G. Navaitis. Kas kliudo laimingai ir turtingai gyventi? (19)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas skaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.

Pamėginkim žvelgdami į šių dienų pasaulį pradėti nuo aiškaus, nekeliančio abejonių pastebėjimo – žmonės norėtų būti laiminti. Tačiau moderniose visuomenėse net pačios laimės sąvokos vengiama. Bandoma gėrio sąvoką keisti efektyvumo, tiesos – verifikuojamais teiginiais, vietoj laimės vartoti subjektyvios gerovės ar panašias sąvokas.

Laimės siekimas turėtų būti patrauklus ir politiniai valdžiai, nes kaip patvirtino daugybė tyrimų laimingi žmonės reikšmingiau prisideda prie visuomenės gerovės, yra labiau pilietiški, kilnūs ir tolerantiški.

Prieštaravimo tarp laimės neigimo ir jos vertės esmė gana paprasta. Pripažinus laimę politikos tikslu tektų pripažinti ir tai, kad ES šalyse, Lietuvoje valdžia arba nenori rūpintis piliečių laimę arba jai prastai sekasi tai daryti. Todėl apie aukštesnį bendros nacionalinės laimės indeksą (BNL) politikai kalba gana retai, o aukštesnis BNL retai tampa politiniu tikslu.

Daug kartų kartotas ir ne vienam atrodantis protingu paaiškinimas – mažai turto, pinigų stoka kliudo kurti laimingesnę visuomenę. Toks paaiškinimas leidžia primygtinai siūlyti išvada – palaukit pakentėkit, darbuokitės už menkesnį atlyginimą, nekliudykit korporacijų verslui …, todėl nenorėkit šiandieną, bet kada nors ateityje sulauksit laimės (gal danguje).

Vėlgi reikia pažymėti, kad gausybė tyrimų ir duomenų įrodė – šie, iš pirmo žvilgsnio, įtikinamais atrodantys samprotavimai ne ką verti. Dar septyniasdešimtaisiais praeito amžiaus metais atskleistas „Isterlino (R. Easterlin) paradoksas“, kurio esmė – moderniose šalyse turto pagausėjo kelis kartus, o laimingų žmonių skaičius beveik nepakito.

Be to įkyrus pilietis gali domėtis kuo skiriasi investicija ir darbo vietos sukūrimas vienoje ES šalyje nuo tokio pat veiksmo kitoje, kodėl vokiškame ir lietuviškame „Lidle“ atlyginimai skiriasi bent aštuonis kartus, nors kasos aparatas toks pat, o prekes vienodai brangios. Jis gali užduoti liberalią rinką šlovinantiems labai nepatogų klausimą: „Kiek ir ko dar reikia sukurti, kad jis (t. y. pilietis) laimingiau gyventu?“.

Vėliau jis užduos klausimą kodėl gerai žinomi, ne kartą skelbti ir išbandyti laimės ekonomikos siūlymai vis dar tarsi „negirdimi“, kodėl mažai kas daroma, kad žmonės taptų laimingesni.

Jam bus bandoma atsakyti, kad laimė neišmatuojama, kad tai besikeičianti nuotaika. Bus bandoma pašiepti laimės tikslą bei aiškinti, kad niekas nekliudo medituoti ir griaužti ropes. Netgi bus pripažįstama laimės svarbą, bet jį bus priskirta asmeninio, dvasinio gyvenimo sričiai. Tačiau ne vienas mokslinis tyrimas patvirtino – visuomenės laimės lygis gali būti išmatuotas. Dar daugiau duomenų ir faktų įrodė – laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, o laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė, todėl veiksmai didinantys visuomenės laimės lygį neišvengiamai didina ne atskirų jos narių, ne korporacijų, o visų visuomenės narių turtingumą. Todėl ir kalbama ne tik apie laimę, bet apie laimės ekonomiką, todėl vis dažniau tos politinės jėgos, kurios siekia nacionalinės gerovės sutaria – laimė gali tapti valstybinės politikos tikslu.

Gali, bet netampa. Vietoj šio tikslo matome nuolatinius bandymus keisti, pritaikyti neretai neišsakomiems valdžios tikslams jos valdomų piliečių identitetą. Tai yra įsiūlyti bet kokius kitus tikslus tik ne laimingesnės visuomenės tikslą ar bent įpiršti suprimityvintą, dalinę laimės sampratą.

Už žodžio „identitetas“ slypi įžvalga – asmenybė suvokia save ir priskiria kuriai nors tautinei, socialinei, konfesiniai, profesiniai grupei. Identitetas apibrėžia asmenybės tapatumą su kitais žmonėmis ir skirtumus nuo jų. Identitetas jėga lemianti žmogaus elgesį.

Vienas reikšmingiausių identiteto savitumų – idealų ir vertybių pasirinkimas. Kitaip sakant pasirinkimas ką laikyti gyvenimo prasme ir laime, kokiais būdais jų siekti.

Laimę galima suprasti gana įvairiai, bet psichologo M. Seligmano nuomone, ji dažniausiai siejama su dviem išgyvenimų tipais: malonumu ir pasitenkinimu. Malonumo nereikia aiškinti. Kiekvienas žino kas tai yra, o pasitenkinimą lemia įsitraukimas, savirealizacija, gyvenimo prasmingumo suvokimas. Šiuolaikinė visuomenė siūlo daug būdų išgyventi malonumus, tačiau asmenybės poreikius prasmei, priklausomybei, bendrumui, nors ir neatmeta, bet reikšmingiau nebepalaiko.

Globalizuotame pasaulyje pagrindinėmis vertybėmis tampa individualizmas ir vartojimas, o galimybė įgyti paslaugų ir prekių, tampa būdu siekti asmeninio reikšmingumo. Šios vertybės yra ir vyraujančių ekonominių teorijų pagrindas, apibrėžia sėkmę ir laimę kaip prekių įgijimo, paslaugų gavimo rezultatą. Todėl atitinkantis reklaminius vaizdinius vartojimas tampa ne tik komfortiškesnio gyvenimo būdu, bet ir asmenybės vietą pasaulyje žyminčių simboliu.

Tradicinis identitetas susietas su profesiniais pasiekimais, šeimynine padėtimi, religiniu ar tautiniu pastovumu palaipsniui praranda savo įtaką. Globalizuota visuomenė siūlo asmenybei vertinti save ir kitus pagal daiktus, kurie turi ne tik vartotojišką, bet ir simbolinę vertę. Galimybė demonstruoti tokius simbolius patvirtina išskirtinumą, skatina lenktyniauti vartojant.

Nesunku būtų nurodyti tikrai daug žymių mąstytojų, kurie šią situaciją vertina neigiamai, įžvelgė tradicinio identiteto silpnėjime ir vartotojiško identiteto stiprėjime šiuolaikinės visuomenės problemų ištakas.

Aptariant visuomenės perspektyvas tiktų ne tik smerkti ir apgailestauti, svarbiau būtų atsakyti į klausimus: „Ar identiteto permainos vyksta savaime, tiesiog atspindi socialines ir ekonomines permainas? Ar jos skatinamos įtakingų grupių?“

Šiandieną vidurinės klasės, tautinis identitetas dar pripažįstamas vertybe, tačiau tuo pat metu nuolat neigiamas, išjuokiamas, o vietoj jo siūlomas identitetas, kuris tapatinamas su individualizmu ir siejamas su gerove bei malonumais. Nors reikia pabrėžti nei išskirtiniu individualizmu, nei stabilia gerove, nei ilgalaikiu pasitenkinimu tokį identitetą atitinkantis gyvenimo būdas nepasižymi. Netgi galima tvirtinti, kad jis remiasi neurotišku požiūriu į gyvenimą, remiasi laimės stoka. Jį atitinkanti elgesio schema gana primityvi. Aukščiausia vertybe laikomos vis didesnės pajamos, kurios turi leisti įgyti vis daugiau daiktų ir gauti daugiau paslaugų be kurių asmenybė nebus vertinama, taigi negalės gerai jaustis. Tačiau vartoti taip kaip reklaminiuose paveikslėliuose vartoja milijardieriai tik jie ir gali. Todėl visi kiti nuolat jausis kažko neturintys, nebus laimingi.

Atskiros asmenybės identitetas žymiu mastu atspindi visuomenę, kurioje ji gyvena ir veikia. Vyraujančios socialinės institucijos primeta vaidmenis, primeta vertybes ir poreikius, atitinkančius jų prigimtį. Šiuolaikinėje visuomenėje ypatingą ekonominę, o drauge ir socialinę, įtaką įgijo tarptautinės korporacijos.

Korporacijos buvo sukurtos bendram gėriui – sujungti daugelio žmonių finansines galimybes. Tačiau šiuo metu jos veikia ne bendram, o savam labui. Jos bando maskuoti savo esmę palaikydamos neoliberalias idėjas. Tai leidžia pastebėti, kad šios idėjos, jas atitinkantis globalistinis, neoliberalus identitetas savo esme yra korporacinis identitetas. Jis pasižymi ribotu įstatymų ir moralės suvokimu, orientuojasi į vartojimą, individualizmą, konkurenciją, trumpalaikius malonumus. Tokie gana primityvūs tikslai nesuderinami su aukštesniais poreikiais ir lemia žmogiškų ryšių – šeimos ryšių, tautos ryšių, tikinčiųjų bendruomenės ryšių – silpnėjimą. Korporacinio identiteto siekiamybė – lojalus korporacijai, ignoruojantis kitas prasmes ir reikmes, godus vartotojas. O korporacijų prigimtis, kai jų nekontroliuoja nacionalinės valstybės neišvengiamai skatina visus galimus nuostolius perkelti už korporacijos ribų. Todėl sukuria socialines, ekonomines ir ekologines problemas.

Korporacijos taip pat siekia pašalinti apribojimus didesnei žmonių ir gamtos eksploatacijai. Pagrindinė kliūtis ribojanti jų veiklą yra ne įstatymai ir institucijos, kurios gali būti paveiktos ir papirktos, o vertybės, tradicijos ir bendrų interesų samprata. Pastarųjų veiksnių priešprieša lemia ekonomikos pobūdį, jos artėjimą prie nevaržomos rinkos arba koordinuotos rinkos ir galiausiai laimės ekonomikos modelio. Pirmoji, t.y. nekontroliuojama rinka pasižyminti menkesne korporacijų kontrole, o drauge ir stipresniu korporaciniu identitetu, neoliberalių nuostatų politikoje vyravimu. Tyrimai vėlgi rodo – jai būdingas ir didesnis nelaimingų, besijaučiančių nereikalingais žmonių kiekis.

Čia ir matome kaip psichologinis laimės subjektyvumas susilieja su objektyviais gyvenimo rodikliais.

Čia matome ir esminį psichologinį veiksnį kurianti laimingos visuomenės prielaidas – tai visuomenės identitetas, visų pirma nacionalinis arba konfesinis identitetas.

Šiuolaikinėse vakarų šalyse, kaip ir Lietuvoje konfesiniam identitetui dažnai tenka antraeilis vaidmuo. Ne vienoje jų gausi visuomenės dalis, kartais ir jos dauguma, deklaruoja religinį abejingumą, o tapatinantys save su krikščioniškomis bažnyčiomis, neretai bažnyčios atskyrimą nuo valstybės suvokia kaip tikėjimo principų atskyrimą nuo kasdieninio gyvenimo.

Stipresniu oponentu korporaciniam identitetui yra nacionalinis identitetas. Tai lemia kelios priežastys. Iš jų svarbiausia jau paminėta – žmonės nori laimingai gyventi, todėl ji supranta ir jaučia prieštaravimą tarp korporacijų psichopatologiško siekimo gauti neribojamą pelną, jas aptarnaujančių neolibaralų ir savo ekologinių, darbinių, finansinių interesų. Piliečiai taip pat supranta, kad tik kino filmuose vienišas herojus, žmogus – voras ar Robinas Hudas apgina silpnesnius, o realybėje tik stipri nacionalinė valstybė gali ekonomines veiklas nukreipti visų žmonių naudai.

Nacionalinį identitetą išreiškia bendri kultūriniai stereotipai, bendro likimo suvokimas ir socialinis pasidalijimas, leidžiantis nacijai egzistuoti kaip vieningai visumai. Visi šie nacionalinio identiteto komponentai globalizuotame pasaulyje patiria spaudimą. Migracija leidžia atskiriems individams nebesieti savęs su valstybės ir nacijos perspektyvomis. Pagrindinės socialinės grupės gali prarasti savo vietą nacijos struktūroje. Pavyzdžiui, specialios investicijos gali esmingai sumažinti žemdirbių kiekį, o kitų grupių poreikiai tam tikrą laiką gali būti tenkinamai importu; migrantai gali perimti kurias nors mažai prestižines profesijas ir pan. Itin griaunančiai nacionalinį identitetą veikia nacionalinių dorovinių autoritetų nuvertinimas, jų keitimas multikultūriniais, kurie neišvengiamai sukuria ir naują nacijos esamos padėties bei jos istorinio kelio vertinimą. Čia tiktų priminti filosofo, F. Ničės mintį – niekada neišgyvens tauta, kuri mato savo istoriją kaimyno akimis.

Nacionalinio identiteto griovimas nėra nekenksmingas bandymas keisti jį kitokiu. Tai ir itin svarbios laimės sudedamosios dalies gyvenimo prasmės griovimas, nes save asmenybė įprasmina kartų sekoje, suvokia save kaip paveldėtoją ir būsimų kartų protėvį. Tai leidžia jai nesijausti atskirtai nuo tų, kurie ateis paskui ją, o tokia vienybė su gyvenimo tėkmę kuria tikrą prasmę ir laimę.

Nacionalinio identiteto griovimas nėra tik kažkieno prasimanytas būdas ugdyti nelaimingą, neurotišką asmenybę, tai ir būdas apriboti nacionalinių valstybių galias. O jų ribojimas griauna visų mūsų laimę, atima prasmę ir neleidžia pasiturinčiai gyventi.

Veikiausiai pastarasis teiginys „neleidžia pasiturinčiai gyventi“ kai kam pasirodys svarbesnis už kitus. Laimės ekonomikos teorijos, teorijos, kurios pabrėžia nacionalinio identiteto, nacionalinių valstybių reikšmę atsako ne tik į klausimą kaip kurti laimingesnę visuomenę, bet ir į klausimą kaip ji gali tapti turtingesne.

Moderniose turtingiausiose šalyse yra alkanų ir benamių. Ar visuomenė turi tapti turtingesnė, kad išspręstų jų problemas? Sunku būtų paneigti, kad tam labiau trūksta politinės valios, o ne materialinių resursų.

Tokio požiūrio akivaizdžiai vengiama, nes valdantiems, kurie remiasi neoliberalia ideologija, lengviau nuolat skųstis pinigų stygiumi nei užkliudyti įtakingas, interesų grupes.

Jiems ir neoliberaliems ideologams neparanku pastebėti, kad šiuo metu net, išsivysčiusiose šalyse auga turtinė nelygybė, o vidurinės klasės t. y. nacionalinės valstybės atramos pajamos santykinai mažėja.

Ekonomistas T. Piketi (T. Piketty) nurodo, kad viena tūkstantoji žemės gyventojų dalis valdo 20% pasaulinio turto. Jei tokia turto perskirstymo tendencija išliks, po trisdešimt  metų ši grupė valdys 60% pasaulinio turto.

Turintieji nori savo turtą apsaugoti. Aptarnaujanti pagrindinį didelio turto savininką – tarptautines korporacijas, oligarchus – politinė valdžia, ignoruodama visuomenės interesus, tai ir daro saugo oligarchų turtą, o drauge kuria didesnės pasaulio dalies visuomenių atsilikimą, kuria socialines ir demografines įtampas, skatina migraciją..

Jau minėtas T. Piketi, rašydamas apie JAV ir Europą siūlo 1 proc. didesnius mokesčius turtui viršijančiam 1 milijoną eurų ir 10 proc. didesnius mokesčius turtui viršijančiam 1 milijardą eurų, kuris išspręstų daugumą šiuolaikinės visuomenės problemų.

Kas galėtų įgyvendinti tokį apmokestinimą? Atsakymas aiškus – tik stipri nacionalinė valstybė. Todėl ji griaunama, o nacionalinis tapatumas niekinamas. Drauge griaunamas laimingo gyvenimo materialinis ir dvasinis pamatas, ugdoma neurotiška, vieniša asmenybė.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

19 komentarų

  1. Kęstutis:

    Ši pasaulėžiūra priimtina tik dviem kandidatams į prezidentus Juozaičiui( Navaitis jo komandos narys) ir Puteikiui… O G.Navaičiui vis tik siūlyčiau vietoje “nacionalinio identiteto” vartoti “tautinį tapatumą”, jeigu jau mes jį kuriame… O tai vėl gaunasi kaip dabar ir “praeitą kartą” …

  2. Prašalietis:

    G. Navaitis. Kas kliudo laimingai ir turtingai gyventi?,rašo-” Tačiau ne vienas mokslinis tyrimas patvirtino – visuomenės laimės lygis gali būti išmatuotas. Dar daugiau duomenų ir faktų įrodė – laimingas žmogus yra ekonominė vertybė..;Už žodžio „identitetas“ slypi įžvalga – asmenybė suvokia save ir priskiria kuriai nors tautinei, socialinei, konfesiniai, profesiniai grupei. Identitetas apibrėžia asmenybės tapatumą su kitais žmonėmis ir skirtumus nuo jų. Identitetas jėga lemianti žmogaus elgesį.;Globalizuotame pasaulyje pagrindinėmis vertybėmis tampa individualizmas ir vartojimas, o galimybė įgyti paslaugų ir prekių, tampa būdu siekti asmeninio reikšmingumo;Korporacijos buvo sukurtos bendram gėriui – sujungti daugelio žmonių finansines galimybes.”….. Taip”moksliškai”kaip Navaitis pavarė šiame savo straipsnelyje apie”laimę”,šiandieninėje Lietuvoje geriau”sugeba moksliškai pavaryti” nebent V.Lansbergis. Truputį apsiskaitęs kaimo bernas ieškojo Navaičio “moksliniame”straipsnelyje jo pateiktų nors kokių Navaičiui ir kitiems konferensijoje buvusiems”laimės mokslininkams žinomų”duomenų ir faktų,kurie demonstruoja ,dar nepriklausomoje Lietuvoje”nesutikusiems laimės durniams”, galimą “laimės matavimą ir šios laimės mato vienetą”. Ką reiškia dar likusiems neišsivaikščiojusiems tautiečiams, sužinojimas tokio negirdėto”mokslinio dalyko”, kad laimingas žmogus yra “ekonominė vertybė”, “sugebės pasakyti kada nors” nebent ateinančios kartos…O Navaičio primityviai”aiškus”, bet”moksliškai”galingas pavarymas- Identitetas jėga lemianti žmogaus elgesį- Platonui su jo transendentiniu mąstymu, supratimu apie žmogaus moralę ir jos sąlygojamus žmogaus požiūrius ir elgesį, belieka geriausiu atveju”pasijausti darželinioku”. Navaičio atradimas,kad kapitalo pasaulyje”Korporacijos buvo sukurtos bendram gėriui”, o ne pinigams uždirbti, šiaip taip skaityti mokantį šiandieninį kaimo berną,tebegyvenantį jo senelių pastatytoje pusiau nugriuvusioje troboje, leido pasijausti”laimingu ir gyvenančiu komunizme”, nes anksčiau ar vėliau korporacijos “turės atlikti savo gėrio funkcijas”. Toliau skaityti nepakako jėgų, mano akių vyzdžiai pasidarė kaip A.Juozaičio,aprašyti a.a.V.Petkevičiaus,ir man labai parūpo “palyginti savo turimos laimės svorį su turimų žiemai kelių maišų bulvių svoriu”. Pamatavęs, likau daugiau nei patenkintas, “tautinės laimės aptikau keliais maišai daugiau”, tad galiu laimės perleisti kam jos, po Navaičio šio straipsnelio paskaitymo, šiandieniame durnių laive gali trūkti. Belieka pasidžiaugti, kad tokio lygio”mokslinės”šnekos yra Lietuvoje kol kas nevisuotinės ir vyksta tik išlikusių, sumenkėjusių tiek idėjiniu, tiek teoriniu, tiek intelektualiniu lygiu buvusių soc.lagerio šalių komunistų ir jų pasekėjų, šiandiena persidažiusių įvairiomis”nacionalinėmis”ir kitokiomis politinėmis spalvomis, kurie socializmo, socialinio teisingumo, žmonių išnaudojimo ir t.t.sampratas pakeitė šiuolaikiškomis”mokslinėmis”, tik jiem patiems suprantamomis blevyzgoms apie žmonių “laimės sampratas, laimės matavimus”,identitetų “reikšmes”, globalizmo “žalas”,korporacijų”gėrio koncepcijas” ir t.t.

    • … dėkui komentatoriui pasivadinusiam “Prašaliečiu” už šio straipsnio tokią ilgą recenziją kurios nesinori skaityti ir neskaičiau tik dėl to, kad šis komentatorius slepia/bijo parašyti savo tikrąjį vardą ir pavardę. Anoniminiai komentatoriai , – kokie jie virtualios erdvės vaikai ir interneto neklaužados kūdikiai neklaužados, neverti minimalios pagarbos.

      • Prašalietis:

        Tamsta šeimai, giminėms, draugams,”Lietuvai ir pasauliui žinomas”Ramūnai iš Kauno forumo, paprastai daugiau- mažiau išsilavinusiam žmogui yra įdomu ką konkrečiai rašo vienu ar kitu klausimu straipsnių autoriai ar komentatoriai, ir kiek tai yra skaitančiajam, pagal jo išsilavinimą ir turimas suvokimo galimybes, tai ką rašo autoriai, yra objektyvu ir atitinka galimą tiesą. Autorių ar komentatorių tikri vardai tokiam komentuojančiam turėtų būti paskutinėje vietoje, nes jiems, net ir pridėjus”mokslinius vardus ir nuopelnus”, straipsnelio ar komentaro turinio ir esmės “teisingesne, objektyvesne,įtikinamesne ir t.t.”nepadaro… Kaip ir nevisiems tautiečiams žinomi Žemaitės, Lazdynų Pelėdos ir kt. tikri vardai nei kiek nesumenkino jų kūrinių vertės ar autorėms”minimizavo pagarbą”. Kaip ir kito šiandienos”visapusiško tautinio veikėjo” vadinamo net “tautos”patriarchu V.Lansbergio “istorinis vardas” nepadidina,nepagražina… jo “tautinio šedevro”SANTYKIS YRA VISKAS literatūrinės ir visokios kitokios”vertės”,”tautinės filosofinės minties gilumo”, turinio, stiliaus,objektyvumo ir t.t….. Tad Tamstai belieka palinkėti “neeikvoti savo brangaus laiko”ir savęs “neprievartauti”skaitinėjant be tikrų vardų parašytus subjektyvius rašymėlius, ir paskaitinėti tik rašinėjančiuosius,kad ir primityvias ir bereikšmes”blevyzgas”,bet su tikrais rašinėjančiųjų vardais ir pavardėmis. Taip pat Tamstai reiktų nepamiršti paskaityti ir šių rašinėtojų su tikrais vardais ir pavardėmis pateikiamus prie šių tikrų vardų ir pavardžių”labiau, mažiau nepakeliamu darbu užsidirbtus jų tikrus mokslinius laipsnius ir nuopelnus”…Jei jie neparašyti, tai būtinai pasidomėti, nes jie kartais “daug ką pasako”… Grybauskaitė dar tarybiniais laikais parašiusi”mokslinį darbą” kolūkių kūrimo pokario metu Lietuvoje problematika, be vargo šiandieninėje Lietuvuje “mokslinių kolegų”buvo pripažinta socialinių mokslų daktare…V.Lansbergio išlikusį nuo tarybinių laikų”profesorinį, filosofinį ir visokį kitokį tautinį fenomeną” demonstruoja ir šiandien nesibaigiantys jo “kompetentingi”pasisakymai, “tautiniai” kūriniai ir straipsniai… Svarbiausia, kad skaitymai, pagal kiekvieno poreikius,išsilavinimą, gebėjimą suvokti ir t.t., skaitytojui teiktų malonumą ir duotų “ko nors teigiamo jo dvasiniam pasauliui”….

        • Simonas:

          Kiekvienas Navaicio teiginys atitinka dabartine sociologija ir ekonomikos teorijas. Tik berastis gali kazka samprotauti apie maisus bulviu ir nematyti tukstanciu pazemintu lietuviu.

          • Prašalietis:

            Apie pažemintus tūkstančius lietuvių ir ne lietuvius jau matė, ir rašė “kodėl taip yra”, devynioliktame amžiuje K. Marksas ir F. Engelsas. Paskaičiusiam Navaičio “mokslinius teiginius” Beraščiui, problemėlė gaunasi, kai Navaitis, pavaręs “dabartinius socialogijos ir ekonomikos mokslus atitinkančius teiginius apie laimės matavimus”, nenori tūkstančiams pažemintų lietuvių pasakyti ” jam žinomų mokslų nustatytus” laimės mato vienetus ir nepasako laimės išmatavimo prietaisėlio pavadinimo…

            • Gedvydas:

              tas prietaisėlis, kuriuo matuojama laimė, vadinasi BNL (bendros nacionalinės laimės indeksas) ir kiekvienas gebantis naudotis internetu gali rasti jo matavimus bei Lietuvos vietą pagal BNL pasaulyje

              • Prašalietis:

                Gedvydėli, ar tikrai” Prietaisėlis, kuriuo matuojama laimė, vadinasi BNL… laimės indeksas”. Jei pats normaliai supranti lietuviškai ir esi pajėgus suvokti lietuviškų žodžių prasmes, paskaityk ką parašei ir pagalvok – ar, net ir šiandieniame durnių laive, kad ir “bendros nacionalinės laimės” INDEKSAS gali reikšti PRIETAISĄ…. Pasidomėk kokia yra žodžio indeksas prasmė. Primityvūs ir spekuliatyvūs pseudomokslininkų pasapaliojimai apie BNL ir pagal tai vietas pasaulyje kaip ir “konstitucines dvasias” ir kitus panašius”intelektualinius psichiatrinius pasamprotavimus”, kurių adekvatus žmogus nei pamatyti, nei pačiupinėti, nei išmatuoti negali, ir skirtus mažai išsilavinusių žmonių masėms kvailinti, daugiau,mažiau išsilavinusiems žmonėms turėtų būti per žema rimtai apie tai kalbėti….

  3. Diedas:

    Zmogus gyvena taip kaip galvoja.
    Ka galvoja, didziaja dalimi itakoja ziniasklaida.
    Kokia gali buti laime Lietuvoje, kai televizijos be padugniu, nelaimiu, gaisru, avariju, ir meluojanciu kiauliu komunistu nieko nerodo.?
    Kam atstovauja ziniasklaida, kai ” pagrindinis” internetinis portalas per diena publikuoja desimis slovinanciu rusus ir Putina straipsniu padabintu kaimynu caro nuotraukomis.
    Lietuviu smegenys uzterstos informaciniu brudu.
    Pazystu ne viena pasiturinti, galinti buti laimingu zmogu, bet jiems vyvenima sugadino ir nelaimeliais paverte nuo ryto iki vakaro sistemingai brukamas informacinis meslas.

  4. Romas:

    Geras straipsnis, viskas logiška. 20% pasaulinio turto priklauso tik vienai tūkstantajai žmonijos. Ar jiems rūpi kitų žmonių laimė?
    Kieno rankose pinigai (didžiausi), tas ir užsako “muziką” (pasaulinę politiką). Neoliberalizmą, emigraciją generuoja jie. O valstybės, tautos, net šeima ar kitoks žmonių susivienijimas tik – kliūtis, kurią reikia pašalinti…
    Palankiausia “dirva” jų veiklai – lengvai valdomas, atskiras vartotojas, be jokių idealų ir tapatumo, abejingas ir apolitiškas. Kitaip sakant avelių ir avinų banda.
    Prie dabartinės SISTEMOS, prie valdžios vertikalės, žmonės kaip tik tokioje (bandos) rolėje ir randasi…

    • Kęstutis:

      … turtingiausiųjų ratelis vis mažėja, bet darosi vis turtingesnis, taip vadinama “turto koncentracija” per paskutinius 30 metų padidėjo 10 kartų… 2017 metais aštuoni turtingiausieji pasaulio žmonės, buvo turtingesni už likusią pusę neturtingiausiosios žmonijos, o tai beveik 4 milijardai žmonių kurių tarpe ne vien tik bėdžiai. Jų tarpe bus ir mokytojai, atradėjai, slaugytojai, gelbėtojai, žemdirbiai, paprasti geri darbininkai… Ilgai galima būtų vardinti kapitalizmo-antiekonomikos bėdas, bet dabartinis turto ir darbo santykis išsigimęs iki “panagių”. Jei taip ir liks, mūsų anūkai sulauks, kai vienas “geras” dėdė pataps turtingesnis už likusius žemėje…

  5. Pagarba G. Navaičiui. Teko klausytis šios jo kalbos konferencijos http://www.youtube.lt įraše. Puiku, kad šis garbus vyras prisideda prie mūsų Lietuvos ateities gerinimo. Ir dėkui čia komentaruose komentatoriui pasivadinusiam “Prašaliečiu” už šio straipsnio tokią ilgą recenziją kurios nesinori skaityti ir neskaičiau tik dėl to, kad šis komentatorius slepia/bijo parašyti savo tikrąjį vardą ir pavardę. (Anoniminiai komentatoriai , – kokie jie virtualios erdvės vaikai ir interneto neklaužados kūdikiai.) Pagarba dr. Gediminui Navaičiui ir jo palaikomam Arvydui Juozaičiui.

  6. 41-jų tremtinys R. ZUBINAS:

    RAMIAI IR LAIMINGAI GYVENTI LIETUVOJE, jau nuo NEPRIKLAUSOMYBĖS LAIKŲ, trukdo Vyriausias Runkelis su runkeliuku!

  7. Jonas Mažintas:

    Svetainėje yra ganėtinai įdomūs straipsniai. Tačiau…tačiau komentarų po kiekvieno straipsnio pasirodymo yra labai mažai. Pamąstykime kodėl?

  8. Simonas:

    Puiki kalba. Teisingos mintys. Be tautines savimones mes nieko neverti. Todel ja ir naikina

  9. Žemyna:

    Kad ir kita tema, bet ir tai prie (ne)laimės (ne)prisideda
    ziniuradijas.lt/laidos/persona-grata/i-vegele-teisiu-padetis-lietuvoje-nera-tokia-tragiska?video=1
    Nors ir visos laidos pravartu išklausyti, tačiau vaikų klausimais besidomintiems –
    nuo 17:30 įrašo min. apie vaikų atėmimo iš šeimų procedūrų (ne)teisėtumą, nekaltumo prezumpcijos pamynimą.

  10. Gedvydas:

    Labai teisingos ir gilios mintys. Šaunuolis Navaitis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *