A. Gaidamavičius. Aplinkos ministerijos viliotinis… (video) (2)

Andrejus Gaidamavičius | Asmeninė nuotr.

Aplinkos ministerijos viliotinis Seime pavyko: plynų kirtimų draudimas saugomose teritorijose bus sprendžiamas tik pavasarį.

Prieš važiuodamas iš Labanoro į Jo didenybę Seimą, tą lemtingą, kaip tada atrodė, sausio 10-ąją, buvau nusiteikęs blogiausiam. Žinojau, kad Aplinkos apsaugos komitetas ruošiasi nepritarti įstatymo projektui dėl plynų kirtimų uždraudimo saugomose teritorijose. O tokios išvados rengėjas buvo Kęstutis Bacvinka, kuris iki eidamas Seimo nario pareigas buvo paprastu girininku ir, kaip dauguma miškininkų, turi gana siaurą požiūrį į mišką.

Lino Balsio įstatymo projektas posėdžio darbotvarkėje buvo įrašytas paskutiniu numeriu, kas irgi simbolizuoja tam tikrą požiūrį. Svarstymo reikėjo laukti tris valandas. Daug kas to svarstymo nesulaukė ir išvažiavo namo. Tarp jų ir VDU profesorius Remigijus Daubaras, kuris tą pačią dieną vykusioje spaudos konferencijoje pasakojo apie plynų kirtimų žalą pušynų ekosistemoms.

Dvi minutės iki Lino Balsio projekto svarstymo buvo išdalintas Aplinkos ministerijos alternatyvusis projektas, su kuriuo Seimo nariai neturėjo galimybės susipažinti anksčiau. Ministerijos atstovas Donatas Dudutis pasakojo, kad iš po jo skverno ištrauktas projektas geresnis nei Lino Balsio, nes plynų kirtimų atsisakymas siūlomas tuose miškuose, kurie vertingiausi biologinės įvairovės, o ne kraštovaizdžio požiūriu. Sėdžiu ir galvoju: žmogau, ar dėl kokio nors vabalo išsaugojimo šitaip sukilo visuomenė? Tuo turi rūpintis gamtininkai, o visi kiti, tiek dalyvavę spalio 13 dienos žygyje Labanore, tiek gruodžio 1 dienos eisenoje Gedimino prospekte, labiausiai išgyvena dėl kraštovaizdžio, dėl labiausiai lankomų miškų, kuriuose poilsiauja, grybauja, uogauja ir kurių, jau pamėgtų, neberanda atvykę sekantį kartą.

Seimo narys Linas Balsys pasipiktino tokiu elgesiu. Jo įstatymo projektą, kuris praėjo tokį ilgą kelią, bando nukonkuruoti kitas projektas, kuris nėra net užregistruotas, nėra su niekuo svarstytas. Nors jame yra ir teigiamų dalykų (apie tai vėliau), bet tai nereiškia, kad iki pavasario jis kardinaliai nepasikeis.

Pirmiausia ministerija savo projektą pristatys tai baisiajai Miškų konsultacinei tarybai, kuria remdamasis Premjeras ir padidino miškų kirtimo normą 6 procentais. Beje, tos tarybos nariu yra ir Donatas Dudutis, kuris taip pat balsavo už kirtimų didinimą. Antra, iki pavasario nebus naujo aplinkos ministro. Naujasis ministras taip pat gali turėti savo požiūrį ir kol į viską įsigilins iš naujo, gali ir vasara ateiti. Taigi belaukiant, kol ministerija į Seimą atneš jau galutinį įstatymo projekto variantą, kad jį galima būtų sujungti su Lino Balsio projektu, dar nemažai miškų saugomose teritorijose bus iškirsta plynai.

Vis dėlto tai yra geriau nei visiškai atmesti Lino Balsio projektą, kaip buvo ruošiamasi iš pradžių. Reikia pasidžiaugti, kad labiausiai šį projektą gynė Seimo narė Virginija Vingrienė, pareikalavusi, kad ministerija savo variantą Seime užregistruotų iki kovo 10 dienos, kad ministerijos ir Lino Balsio projektai toliau būtų svarstomi be atidėliojimų. Net aršiausias Lino Balsio projekto kritikas Simonas Gentvilas pripažino, kad su šiuo projektu elgiamasi labai negražiai: vilkinama kiek tik galima, pateikiama niekinė Vyriausybės išvada (jos rengėjas taip pat D. Dudutis) be jokių ekonominių paskaičiavimų.

Į Seimo narių klausimą, ar šiuo metu vyksta kirtimai Labanoro girioje, posėdyje dalyvavęs urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas pasakė, kad valstybiniai miškai joje nekertami. Mane labai nustebino toks pasakymas ir pareiškiau, kad kertami tiek privatūs, tiek valstybiniai, bet Donatas Dudutis tuoj pat pataisė M. Pulkauninką, kad nekertami tik tie valstybiniai miškai, kurie patenka į europinės svarbos buveinių sąrašą (Labanoro regioninio parko atveju tai apie 3000 ha iš 40 000 ha).

Čia mane užsipuolė komiteto vadovas Kęstutis Mažeika: „Neklaidinkite, kolega, ne visa Labanoro giria yra saugoma teritorija“. Tad man teko komiteto vadovui suteikti naujų žinių. Tik dalis Labanoro girios yra saugoma teritorija (NATURA 2000) pagal Buveinių direktyvą, bet visa Labanoro giria yra saugoma pagal Paukščių direktyvą. Be to, regioninio parko statusas – tai taip pat saugoma teritorija ir mes labiausiai kovojam dėl to, kad naikinamas šio parko miškų kraštovaizdis. Čia Donatas Dudutis puolė mane raminti, kad kraštovaizdžiu bus pasirūpinta, nes, pagal ministerijos pasiūlymą, Labanoro girioje bus leidžiamos plynės tik iki vieno hektaro.

Į tą ministerijos projekto juodraštį aš įsigilinau tik grįžęs namo ir pamačiau, kad ten palikta labai daug landų toliau miškus saugomose teritorijose kapoti plynai. Nepatiko, kad ekosistemų apsaugos miškuose (II miško grupė) siūloma leisti atrankinius pagrindinius kirtimus. Buvęs ministras Kęstutis Navickas žadėjo, kad šiuose miškuose, kurie užima vos 8 proc. visų miškų, pagrindiniai kirtimai nebus leidžiami, kad ten formuotųsi sengirė.

Nepatiko, kad kituose draustiniuose (III miškų grupė) siūloma leisti plynus kirtimus iki 3 ha privačiuose miškuose ir iki 1 ha valstybiniuose miškuose.

Nepatiko, kad šiuose draustiniuose (tarp jų ir hidrografiniuose, įkurtuose prie ežerų) bus leidžiami neriboto ploto atvejiniai kirtimai, kurie yra tiesiog atidėti plynieji kirtimai.

Nepatiko, kad regioninio parko ūkiniuose miškuose bus leidžiami neriboto ploto atvejiniai kirtimai, o nacionaliniuose parkuose tokie kirtimai bus leidžiami pušynuose ir ąžuolynuose. Labanoro girioje didesnė dalis plynių susiformavo būtent dėl atvejinių, o ne dėl plynų kirtimų.

Patiko, kad ministerijos pasiūlytame projekte yra labai išsami dalis apie kompensacijas privačių miškų savininkams, kurių dydis atitiks vidutinę medienos ir miško ruošos rinkos kainą. Didesnė šių kompensacijų dalis bus išmokėta iš ES fondų, nes jos bus susijusios su kirtimų ribojimais europinės svarbos teritorijose (NATURA 2000).

Donatas Dudutis teigė, kad surengs ne vieną konferenciją, kurioje aptars šiuos pasiūlymus su visuomene ir yra pasiruošęs normaliai priimti kritiką. Bet priimti kritiką yra maža, reikia dar į ją kažkaip reaguoti.

Štai rudenį nusiunčiau jiems 20 000 parašų, kad nebūtų padidinta vilkų sumedžiojimo kvota nuo 60 iki 110. Bet vis tiek padidino, vos tik neliko ministro. Todėl nesu naivus ir netikiu, kad konferencijose visuomenės balsas bus išgirstas. Pavasarį reikės kažko panašaus į Labanoro žygį, tik didesnio, kad ministerija ir Seimas suprastų, jog uždrausti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose yra mažiausia, ką jie turi padaryti dėl Lietuvos miškų.

Nuo estų mes atsilikome ir šioje srityje. Estijoje ne tik jau uždrausti plynieji kirtimai saugomose teritorijose, bet sėkmingai skinasi kelią įstatymo projektas, mažinantis plynų kirtimų plotą nuo 7 ha iki 1 ha visuose šalies miškuose. Tokį projektą parlamentui pateikė 70 000 piliečių.

P.S. Einu į Seimo valgyklą ir sutinku didžiausią savo oponentą Algį Gaižutį. Aš jį juokais vadinu 142-uoju Seimo nariu, nes komitetų posėdžiuose sėdi prie bendro stalo su Seimo nariais kaip lygiavertis komiteto narys ir kiekvienu klausimu apie miškus ir saugomas teritorijas klausiama jo nuomonės. Taigi prieina jis prie manęs ir sako: „Žinai, iš visos tos kovos išeis ir vienas geras dalykas“. Po to mes draugiškai pasišnekėjom prie vieno stalo ir bandžiau išsiaiškinti, ką jis turi omeny. Jo teigimu, miško savininkai nebūtų priešiškai nusiteikę dėl plynų kirtimų draudimo, jei jiems leistų tuose miškuose daugiau veiklos.

Ir iš tiesų, jau posėdžio pradžioje prisiklausiau apie naujus apribojimus, kuriuos ministerija siūlo saugomose teritorijose, o šalia buvusi kolegė Monika Peldavičiūtė man sako: „Ar jie supranta, kokia tai šizofrenija? Nori apriboti renginius, neleisti veisti sodų didesnių nei 1 ha, neleisti ant stogų montuot saulės baterijų, kad negadintų kraštovaizdžio, o plynieji kirtimai kraštovaizdžiui neva nekenkia…“.

P.S.S. Posėdyje K. Mažeika pranešė, kad Aplinkos apsaugos komitetas organizuoja sau išvyką į Belovežo girią ir įtariu, kad tai susiję su Punios šilu, kurio paskelbimui lankomu miško rezervatu šis komitetas priešinasi, kadangi būtų uždrausti ne tik sanitariniai kirtimai, bet ir medžioklė.

Tik tegu pirma aplanko Belovežo nacionalinį parką, o ne Lenkijos miškininkų sugadintą, sukultūrintą, eglių monokultūrų prisodintą kitą girios dalį, kuri pastoviai kenčia nuo žievėgraužių ir po to tie patys miškininkai reikalauja leisti sanitarinius plynus kirtimus.

Blogas tas daktaras, kuris nugydo, o paskui kovoja su savo paties sukelta liga. Natūralūs, nepertraukiamo gyvavimo miškai yra pati save palaikanti, save apsauganti ekosistema, kuriai visai nebūtinas žmogaus įsikišimas ir kuri tikrai nepavirsta krūmų „džiunglėmis“, kaip vakar posėdyje kalbėjo Seimo narys Kęstutis Bacvinka, kritikuodamas plynų kirtimų pakeitimą atrankiniais.

Kaip žinia 2019 sausio 10 d. Seime vyko L. Balsio parengto projekto dėl plynų kirtimų apribojimo svarstymas. Čia perspausdiname A. Gaidamavičiaus 2019-01-11 įrašą socialiniame tinklalapyje „Facebook“, kuriame jis išsamiai komentuoja „svarstymo“ eigą.

Klausimo svarstymas Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje: