Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas

R. Garuolis. Ekonominė krizė Europoje dar nesibaigė

Ričardas Garuolis, www.alkas.lt
2014-03-02 13:23:23
2
Ričardas Garuolis | Asmeninė nuotr.

Ričardas Garuolis | Asmeninė nuotr.

Ričardas Garuolis
Ričardas Garuolis

Vasario 27–28 d. Briuselyje įvyko Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) konferencija „Europos socialinis modelis krizės  ir griežto taupymo akivaizdoje“.

Renginyje dalyvavo Europos sąjungos profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, Europos sąjungos komisijos atstovai, bei ES šalių, tame tarpe ir Lietuvos, Socialinės apsaugos ir darbo ministrai. Buvo aptariama kaip ekonominė krizė ir priemonės jai įveikti  paveikė įvairiose šalyse taip vadinamąjį Europos socialinį modelį, paremtą solidarumo ir socialinio dialogo principais. Diskusijos vyko ne tik konferencijos metu, bet ir per pertraukas bei prie vaišių stalo.

Pirmiausiai tarptautinė ekonomistų komanda  pristatė išsamią studiją, padarytą pastaraisiais metais tiriant ES šalis.

Buvo konstatuota, kad  Europa išgyvena iki šiol neturinčią pavyzdžio ekonominę krizę, kuri  trunka jau šešerius metus, o jos galo dar nematyti. Tik keliose šalyse pastebėti pirmieji atsigavimo pradžios ženklai, bet ir jie dar nėra tvarūs.

Buvo išskirtos tris šalių grupės. Pirmojoje – geriausiai krizę išgyvenusios  Skandinavijos šalys ir Vokietija. Antrojoje – labiausiai nuo krizės nukentėjusios  Baltijos šalys ir Graikija.  Trečiojoje – šalys, kuriose  krizė nebuvo tokia gili, kaip antroje grupėje, tačiau Europos socialinis modelis taip pat buvo  stipriai pažeistas „liberalizuojant“ darbo santykius, išplitus laikinoms darbo sutartims, nepratęsiant kolektyvinių sutarčių, o daugelį su darbo santykiais ir socialine apsauga susijusių klausimų sprendžiant vienašališkai, nedalyvaujant profesinėms sąjungoms.

Konferencijos dalyviams labiausiai rūpėjo kodėl kai kurios šalys sugebėjo sėkmingiau pasipriešinti krizei.

Vokietijos atstovas,  Darbo ir kvalifikacijų instituto diektorius, profesorius Gerhardas Bošas (Bosch)  papasakojo, jog Vokietijoje tiek verslas, profesinės sąjungos ir valdžia krizės metu ėmė dar glaudžiau bendradarbiauti.  Po darbdavių, profesinių sąjungų ir  valdžios atstovų susitarimų darbuotojai  buvo ne atleidžiami, o nesant darbo siunčiami į kvalifikacijos kėlimo kursus, kuriuos dalinai finansavo valdžia. Atlyginimai daugeliu atveju nebuvo mažinami. Šios priemonės greitai atsipirko, dabar Vokietijos ūkis yra vienas iš konkurencingiausių pasaulyje ir sėkmingai vystosi, o šalis turi didžiulį teigiamą užsienio prekybos balansą.  „Ne atlyginimų mažinimas, o inovacijos išgelbės Europos ūkį“, – pareiškė  G.Bošas.

Jis su pasididžiavimu pranešė, kad krizės metu į Vokietiją atvyko dirbti apie vieną milijoną naujų kvalifikuotų  imigrantų iš Lenkijos, Portugalijos , kitų pokomunistinių šalių. Tokiu būdu  Vokietija dar papildomai sutaupė 300 milijardų eurų, kuriuos būtų skyrusi šiems darbuotojams paruošti.

G.Bošui audringai paprieštaravo Rumunijos profesinių sąjungų atstovas, pareiškęs jog tokia „smegenų nutekėjimo“ politika  skurdina, tokių šalių kaip Rumunija ūkį, neleidžia joms vystytis, pasmerkdama ilgalaikiam skurdui, nes dėl pusšimtį metų trūkusio komunistų valdymo šios šalys negali užtikrinti savo darbuotojams tokių socialinių garantijų ir atlyginimų kokius turi turtingesnės šalys.

Lenkijos „Solidarumos“ profesinės sąjungos atstovas Andžėjus Adamčikas ( Adamczyk) atkreipė dėmesį, kad net „pati sveikiausia“  Europos sąjungos šalis Vokietija krizės metus prarado dalį vidurinės klasės.

Linėjaus (Linnaeus ) universiteto profesorius Dominykas Ankso (Anxo) atskleidė, kad Švedija ūkio problemas  sprendė panašiai, kaip Vokietija. Tiesa, kai kurių rūšių socialinė parama buvo nutraukta, bet tai vis tik buvo „švelnios priemonės“ palygint su kitomis šalimis.

Pasak  jo, Švedija išmoko dar prieš dvidešimt metų iškęstos krizės pamokas. Tuomet švedai apsisprendė nepriklausyti nuo finansinių rinkų, remtis savo  finansiniais ištekliaus ir  gyventi pagal pajamas. Nors apie tai plačiai nekalbama, bet svarbus veiksnys, anot jo, sušvelninęs krizę buvo nepriklausoma finansinė politika. Švedija neįsivedė euro, todėl turėjo „manevro laisvę“  lanksčiai reaguoti  į iššūkius prieš krizę ir krizės metu.

Į klausimą ar Švedija neketina  Lietuvos vyriausybės pavyzdžiu siekti įsivesti eurą,  D.Ankso pajuokavo, kad švedai iš tikrųjų nėra solidarūs ir nenori apmokėti svetimų skolų, turėdamas omenyje, kad euro zonos šalys privalo padengti  kitų prasiskolinusių euro zonos šalių skolas. Į klausimą, kodėl Suomija įsivedė eurą, jis atsakė, kad suomiai, gyvendami toli nuo likusios Vakarų Europos  jautė nepilnavertiškumo kompleksą ir norėdami parodyti, kad atsiskiria nuo Rusijos įtakos, kuri buvo  SSSR laikais,  įsivedė eurą politiniais motyvais.  Tačiau dabar, suomiams supratus, jog tai ekonomiškai nenaudinga,  atsirado stipri antieuropinė „Tikrų suomių“ partija, remiama 20%  rinkėjų, kuri siekia, kad Suomija išvis išstotų iš ES.

Budapešto instituto mokslininkė Dorotėja Sikra (Dorottya Szikra) pristatė įdomią Vengrijos patirtį. Nors jos vyriausybė dėl krizės turėjo priimti daugmaž tokius pat socialinę apsaugą mažinančius įstatymus, kaip ir daugelis ES šalių, tačiau premjeras V.Orbanas yra pats populiariausias politikas. Tai atsitiko dėl kelių sėkmingų jo sprendimų.

Pirmiausia, jis, galima sakyti, nacionalizavo privačius pensijų fondus, priimdamas įstatymus, pagal kuriuos vengrai turėjo rinktis arba priklausyti valstybinei,  arba privačiai pensijų sistemai. Į Vengriją grįžę pinigai pataisė finansinę Vengrijos padėtį.

Prisiminus  sėkmingą  30-jų  metų patirtį Vengrijoje buvo įvesti viešieji darbai.

Tačiau labiausiai Orbanas išpopuliarėjo dėl net  trečdaliu sumažintų  komunalinių paslaugų kainų. Pasinaudojęs valstybės galios svertais V.Orbanas privertė elektrą, šildymo paslaugas ir dujas teikiančios įmones  ženkliai sumažinti kainas.

Į klausimą kokių sankcijų Vengrija sulaukė už tai, kad priėmė naująją Konstituciją, D.Sikra atsakė, kad be audringo Vakarų Europos žiniasklaidos pasmerkimo, Europos parlamentas tepaskelbė rezoliuciją, smerkiančią Vengriją, o Ž.M. Barozas su A.Merkel  ta tema „turėjo pokalbį“ su V.Orbanu.  Pasak jos, daugeliui  vengrų, išskyrus palygint nedidelę inteligentų grupę, naujoji Konstitucija nebuvo svarbus klausimas.

Salamankos profesorius  Rafaelis  Munjosas de Bustijo (Muñoz de Bustillo), kaip geram būdui gelbėti eurą, pritarė nuomonei, kad būtina harmonizuoti mokesčius, t.y. juos suvienodinti euro zonos šalyse. Tai reikštų, kad Lietuvoje, kurioje mokesčiai yra vieni mažiausių Europoje, jie turėtų augti. Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys su tuo nesutiko, nes jo nuomone, daug Lietuvos įmonių bankrutuotų, neišgalėdamos mokėti didesnių mokesčių. Lietuvos pramonė dažniausiai gamina ne galutinį produktą, o tik dalis galutiniams produktams, todėl jų pelningumas nėra toks aukštas, kaip išsivysčiusiose šalyse, gaminančiose galutinius garsių ženklų produktus.

Konferencijoje buvo prieita išvados, kad nepaisant kalbų apie Europos socialinio modelio pabaigą, faktai rodo, kad būtent tos šalys, kurios labiausiai jo laikėsi, sėkmingiausiai išgyveno krizę ir yra labiausiai konkurencingos.

Autorius yra ekonomistas, Tautininkų sąjungos Tarybos narys

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R.Garuolis. Lietuvos bankas: optimistiniais skaičiavimais euras atsipirks po 16, pesimistiniais – po 102 metų
  2. R.Garuolis. Labiausiai rinkėjus klaidinantys teiginiai
  3. R.Garuolis. Atominė elektrinė ir (ar) energetinė nepriklausomybė (video)
  4. P.Krugmanas: Diržų veržimas tik gilina krizę
  5. R.Garuolis. Kaip sumažinti šildymo kainas (video)
  6. Lietuva – tarp lyderių Europoje pagal užsienio turistų srautų augimą
  7. L. Kasčiūnas, V. Keršanskas, L. Kojala. Patenkinus LLRA reikalavimus bus sugalvota naujų?
  8. Tarptautinėse studijose – pažintis su kalbų ir kultūrų įvairove
  9. D. Paukštė. Darbdaviai nori tik pigių juodadarbių
  10. V. Sinica. Ką Lietuvoje reiškia „Užsienio reikalų ministerija?“
  11. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
  12. ES ministrai aptars švietimą ir žiniasklaidos laisvę, jaunimo socialinę įtrauktį, sporto vaidmenį ES ekonomikoje
  13. L. Kasčiūnas. Nacionalinė valstybė – lietuviškojo konservatizmo atrama
  14. J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?
  15. D. Paukštė. Politinis pliurpalizmas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. VytautasKa says:
    11 metų ago

    Žaidžiamas žaidimas ir tiek. Štai kada bus uždarytos visokios “zonos”, “salos”….kur plaukia pagrindiniai srautai, aktyvuoti ir gaunami iš nelegalių verslų; narkotikų, kontrabandos, alkoholio…kyšių…Bet. Apie tai net nekalbama. Reiškia VISKAS YRA FIKCIJA.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 4 dalykai, kuriuos būtina apgalvoti imant paskolą būstui
  • D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose

Kiti Straipsniai

Ligita Valaitytė nori premijos

Profsąjungos sukilo dėl premijos Kalėjimų tarnybos kanclerei Ligitai Valalytei

2025 07 05
Frankas Valteris Štainmajeris ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.

Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

2025 07 03
Širdis

Liūdni skaičiai: pagal sergamumą infarktu ar insultu pirmaujame Europoje

2025 06 30
baltoji banga.lt

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Ekonomika | pixabay.com, Deedster nuotr.

Konkurencingumo reitinge – istorinis Lietuvos šuolis

2025 06 17
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

2025 06 16
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14
Prezidentas lankosi Vietname

Prezidentas susitiko su aukščiausiais Vietnamo vadovais

2025 06 12
Panorama | Go Vilnius nuotr.

Vilnius įtrauktas į tvariausių kelionių krypčių Europoje sąrašą

2025 06 12
TVF misija

TVF pateikė Lietuvos ekonomikos vertinimą

2025 06 06

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Prie Rusijos ambasados įvyko tautininkų piketas prieš Rusijos karą Ukrainoje (nuotraukos, pareiškimas, video)

Prie Rusijos ambasados įvyko tautininkų piketas prieš Rusijos karą Ukrainoje (nuotraukos, pareiškimas, video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai