Parduotuvių lentynose siūlomos kiaušinių pakuotės būna pažymėtos antspaudu, nurodančiu, kokiomis sąlygomis yra laikomos vištos: 0 – ekologiniame ūkyje laisvai laikomų vištų kiaušiniai; 1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai; 2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai; 3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai. Įdomu tai, kad pastarųjų trijų rūšių maistingumo vertės skirtumas žmogaus organizmui yra nežymus, nes mineralų ir vitaminų kiekis juose beveik vienodas. Tokią informaciją įrodo naujausias tyrimas*, kurį atliko Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto Maisto technologijos fakulteto mokslininkė Asnatė Ķirsė-Ozoliņa.
Tyrimui buvo pasirinkti AS „Balticovo“ (pirmaujančio šviežių kiaušinių ir jų produktų gamintojo Šiaurės Europoje) trijų rūšių – laisvėje, ant kraiko ir narvuose laikomų vištų – kiaušiniai. Tyrimo metu buvo lyginama jų cheminė sudėtis ir mikrobiologinė kokybė. Nustatyta, jog visos kiaušinių rūšys atitinka maistinę vertę reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat, įvardinti tam tikri nedideli skirtumai, kurie, kaip pažymima, maistinei vertei įtakos neturi. Į tyrimą nebuvo įtraukti ekologiški kiaušiniai, nes vištos ekologiniuose ūkiuose lesinamos ekologišku lesalu, o jų dedami kiaušiniai priklauso kitai kategorijai.
Laisvėje laikomų vištų kiaušiniuose – šiek tiek didesnis cholesterolio kiekis
Palyginus skirtingomis sąlygomis laikomų vištų kiaušinių maistingumo parametrus, pastebėta, kad narvuose laikomų vištų kiaušiniuose yra keliais gramais mažiau baltymų negu laisvai ir ant kraiko laikomų vištų kiaušiniuose. „Šis kelių gramų baltymų trūkumas narvuose laikomų vištų kiaušiniuose neturi jokios įtakos jų maistingumui“, – paaiškino mokslininkė Asnatė Kirsė Ozolinia (Asnate Ķirse-Ozoliņa). „Be abejo, jeigu norėdami priaugti svorio, per dieną suvalgote kilogramą kiaušinių, susidarys nemažas, apie 20 g, trūkumas. Tačiau eilinis žmogus suvalgo 1–2 kiaušinius per dieną, todėl baltymų kiekio skirtumas sudaro tik apie 1–2 gramus.“
Tyrimas nustatė dar kelis nežymius maistinių parametrų skirtumus. Paaiškėjo, jog laisvėje laikomų vištų kiaušiniuose yra 10 % mažiau riebalų (t. y. 1–2 gramai), tačiau ir laisvėje, ir ant kraiko laikomų vištų kiaušiniuose yra daugiau cholesterolio negu narvuose laikomų vištų kiaušiniuose – atitinkamai 32 % ir 64 %. „Cholesterolio kiekis – labai aktuali tema visuomenei, ypač žmonėms, turintiems problemų su jo reguliavimu. Tyrimu nustatyta, kad narvuose laikomų vištų kiaušiniuose yra mažiau cholesterolio nei kitų rūšių kiaušiniuose, tačiau reikia pažymėti, kad kiaušiniuose esantis cholesterolio kiekis turi minimalų poveikį sveiko žmogaus bendram cholesterolio lygiui“, – teigia mokslininkė.
Skirtingi, bet maistine prasme pakankami mineralų ir vitaminų šaltiniai
Tyrimas taip pat atskleidė, jog laisvėje laikomų vištų kiaušiniuose, lyginant juos su kitais, yra šiek tiek mažiau vitaminų A ir E, bet daugiau vitamino D ir biotino. Tuo tarpu, ant kraiko laikomų vištų kiaušiniuose yra mažiausias vitaminų B1 ir B9 kiekis. Tačiau visų rūšių kiaušiniai yra vitaminų A, E, B2, fosforo ir seleno šaltiniai.
Teigiama, jog laisvėje laikomų vištų kiaušinių privalumas – didesnis jodo kiekis. Pastarasis naudingas jo stokojantiems žmonėms, pavyzdžiui, nėščiosioms. Tuo tarpu, kitų tirtų vitaminų ir mineralų kiekis visų trijų rūšių kiaušiniuose per mažas ir nesudaro 15 % rekomenduojamos paros dozės 100 g produkte. Tokio rodiklio nepasiekia nei vienos rūšies kiaušiniai. Tai reiškia, kad mityba vien kiaušiniais neaprūpintų organizmo visais reikiamais vitaminais.
Tyrimo duomenimis, skirtingomis sąlygomis laikomų vištų kiaušiniuose baltymų ir riebalų kiekis neženkliai skiriasi, tačiau baltymų, mononesočiųjų ir omega 3 riebalų rūgščių visose kiaušinių rūšyse yra pakankamai dideli kiekiai. Apskritai tirtų kiaušinių maistinės vertės skirtumai buvo per maži tam, jog būtų galima išskirti kurią nors tinkamiausią žmonių mitybai kiaušinių rūšį.
Metų laikų svyravimai
Toks tyrimas Latvijoje atliktas pirmą kartą, tad tai tik pirmas žingsnis išsamios analizės link. Tokie tyrimai ir jų rezultatai gali turėti įtakos ateityje, gerinant vištų dedeklių lesinimą. Tiesa, pažymima, jog tyrimas buvo atliktas praėjusių metų rugsėjo pradžioje, todėl jį pakartojus kitu metų laiku, rezultatai gali skirtis. Visus metus atliekamų tyrimų ryškiausi skirtumai būtų susiję su laisvai laikomų vištų kiaušiniais, nes vasarą, skirtingai nei žiemos metu, vištos susiranda maisto lauke. Tai turi didelę įtaką mineralų ir vitaminų įvairovei. Tačiau šio tyrimo išvadų pakanka įrodyti, kad vištų laikymo sąlygos neturi didelės įtakos kiaušinių sudėčiai ir kokybei.
*Vištų kiaušinių kokybės parametrai buvo įvertinti pagal Europos Parlamento ir ES Tarybos reglamentus ir dokumentą „Latvijos gyventojams rekomenduojama energinė ir maistinė vartojimo norma“. Visus kiaušinių pavyzdžius tyrimui suteikė AS „Balticovo“.
Informaciją surinko Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto Komunikacijos ir rinkodaros centro Komunikacijos skyriaus vadovė Lana Janmerė.
Pagal straipsnį atrodo, kad sveikiausia valgyti tuos kiaušinius , kuriuos sudeda vištos laikomos dėžėse viena ant kitos ir neturi gaidžio.
Pagal straipsnį atrodo, kad sveikiausia valgyti tuos kiaušinius , kuriuos sudeda vištos laikomos dėžėse viena ant kitos ir neturi gaidžio.
Koks dar klausimas?!
Laisvėje vaikštinėjanti višta yra laisvos dvasios, daug patyrusi, daug pasaulio mačiusi, savimi pasitikinti, rami ir išmintinga filosofė!
Beje, tokia „laisvūnė”, užaugusi net ir iš motinos bandyto užkapoti viščiuko, gali tapti puikiausia pulko vade – nors ir motinos meilės nepatyrusi, jos neauklėta, visiškai atskirta nuo pulko. PATIKRINTA. – Buvau paaugle, pasipiktinau žiauriu mūsų vištos elgesiu su vienu savo „naujagimiu”, tad jį įsivaikinau”.
Kai ne mokykloje būdavau, jis mano kišenėje šiltai vatos „vystykluose” augo, visur su manimi „ėjo”, viską matė, visus namų ruošos darbus dirbo. Net ir pamokas kartu ruošėme, todėl tuos mokslo metus kartu sėkmingai baigėme. Kol mokykloje būdavau, laukdavo manęs savo patalėliuose, o kai namo grįždavau, vos iš tolo išgirdęs mano balsą, ritosi iš to patalėlio ir tol lakstydavo bei keldavo triukšmą, kol susirasdavo mano koją. Ant jos užšokęs, iš karto nurimdavo. Taip ir augo, kol suaugo į gražią orią vištą.
Ūgtelėjusi, ji tai su manimi, ar kitais namiškiais būdavo, tai prie vištų pulko prieidavo, pabendraudavo. Taip ilgainiui ir „inkorporavo” save į jį, ir senoji „biologinė motina” jos šalin nebevarė. Tapo pulko ypač dėl to vertinama, kad jos pasirodymas reikšdavo ir lesalo atnešimą, nes tupėdavo ant mano rankos, kurioje nešdavau lesalą. Galiausiai su jomis apsigyveno ir iki pat gyvenimo pabaigos liko jų „maitintoja” bei autoritetinga pulko vade. Tačiau, gimusi laisva, tokia ir liko – apkeliaudavo kaimynų daržus, „išpurendavo” jų lysves, eidavo su manimi lysvių ravėti, ėjo pirma manęs, „pureno”, kad man liktų tik žoles surinkti (mama, žinoma, tokio mudviejų „bendradarbiavimo” nesuprato).
Tartum laikrodį turėdama, kasdien tuo pačiu laiku ateidavo į virtuvę, kad „pasirūpintų lesalu” ir jį savo pulkui „nuneštų”. Kad ir kokia išmintinga, niekaip nesuprasdavo, kodėl šaltesniu metų laiku priemenės durys uždarytos, jai įeiti trukdo…
Šiltuoju metu vakarais, po visų darbų, kai susėsdavome ant suoliuko prie namo paukščių giesmėmis bei vakaro saule pasigrožėti, ji prisijungdavo, aplink mūsų kojas sukiodavosi, kažką lesiodavo, kalbų klausydavo ir pati prisijungdavo – filosofuodavo taip gražiai, taikiai „ko, ko, ko” klausdama, kad ir mums patiems gera palikdavo… Tėtis vis pajuokaudavo, kad ir ji savo nuomonę apie viską reikšdavo. Ant laktos eidavo paskutinė.
Na, kaip ji, tokius namus bei šeimą įsigijusi, padariusi tokią stulbinamą karjerą, tokia saugi ir ne tik mūsų sargiuko, bet net ir griežtosios mūsų katės gerbiama, būtų galėjusi nelaimingus ar neišmintingus, kenksmingus kiaušinius dėti? Jie buvo tikras gardumėlis! Tik laisva, pasaulio mačiusi, subtilų skonį turinti menininkė gali tokius šedevrus kurti! 🙂
Jėga, taip puikiai čia viskas aprašyta, kad tikrai klausimų apie kiaušinių vertės skirtumus nelieka 🙂
Ech, kad taip visoms Žemynos augintinės gentainėms gyvenime nuskiltų!
Pasigedau tik laisvosios meninkės vardo, nejaugi neturėjo?
O, ar prisiminsi viską ir visų vardus, kai jau daugiau kaip 60 m. prabėgo?