Taryba siūlo Kalėdų laikotarpiu klausytis daugiau lietuviško postfolkloro ir folkloro | EKGT nuotr.
Etninės kultūros globos taryba (EKGT) nutarė parengti adventinių ir kalėdinių lietuvių folkloro bei postfolkloro kūrinių sąrašą ir pasiūlyti šią muziką transliuoti Lietuvos viešosiose erdvėse: kalėdinėse mugėse ir miestų šventėse, prekybos centruose. Šis siūlymas iškeltas remiantis ne kartą Tarybai išsakytais visuomenės atstovų pastebėjimais, kad viešosiosiose erdvėse Lietuvoje Kalėdų laikotarpiu skamba vien angliškos pop žanro dainos.
Atsižvelgiant į EKGT veidaknygės paskyroje išsakytus visuomenės pageidavimus bei remiantis etnomuzikologų patarimais, toks sąrašas buvo parengtas: surinkti folkloro ir postfolkloro kūriniai, tinkantys advento laikotarpiui ir Kalėdoms. Taryba kreipėsi į Lietuvos savivaldybes, prekybos centrus, radijo stotis ir kai kuriuos restoranus, siūlydama šiomis dainomis džiuginti Lietuvos žmonių ir svečių širdis.
Tikimės, kad Jums ši muzika taip pat padės kurti kalėdinį jaukumą. Atkreipiame dėmesį, kad norint šias dainas transliuoti viešai, būtina susiderinti su AGATA, atstovaujančia šių kūrinių atlikėjų teises.
Taip pat kviečiame siųsti mums Jūsų mėgstamas lietuvių folkloro ir postfolkloro dainas, tinkamas advento ir Kalėdų laikotarpiui arba kitoms metų šventėms. Kurkime kalendorinių švenčių grojaraščius kartu!
Reklama
Susiję straipsniai:
- Pagerbti Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojai (nuotraukos)
- EKGT įvertino siūlymus leisti vietovardžius ir asmenvardžius rašyti ne valstybine kalba
- Išplėstiniame EKGT posėdyje aptarti svarbūs etninės kultūros globos klausimai (nuotraukos)
- Etninės kultūros globos taryba siūlo Lietuvai neratifikuoti ET konvencijos „Dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo“
- EKGT teigia, kad Lietuvoje švenčių lyginant su kitomis Europos valstybėmis nėra per daug
- Etninės kultūros globos taryba siūlo 2015-uosius metus skelbti Etnografinių regionų metais
- Posėdžiaus Etninės kultūros globos taryba
- EKGT kviečia į austinių juostų ir raugo keramikos parodas
- Pagerbti Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojai (nuotraukos)
- „Griežynė“ kvies pajusti senųjų tautos lobių bei nūdienos muzikos dermę
- Etninės kultūros globos taryba aptarė itin svarbius klausimus (nuotraukos, video)
- Kaune bus aptarti etninės kultūros ugdymo ir plėtros klausimai
- Pagerbti Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojai
- „Žaisa” – tautinės kultūros šauklys (video)
- Muzikos grupė „Sen Svaja“ kviečia į „Žemės kauksmas. Moters šauksmas“ (video)
- Etninės kultūros globos taryba siūlo 2014-uosius paskelbti Etnografinių regionų metais
- Kauno tautinės kultūros centras laukia jaunimo
- Etninės kultūros globos taryba ragina nepamiršti lietuvybės ir tradicijų sostinės kalėdiniuose renginiuose
- Lietuvos Moksleivių dainų šventėje dalyvaus daugiau nei 22 tūkst. mokinių (programa)
- Į Plungę kviečia X-oji respublikinė populiariosios muzikos šventė ,,Šypsenėle nepabėk“
- Aukštaičiai dalijosi patirtimi apie tautinės kultūros puoselėjimą bendruomenių gyvenime (video, nuotraukos)
- Folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“ puoselėja vertybes ateities kartoms
- Etninės kultūros globos taryba siūlo kelti J.Basanavičiaus premijos prestižą
- Muzikos „banditų“ viešnagė Lietuvoje (video)
- Prieš Kalėdas Rotušėje skambės tradicinis ir naujoviškas folkloras
- Folkloro ansamblis „Dijūta“ kviečia į plokštelės „Dai lakštava lakštuote“ pristatymą
- Etninės kultūros globos tarybai vadovaus V.Jocys
- Lenkiško folkloro koncertas su Malvina Pašek (video)
- S. Daukanto 225-ąsias gimimo metines ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-metį pasitinkant
- Seimas patvirtino Etninės kultūros globos tarybą
Dėl Kalėdų pavadinimo.
Tiriant Užnemunės miestelių, kaimų vietovardžių prasmę, buvo aptikta vardų priklausomybė nuo paleoastronominės observatorijos Lizdeikiuose (įkurta 4.428 m. pr. Kr.) žynių duotų jiems pavadinimų. Pavyzdžiui, Mergelės žvaigždyne stovi kaimas Mergašilis, Jaučio ženkle “mauroja” miestelis Mauručiai, Vandenyje “plaukia” Vandeniai, Ožiaragyje “bliauna” Bliuviškiai, Svarstyklėse, menant senų svarstyklių “oželius”, stovi Oželiai, Skorpione yra Kirsnokiškiai (skorpionas “kerta”) ir t. t. Savotiškai buvo žiūrima į Žemę. Mat, Žemė skrieja aplinkui Saulę, o Mėnulis, skriedamas kartu su Žeme, savo orbita ją apraizgo tam, kad nuo Saulės kur per toli nepaspruktų. Žemė, todėl, turėjo Sprukto pavadinimą: kaimas vardu Spruktai šitą paliudija. Žyniai žinojo, kad bet kurie Mėnulio užtemimai (visiški, žiediniai, daliniai) kartojasi kas 18,028 m., ir šį tarpą vadino “saraku”: kaimas Sarakai Šešupės žemupyje paliktas tokiu vardu stovi iki šiol.
Dienų aplinkui Lizdeikius sekos rate gruodžio 25 d. į šiaurę nuo jų stovi kaimas Pažėrai – čia sekos rate baigiasi naktų ilgėjimas, paskutinioji “sustoja”, o iš ryto Saulė žeria spindulių pluoštą dienos pailgėjimui. Išeitų, kad Kalėdas senovėje vadinome Pažėrais, o kūčiukai – pažėručiais. Laimingų, tad, Pažėrų su šviesiais pažėručiais visam gyvenimui!
Atsiprašau, kad čia klausiu apie Šimašiaus Kalėdinę dovaną miestui – čiuožyklą Lukiškių aikštėje. Nepavyko rasti Lukiškių vaizdo kamerų.
Gal kas matėte, koks plotas užlietas? Ar ir kapsulių palaidojimo vieta kojomis trypiama, virš jų šokama, čiuožiama? Iš TV reportažo neįmanoma suprasti.