinis giedrumas, didingumas, kad oi, oi…
    Gaivinama LDK, mūsų protėvių dvasia Baltarusijoje – šaunu!
    Su Gedimino paminklu Katedros aikštėje ar iš dalies ir Mindaugo paminklu nėra ką lyginti.
    Apskritai gali būti, kad tokio asmens kaip Gediminas iš viso realiai nėra buvę, tai Jogailos raštininkų ir lenkiškojo katalikizmo atstovų “kūriniai”. Panašu, kad Gedimino vardas gali būti tuo laikotarpiu, t.y. po Vytenio sudorojimo 1316-17 metais Lietuvą valdžiusios senosios pasaulėžiūros mistifikuotos institucijos (tarybos) vardas. O Algirdas galėjo iškilti šios tarybos valdymo metu ir galimai yra vienas iš Vytenio sūnų, ėmusių karvedžiauti po Dovydo (Dauvydo) gardiniškio nužudymo, įvykdyto mozūro, grįžtant jam, berods, 1326 metais iš žygio prieš Vokiečių ordiną.
    Taigi, Lietuvai labai laikas imtis Vytenio paminklo Vilniuje ar tarkim Užnemunėje (gal Vištytyje – galimoje jo tėviškėje) kūrimo, juolab, kad artėja 700 metų nuo jo valdymo pabaigos.

    Atsakyti
    • Algirdas says:
      7 m. ago

      Jūsų komentaro pavadinimas kažin verčia visą tekstą suprast priešingai.Pvz. kažin ar pažvelgus į paminklą psijunti pakeltos dvasios , kažin ar žvelgia toks dvasinis didingumas , kažin ar su Gedimino paminku Katedros aikštėje ar iš dalies ir Mindaugo paminklu nėra ką liginti ir t.t.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        7 m. ago

        “Kažin” yra ne tiek pavadinimas, kiek vardas… Manau, kad tai turėtų būti suprasta, sprendžiant iš komentaro teksto.

        Atsakyti
  8. bartas says:
    7 m. ago

    O aš manau, kad ant gudų pykti nereikėtų. Jie tik, tik sukūrė kažkokią valstybę. O jeigu praeities valstybė neturi, tai patys supraskit, šūdukas ant pagaliuko. Tai jie dabar, kurdami kažikokį valstybinį darynį , lygiagrečiai kuria savo būtovę. Ir jiems tai gražu, o mūsų garukams , praeities tyrėjams tas nesuvokiama. Žiū , o ką lenkai pasakys, arba rusai. Baudžiava savo padarė.

    Atsakyti
  9. Žynys says:
    7 m. ago

    Anot Heriodoto, skitų laikais (5-1 a.pr.m.e.) Dniepro aukštupyje skitai laidodavo savo RIKIUS (dab. karalius).
    Mat tuo laiku šiame krašte gyveno lietuvių, baltarusių bei visų slavų protėvių GERŲ gentis, kurie garbino dievą GERĄ. Į šį dievų kraštą, pomirtiniam atsisveikinimui, iš tolimiausių Skitijos pakraščių būdavo atgabenami skitų valdovų palaikai.
    Mes lietuviai baltarusiams galime tiktai pavydėti! Mat, jie, kaip ir slavai, tegul ir nesugeba dar įminti savo priešistorinės praeities ir nepažįsta jos šaknų, tačiau bent gerbia praeitį ir stengiasi išsaugoti istorinę atmintį. Baltarusiai (gudai) tai įrodė išsaugodami ir daugybę pilių.
    Šioje vietoje būtina pasakyti, kad nuo erų snadūros Rytų Europoje įsiviešpatavo iš dabatrinių rytų atėjusi SARMATŲ gentis. Todėl iki 5-jo m.e.a. šis regionas (nuo Baltijos iki Juodosios jūrų ir nuo Uralo kalnų iki Vyslos upės) buvo vadinamas SARMATIJA. O Dniepro aukštupyje tame laikmetyje įsiviešpatavo sarmatais atgabentas dievas GUDAS. Kaip matome, jo dvasia dar gyva ir mūsų laikais!

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      7 m. ago

      Vėl tu savo tuos ,,mea”. Aiškink kada čia jūsų ta ERA prasidėjo.

      Atsakyti
  10. Vladas says:
    7 m. ago

    Šaunuoliai tie baltarusiai, o pas mus toliau pezėjimo nenueinama…

    Atsakyti
  11. Gaguk says:
    3 m. ago

    Šudas tas paminklas.

    Atsakyti
  12. zangh says:
    3 m. ago

    shit

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą | kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.

Pristatytas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (video)

2021 03 04
LGGRTC išleido knygą „Sibiro madona“

LGGRTC išleido knygą „Sibiro madona“

2021 02 12
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
Stumbrai | am.lt nuotr.

Stumbryno projektas Varėnos krašte bus atnaujintas

2021 02 05
Vyriausybės vadovė su S.Cichanouskaja aptarė padėtį Baltarusijoje

Vyriausybės vadovė su S.Cichanouskaja aptarė padėtį Baltarusijoje

2021 01 29
Lietuvos ir Lenkijos diplomatai Baltarusijoje pagerbė 1863 m. sukilimo dalyvių atminimą

Lietuvos ir Lenkijos diplomatai Baltarusijoje pagerbė 1863 m. sukilimo dalyvių atminimą

2021 01 23
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai  šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

2021 01 20
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

VLKK neskuba keisti Baltarusijos pavadinimo, kai ir kaip jį keisti kol kas neaišku

2021 01 12
Sviatlana Cichanouskaja | yoytube.com ekrano nuotr.

Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis susitiko su S.Cichanouskaja

2021 01 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą
Lietuvoje

Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą

2021 03 06
Kelias.sumin.lt
Lietuvoje

Ministerijos svetainėje – duomenys apie keliams skirtų lėšų paskirstymą

2021 03 06
Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
Kultūra

Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai

2021 03 06
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Kultūra

Kultūros ministras: „Ieškosime sprendimų dėl muziejų veiklos atnaujinimo“

2021 03 06
Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito
Gamta ir žmogus

Po storu sniego sluoksniu peržiemoję erkės ruošiasi pavasariui

2021 03 06
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Gamta ir žmogus

Kai kuriuos buitinių prietaisų nesklandumus galima išspręsti ir patiems

2021 03 06
Briedis | wikipedija.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius

2021 03 06
Agurkai – gaivios organizmui naudingos daržovės
Gamta ir žmogus

Agurkai – gaivios organizmui naudingos daržovės

2021 03 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas
  • Pajūrietis apie Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
  • Pajūrietis apie Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
  • Žemyna apie Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą
  • Ministerijos svetainėje – duomenys apie keliams skirtų lėšų paskirstymą
  • Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
  • Kultūros ministras: „Ieškosime sprendimų dėl muziejų veiklos atnaujinimo“

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1289; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1224; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 942; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 575; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Pristatytas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (video)

by Ditė Česėkaitė
2021 03 04
0
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą | kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.

Pasauliui susidūrus su pandemija valstybės susitelkė į piliečių sveikatos apsaugą, užsienio valstybių žvalgybos tarnybos šiek tiek adaptavo žinių rinkimo technikas,...

Skaityti toliau

LGGRTC išleido knygą „Sibiro madona“

by Kristina Aleknaitė
2021 02 12
4
LGGRTC išleido knygą „Sibiro madona“

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido knygą „Sibiro madona“, sudarytą autentiškų tremtinių liudijimų pagrindu (sudarytoja – Birutė Panumienė)....

Skaityti toliau

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 08
26
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

Apie Romuvą Prūsijoje Daugeliui girdėta Prūsijoje gyvavusi Romuva arba Romovė – to meto baltų pagrindinė šventove ir žynio – krivių...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas
  • Pajūrietis apie Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
  • Pajūrietis apie Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
  • Žemyna apie Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
  • ,,19 a. naftalininiams baudžiauninkams" apie Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas
Kitas straipsnis
Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Dainų šventė nepaliko abejingų (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai