EKGT siūlo Kalėdų laikotarpiu klausytis daugiau tautinės muzikos (2)

Taryba siūlo Kalėdų laikotarpiu klausytis daugiau lietuviško postfolkloro ir folkloro | EKGT nuotr.

Taryba siūlo Kalėdų laikotarpiu klausytis daugiau lietuviško postfolkloro ir folkloro | EKGT nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT)  nutarė parengti adventinių ir kalėdinių lietuvių folkloro bei postfolkloro kūrinių sąrašą ir pasiūlyti šią muziką transliuoti Lietuvos viešosiose erdvėse: kalėdinėse mugėse ir miestų šventėse, prekybos centruose. Šis siūlymas iškeltas remiantis ne kartą Tarybai išsakytais visuomenės atstovų pastebėjimais, kad viešosiosiose erdvėse Lietuvoje Kalėdų laikotarpiu skamba vien angliškos pop žanro dainos.

Atsižvelgiant į EKGT veidaknygės paskyroje išsakytus visuomenės pageidavimus bei remiantis etnomuzikologų patarimais, toks sąrašas buvo parengtas: surinkti folkloro ir postfolkloro kūriniai, tinkantys advento laikotarpiui ir Kalėdoms. Taryba kreipėsi į Lietuvos savivaldybes, prekybos centrus, radijo stotis ir kai kuriuos restoranus, siūlydama šiomis dainomis džiuginti Lietuvos žmonių ir svečių širdis.

Tikimės, kad Jums ši muzika taip pat padės kurti kalėdinį jaukumą. Atkreipiame dėmesį, kad norint šias dainas transliuoti viešai, būtina susiderinti su AGATA, atstovaujančia šių kūrinių atlikėjų teises.

Taip pat kviečiame siųsti mums Jūsų mėgstamas lietuvių folkloro ir postfolkloro dainas, tinkamas advento ir Kalėdų laikotarpiui arba kitoms metų šventėms. Kurkime kalendorinių švenčių grojaraščius kartu!

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Menas, Naujienos, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

2 komentarai

  1. Rimgaudas:

    Dėl Kalėdų pavadinimo.
    Tiriant Užnemunės miestelių, kaimų vietovardžių prasmę, buvo aptikta vardų priklausomybė nuo paleoastronominės observatorijos Lizdeikiuose (įkurta 4.428 m. pr. Kr.) žynių duotų jiems pavadinimų. Pavyzdžiui, Mergelės žvaigždyne stovi kaimas Mergašilis, Jaučio ženkle “mauroja” miestelis Mauručiai, Vandenyje “plaukia” Vandeniai, Ožiaragyje “bliauna” Bliuviškiai, Svarstyklėse, menant senų svarstyklių “oželius”, stovi Oželiai, Skorpione yra Kirsnokiškiai (skorpionas “kerta”) ir t. t. Savotiškai buvo žiūrima į Žemę. Mat, Žemė skrieja aplinkui Saulę, o Mėnulis, skriedamas kartu su Žeme, savo orbita ją apraizgo tam, kad nuo Saulės kur per toli nepaspruktų. Žemė, todėl, turėjo Sprukto pavadinimą: kaimas vardu Spruktai šitą paliudija. Žyniai žinojo, kad bet kurie Mėnulio užtemimai (visiški, žiediniai, daliniai) kartojasi kas 18,028 m., ir šį tarpą vadino “saraku”: kaimas Sarakai Šešupės žemupyje paliktas tokiu vardu stovi iki šiol.
    Dienų aplinkui Lizdeikius sekos rate gruodžio 25 d. į šiaurę nuo jų stovi kaimas Pažėrai – čia sekos rate baigiasi naktų ilgėjimas, paskutinioji “sustoja”, o iš ryto Saulė žeria spindulių pluoštą dienos pailgėjimui. Išeitų, kad Kalėdas senovėje vadinome Pažėrais, o kūčiukai – pažėručiais. Laimingų, tad, Pažėrų su šviesiais pažėručiais visam gyvenimui!

  2. Žemyna:

    Atsiprašau, kad čia klausiu apie Šimašiaus Kalėdinę dovaną miestui – čiuožyklą Lukiškių aikštėje. Nepavyko rasti Lukiškių vaizdo kamerų.
    Gal kas matėte, koks plotas užlietas? Ar ir kapsulių palaidojimo vieta kojomis trypiama, virš jų šokama, čiuožiama? Iš TV reportažo neįmanoma suprasti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *