Trečiadienis, 27 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Keltų paveldas Airijoje

Regina Jasukaitienė, www.alkas.lt
2018 10 29 14:00
9
0
SHARES
Keltiškas kryžius miesto aikštėje | R.Jasukaitienės nuotr.

Keltiškas kryžius miesto aikštėje | R.Jasukaitienės nuotr.

Keltiškas kryžius miesto aikštėje | R.Jasukaitienės nuotr.
Keltiškas kryžius miesto aikštėje | R.Jasukaitienės nuotr.

Keliaudama po Airiją, grožėjausi bažnyčiomis, jų didingumu ir puošybos saikingumu. Viduje – plikos sienos ir joms kontrastą sudarantys spalvoti vitražai. Galima ir pajuokauti: ko jau ko, akmenų airiai turi, bepigu jiems tokius įstabius akmens statinius lipdyti.

Atkreipiau dėmesį, kad airiai labai saikingai puošia kapus. Tiek senose, tiek naujose kapinėse stūkso akmeniniai paminklai. Saviti ir kryžiai, apjuosti keltiškuoju ratu. Senojo tikėjimo atspindžiai yra išlikę ir įsilieję į katalikiškąjį. Keltus žavėjo nesibaigiančio rato įvaizdis, simbolizuojantis begalybę. Ornamentų linijos paminkluose raitosi ir vingiuoja, bet visada grįžta į pradžią, tad  mirtis suvokiama ne kaip pabaiga, o kaip durys į amžinąjį gyvenimą.

Airių kapinėse gėlių labai mažai. Dažniausiai visas kapavietės plotas išpilamas smulkiais akmenukais, skalda. Prie paminklo pasodinamas kuklus gėlių krūmelis. Mėgstamos dirbtinės gėlės, mažytės šventųjų statulėlės, lentelės su maldomis, švęsto vandens buteliukai.

Susidarė įspūdis, kad airiai kapinėse lankosi rečiau nei lietuviai. Tačiau spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje airiai yra turėję panašią šventę į mūsų Ilges, ji vadinama Savino diena. Buvo tikima, kad šiuo tamsiuoju metų laiku įprasti pasaulio dėsniai nebegalioja, todėl  mirusiųjų dvasios gali apsilankyti gyvųjų pasaulyje. Tuo metu prisimenami mirusieji, lankomi jų kapai.

Akmenuota Airijos žemė | R.Jasukaitienės nuotr.
Akmenuota Airijos žemė | R.Jasukaitienės nuotr.

Keltų tikėjime, kaip ir mūsų baltiškajame, svarbiausią vietą užima gamtos jėgos, kurios valdo žmogaus likimą. Todėl visos šventės susijusios su metų laikais, kurie rikiuoja ir žmogaus darbus. Kita didelė keltų šventė buvusi Imbolkas („Melžimo metas“). Ji vykdavusi vasario pradžioje, sutapusi su ėriavimusi. Išplitus krikščionybei, Imbolkas  buvo pervadintas šv.Brigitos, naminių gyvulių ir derliaus globėjos, švente. Belteinas („Šviesi ugnis“) švenčiamas gegužės pirmąją savaitę. Per šią šventę keltai sukurdavę didžiulius laužus, pro kuriuos varydavę galvijus, giedodami užkalbėjimus. Apeigos turėjo padėti išlaikyti bandą gausią, sveiką.

Keltų tikėjime nepaprastas medis yra gluosnis. Jo šakos driekiasi giliai po žeme, o visžalės šakos jungia aukštutinį ir žemutinį pasaulius. Tai išreiškia nenutrūkstamą gimimo, mirties ir atgimimo ciklą.

Airijos kraštovaizdis | R.Jasukaitienės nuotr.
Airijos kraštovaizdis | R.Jasukaitienės nuotr.

Keliaudama po Airiją stebėjausi gebenių – parazitinio augalo (mūsuose – vazonėliuose auginamų nekaltų vijoklinių augalėlių) „apmegztais“ medžiais. Gebenės tarsi tvirtom virvėm suveržia medžio liemenį, išleidžia mažytes šakneles-čiuptuvėlius ir jais traukia gyvybinius augalo syvus. O kai šis akiai mielas parazitas tinklu aptraukia ne tik medžio liemenį, bet ir šakas, augalas ima nykti, džiūti. Gebenės, pasirodo, ypač mėgsta niokoti gluosnį, matyt, jo sultys skanesnės. Keltų dievas Ezas yra vaizduojamas kertantis gluosnį, bet šis medis nenugalimas kaip ir daug iškentėjusi airių tauta.  

Gebenė | R.Jasukaitienės nuotr.
Gebenė | R.Jasukaitienės nuotr.

Per visas keltų šventes labai svarbūs ugnis ir vanduo. Magiškos vandens galios duoda galimybę suvokti Anapilio išmintį, nes per vandenį (kaip ir baltiškajame tikėjime) susitinka šis ir anapusinis pasaulis. Ypatingi yra šaltiniai ir versmės. Atsidūrus prie jų gali atsiskleisti pranašystės ir gyvenimo tiesos. Buvo tikima, kad jų vanduo gali prikelti net mirusįjį. Be abejo, keltų šventyklos būdavo kalnuose, iš kurių trykšta šaltiniai. Vėliau tose vietose įsikūrė krikščioniški vienuolynai.

Didingos Airijos bažnyčios | R.Jasukaitienės nuotr.
Didingos Airijos bažnyčios | R.Jasukaitienės nuotr.

Vienas iš misionierių – Kevinas (vėliau paskelbtas šventuoju) tarp Glendalouh kalnų, iš kurių ištekėdami šaltiniai sudaro didžiulį ežerą, pastatė pirmąją bažnyčią, vėliau prie jos įkūrė vienuolyną. Šios bažnyčios griuvėsiai,  gerai išlikęs bokštas ir mistiniai vienuolių kapai bei nepaprasto grožio gamtovaizdis traukia turistus iš viso pasaulio, o Glendalouh vietovė paskelbta valstybės saugomu parku. Ežero pakrantės apaugusios ypatingaisiais paparčiais selago. Tai mistinis augalas ir jį reikia skinti, atliekant tam tikrą ritualą. Jei visos sąlygos įvykdomos, selago tampa amuletu, saugančiu nuo pikto.

Šimtamečiai, samanomis apaugę medžiai ir nuolatinės drėgmės veikiami augalai – paparčiai, viržiai – šiek tiek palypėję į kalną, retėja, kol visai išnyksta. Aukščiau – tik plikos stačios uolos, kurias dengia barzdotos samanos. Čia, rodos, sustoja laikas, kasdieniai rūpesčiai tampa menki ir nereikšmingi. Kalnų didybė, neįprastas gamtos grožis sielą kilsteli aukštyn. Nenuostabu, kad šią vietą pasirinko atsiskyrėliai vienuoliai.

Susiję straipsniai:

  1. R. Jasukaitienė. Čiobreliai žydi ir ant akmens
  2. R. Jasukaitienė. Dienoraštis, arba dienos meniu
  3. R. Jasukaitienė. The macalla suite – praeities skausmo aidas
  4. R. Jasukaitienė. Atsigręžus pasiklausti kelio
  5. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  6. R. Ragauskaitė. „Andeinės“ galerija Dainavos girioje
  7. R. Ragauskaitė. Ar turėsime akmens amžiaus muziejų Lietuvoje? (nuotraukos)
  8. A. Radušytė. Tacito aisčiai ir kregždės

Comments 9

  1. III-jo ir IV-jo Žemės judėjimų ATRADĖJAS Romualdas Zubinas says:
    2 m. ago

    Gerbiama Regina, įdomu yra tai, kad KELTŲ KULTŪRA yra kilusi nuo LIETUVIŠKO žodžio – KELTIS-PERSIKELTI! Mat, 7-8 -me a.pr.m.e. mūsų protėviai, dėl klimato atšalimo, pradėjo keltis iš dabartinės RYTŲ EUROPOS į CENTRINĘ EUROPĄ! Būtent tuo metu mūsų protėviai į CENTRINĘ EUROPĄ atnešė tobuliausią KELTŲ kultūrą! Mūsų protėviams- arijams – einant dar toliau link Atlanto, ir atėjus iki “svieto “GALO”, buvo pagimdyta GALŲ (dabar prancūzų) kultūra. Persikėlę per sąsiaurį, mūsų protėviai, kasdami anglį, pagimdė ANGLŲ kultūrą. Būtent mūsų protėvių-arijų šventikai- draudikai-į Britų salas atgabeno DRUIDUS ir ARIJUS!!!
    Privalu pasakyti, kad nuo -3-jo iki 1-jo a.pr.m.e., Saulė tekėjo Atlanto pusėje! Tad mūsų protėviai, Atlanto link ėjo, ne tiktai dėl KLIMATO KAITOS, bet – PATEKANČIOS SAULĖS LINK!!!

    Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      2 m. ago

      Greičiau keltų pavadinimas gali būti giminingas su dzūkų žodžiu keltuviena “jautiena” negu su “keltis-persikelti”. Žinome, kad keltai buvo jaučių augintojai. Be to, su žodžiu jautis galima giminiuoti ir jotvingių pavadinimą, taip pat deivės Pajautos pavadinimą, pavardes Jautakaitė, Javtokas ir t.t. Taigi žodžio jautis naudojimas pavadinimų daryboje yra patvirtinamas.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      1 kéltas sm. (1) J, J.Jabl, Kv, Ilg medinis plaukiojantis tiltas, kuriuo persikeliama į kitą pusę upės, kai nėra tilto, plaustas
      3 kèltas, -ė smob. (1); rš keltų genčių ar tautų žmogus

      Iš mūsų brangaus, nes nacionalinio mikrofonų tiek vieni, tiek kiti yra kéltai.
      Tačiau gal ne šiaip prabočiai skirtingai kirčiavo?

      Atsakyti
  2. III-jo ir IV-jo Žemės judėjimų ATRADĖJAS Romualdas Zubinas says:
    2 m. ago

    Gerbiama Vilna, Tamsta “nuvairavai” į lankas! Jeigu Tamstai, ar bent kam, yra noras KĄ nors išsiaiškinti – kreipkitės pagalbos į SENIAUSIĄJĄ, ŠIOJE ŽEMĖJE, LIETUVIŲ KALBĄ!!! Mat, LIETUVIŲ KALBA YRA SENESNĖ NET UŽ SANSKRITĄ!!! JAI JAU PER 100 000 METŲ!

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      2 m. ago

      P. Zubinui, prie visų galų ir Galų, dar pridėkime kad Indija kilo iš piliakalnio Žemaitijoje Indijos pavadinimo! ,,Saulė tekėjo Atlanto pusėje, hhhhhhh. Pabandykime mintimis įsivaizduoti procesą, kaip tai galėjo įvykti. Žemės sukimasis vis lėtėjo, para vis ilgėjo ir Žemė pamažu visai sustojo. Nes jei sustotų staigiai, tai inercijos jėga visus daiktus nuo paviršiaus nublokštų į orbitą aplink žemę – į kosmosą. Sustojusi Žemė atsikvėpė -ach!, ir pradėjo lėtai ir vis greitėdama suktis atgal, kol para pasiekė dabartinį ilgį. Tik žemei sukantis aplink savo ašį į kitą pusę Saulė gali tekėti virš Atlanto.

      Atsakyti
  3. III-jo ir IV-jo ŽEMĖS JUDĖJIMŲ ATRADĖJAS R. ZUBINAS says:
    2 m. ago

    Gerbiamieji, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS dėka yra įminta per 500 seniausiųjų kultūrų šaltiniai. Juose buvo rasta informacija iš seniausios praeities. Ši informacija leido ATRASTI TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS! Visa tai nuosekliai ir detalei išdėstyta mano knygose : “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praregėjimas” “Praeitis ir ateitis”! Prie didžiausios pagarbos Alkos skaitytojui, aš negaliu atsakyti nei Vilnai, nei Ženklui! Galiu tiktai nuoširdžiai parekomenduoti nuosekliai perskaityti mano knygas ir PRAREGĖSITE!

    Atsakyti
  4. III-jo ir IV-jo Žemės ašies judėjimų ATRADĖJAS R. ZUBINAS says:
    2 m. ago

    Gerbiamieji, mūsų laikais Šiaurinis Žemės ašigalis nuolat krypsta į SAULĘ, pietinis – NUO SAULĖS! Būtent todėl Pietiniame Žemės pusrutulyje klimatas ŠĄLA, šiauriniame- ŠYLA! Tai liudija ir ŠIAURINIUOSE KALNŲ ŠLAITUOSE, vis intensyvėjančios NUOŠLIAUŽOS! Tūkstantmečio pabaigoje ŽEMĖJE ĮVYKS ŽEMĖS AŠIGALIŲ KAITA – PIETINIS TAPS ŠIAURINIU – ŠIAURINIS PIETINIU!!!! Ir taip per AMŽIUS!!!

    Atsakyti
  5. III-jo ir IV-jo Žemės ašies judėjimų atradėjas inž. Romualdas Zubinas says:
    2 m. ago

    ŽENKLAI, kaip matau, Tamsta nesi skaitęs nei vienos mano knygos!? Kad suprastumei kas ir kaip Žemėje vyksta”, siūlau pradėti nuo knygos “PER PRAEITĮ Į ATEITĮ”.

    Atsakyti
  6. III-jo ir IV-jo Žemės ašies judėjimų atradėjas inž. Romualdas Zubinas says:
    2 m. ago

    ŽENKLUI! Gal Tamsta patikėsi Herodotui ir Egipto žyniams?! Herodoto “ISTORIJA”, psl. 141, p.142:
    “Šitiek papasakojo egiptiečiai ir jų šventikai. “Tame ilgame laiko tarpe Saulė keturis kartus patekėjusi neįprastoje vietoje: du kartus patekėjusi ten, kur paprastai leidžiasi, ir du kartus nusileidusi ten, kur pateka!”

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

2021 01 23
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Patarimai naujakuriams: kokį interjerą rinktis 2021 m.

Patarimai naujakuriams: kokį interjerą rinktis 2021 m.

2021 01 11
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

2021 01 10
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
Šiaulių ligoninė | Zitos Katkienės nuotr.

Šiauliai džiaugiasi per praėjusius metus sulaukę net 31 dvynukų poros

2021 01 09
Šuo, žiema | vmvt.lt nuotr.

Įsibėgėjant žiemai, svarbu tinkamai pasirūpinti gyvūnais

2021 01 08
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 01 06
Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

2021 01 03
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Rodyti daugiau

Naujienos

Aušrinė Norkienė | lvzs-nuotr.
Gamta ir žmogus

LVŽS nepasitiki Aplinkos ministru liberalu S. Gentvilu ir viešai užduoda klausimus

2021 01 27
Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį
Kalba

Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

2021 01 27
Vaikams patinka žiema, tik leiskite ja tinkamai mėgautis
Gamta ir žmogus

Seimo narys L. Jonauskas: Žmonės neturi būti baudžiami už prigimtinę teisę būti gamtoje

2021 01 27
Socialiniai tinklai: ar gali jie būti naudingi?
Lietuvoje

„Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“

2021 01 27
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Užimtumo tarnybos apklausa atskleidė darbdavių nuotaikas

2021 01 27
ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams
Gamta ir žmogus

ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams

2021 01 27
Prezidentūroje surengta M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija (video)
Istorija

Prezidentūroje surengta M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija (video)

2021 01 26
Apie asmens dokumento galiojimo pabaigą – priminimas ir trumpąja SMS
Lietuvoje

Lietuvos pilietybę atkurti siekiantys asmenys tai galės atlikti ir diplomatinėse atstovybėse

2021 01 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Etatinis ALKO skaitytojas apie K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • Kažkas ,,akį" žaidžia apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • LVŽS nepasitiki Aplinkos ministru liberalu S. Gentvilu ir viešai užduoda klausimus
  • K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį
  • Seimo narys L. Jonauskas: Žmonės neturi būti baudžiami už prigimtinę teisę būti gamtoje

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus peržiūrėta: 915; komentarų: 6
  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams peržiūrėta: 840; komentarų: 27
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus peržiūrėta: 793; komentarų: 6
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video) peržiūrėta: 786; komentarų: 15
  • Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai peržiūrėta: 589; komentarų: 1
  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“? peržiūrėta: 585; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 23
0
Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

Sausio 22 d. minime vienos žymiausių pasaulyje mokslininkių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeologės, antropologės, savitos archeologijos mokslo šakos –...

Skaityti toliau

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
14
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

Patarimai naujakuriams: kokį interjerą rinktis 2021 m.

by Kristina Aleknaitė
2021 01 11
0
Patarimai naujakuriams: kokį interjerą rinktis 2021 m.

Kuriant namų interjerą, svarbu ne tik atsižvelgti į vyraujančias dizaino tendencijas. Taip pat verta pagalvoti apie savo asmeninės erdvės kūrimą,...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Bartas apie K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Etatinis ALKO skaitytojas apie K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • Kažkas ,,akį" žaidžia apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Pajūrietis apie Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Respublika.lt nuotr.

B. Volodzka. Lietuviškas kraštas svetimose rankose

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai