dr. Danguolė Mikulėnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Vasario 14 d., 15 val., Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks Lietuvių kalbos instituto profesorės Danguolės Mikulėnienės mokslinės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ sutiktuvės.
Renginyje dalyvauja: knygos autorė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Daiva Aliūkaitė, prof. dr. Grasilda Blažienė, dr. Ilja Lemeškinas ir kt. Renginio vedėjas – dr. Sigitas Narbutas.
Rengėjų nuotr.
Kaimiškoji tradicinės tarmės gyvavimo aplinka ir ištikimas jos sergėtojas – menkai išsilavinęs senyvo amžiaus vietinis gyventojas – modernybės laikais sudaro galimybę tarsi „iš aukšto“ žvelgti į, kai kurių vertintojų nuomone, gerokai senstelėjusią kaimiškąją ar net kaimietiškąją dialektologiją ir „aukso amžių“, regis, jau nugyvenusius dialektologus.
Pristatoma knyga – tai patraukliai ir įdomiai parašyta pirmoji monografijų trilogijos dalis, kurioje autorė tyrinėja ikitarmėtyrinį laikotarpį ir lietuvių tarmėtyros pradžią – etnografiškąsias ir jaunagramatiškąsias jos ištakas, lietuvių tarmių skyrimą, tyrimų perspektyvų užuomazgas ir jų tipus.
Naujai atrasti (kai kurie visai dar nežinomi) dokumentai ir nauja senųjų faktų interpretacija leidžia pažvelgti į lietuvių dialektologiją kitaip. Monografijoje remiamasi lingvistinės istoriografijos ir kritinės lingvistinės analizės metodų nuostatomis.
Šiame trijų monografijų cikle lietuvių tarmėtyros faktai pateikiami sistemiškai, t. y. ne tiek pagal personalijas ar biografinius aprašus, kiek pagal tarmėtyros tyrimų metodologijas ir sociokultūrinį jų kontekstą. Todėl aptariama ne tik visuotinai pripažintų, bet ir mažai žinomų ar net visai nežinomų lietuvių tarmių tyrėjų veikla, taip pat išryškinama istorinė ir (ar) išliekamoji jų darbų vertė.
Bene pirmą kartą Lietuvoje pabrėžiamas dialektologijos, kaip besiformuojančios kalbotyros šakos, tarptautiškumas.
Rankraščiai 1835-1931 m. | Rengėjų nuotr.
Rengėjų nuotr.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Atidaryta paroda apie lietuvių kalbos tarmių tyrimus nuo XIX a. iki šių dienų
- Pirmą kartą Lietuvoje – Tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas
- Minint Tarmių metus – dėmesys tarmių išsaugojimui ir populiarinimui
- Lietuvių kalbos institute vyks konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“
- Vilniuje vyks paskaita apie nepaliečių kalbos panašumus su lietuvių ir sanskrito kalbomis
- Lietuvių kalbos institute bus pristatyta knyga „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“
- „Poudo ožsėvuožės, buobas nasorasi“
- Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai (programa, tiesioginė transliacija)
- Šiandien – Tarptautinė gimtosios kalbos diena
- Mokslinė studija atskleidžia tarmių grožį ir jų kitimą
- Klaipėdos etnologai ir kalbininkai kviečia į Tarmių dienai skirtą renginį
- Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video)
- A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II)
- Seime vyks diskusija „Tarmių metus užbaigus: nuveikti darbai ir lūkesčiai“ (tiesioginė transliacija)
- Seime kalbininkai kvietė atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos padėtį (video)
- A.Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (I)
- Kilnojamoji Kalbos muziejaus paroda kvies paliesti lietuvių kalbą rankomis
- K. Garšva. Nuo Tarmių metų iki Regionų metų
- Karaliaučiaus Lietuvių kalbos seminarui – 300
- Lietuvių kalbos institute vyks seminaras apie nediskriminavimą
- Svarbiausiai lietuvių tautą telkusiai draugijai – 100 metų
- VLKK kviečia į baigiamąjį Lietuvių kalbos dienų renginį
- Sukurta lietuvių kalbos išteklių internete informacinė sistema
- Pilypo ir Povilo Fridricho Ruigių lietuvių kalbotyros veikalams – 270
- Lietuvių kalbos institutas kviečia į kalbininkui A. Vanagui skirtą parodą
- Baltų kalbų atlasas – padės geriau pažinti lietuvių ir latvių kalbas
- Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai (programa, tiesioginė transliacija)
- Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą
- Bus pristatyta knyga apie Lietuvos gimnazistų požiūrį į tarmes ir bendrinę kalbą
- J. I. Kraševskio Vilniaus istorija išversta į lietuvių kalbą
Parašykite komentarą