Vanduo gali būti puiki pramoga, kai elgiamės atsakingai ir teisingai suvokiame grėsmes, – sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus. – Deja, didelė dalis visuomenės vis dar stokoja sąmoningumo, nesilaiko taisyklių, elgiasi neatsakingai.
Gelbėjimo darbai vandenyje vasarą yra labai sudėtingi, statistika liūdna, skęstančiųjų išgyvenamumo procentas mažas, pavyksta išgelbėti tik nedaugelį, nes reikia daug gerai susiklosčiusių aplinkybių: laiku pastebėti, iškviesti pagalbą, gelbėtojams atvykti ir t. t. O viską lemia minutės. Dauguma išgelbėtų ir iš mirties nagų ištrauktų žmonių tik vėliau supranta, kokią grėsmę sukėlė sau, šeimos nariams, artimiesiems, draugams ir, žinoma, gelbėtojams, neatsakingai elgdamiesi“.
Pasak G. Ruočkaus, kartu su pramogomis visada turime prisiminti ir atsakomybę – ne tik už save, bet ir už kitus: „Ypač svarbu būti budriems prie vandens. Deja, dažnai susiduriame su situacija, kai pervertinus savo jėgas, nuskęstama upėje ar ežere, pramogaudami vandens transportu ar plaukdami valtimi, žmonės nedėvi liemenių, maudydamiesi ir poilsiaudami svaiginasi, pervertina savo galimybes, atlieka šuolius nuo krantinių, lieptų, neįvertinę galimų pasekmių ir tikimybės patirti mirtiną traumą. Todėl labai svarbu atsakingai įvertinti vandenyje tykančius pavojus bei mokytis jų išvengti.“
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2024 m. vasarą nuskendo 46 žmonės, iš jų 2 vaikai. Ugniagesiai išgelbėjo 10 žmonių, iš jų 2 vaikus.
Kaip išvengti skendimo?
Išmokite plaukti. Nemokėdami plaukti nebriskite į vandenį giliau kaip iki krūtinės. Nesimaudykite vieni, nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį ar vietą, kur plaukioja daugiau žmonių ir yra budintys gelbėtojai. Maudykitės tik įsitikinę, kad saugu, į nežinomą vandens telkinio vietą iš pradžių lėtai briskite, nenerkite ir nešokite į vandenį. Nepalikite be priežiūros prie vandens ir vandenyje vaikų iki 14 metų. Maudydamiesi nekramtykite gumos, nevalgykite, nesimaudykite iškart po valgio ar neblaivus.
Jeigu artėja audros debesys – lipkite iš vandens. Prasidėjus audrai, lietui, tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir ant kranto. Vanduo yra labai geras elektros laidininkas.
Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Nežaiskite vandenyje pavojingų žaidimų ir to neleiskite daryti vaikams: nenardinkite kito asmens, netampykite už kojų, nelipkite kitiems ant pečių.
Neplaukiokite ant pripučiamųjų čiužinių, transporto priemonių padangų ir kamerų, rąstų, lentų ir kitų plaukioti nepritaikytų daiktų. Nelipkite į vandenį, jeigu paplūdimyje iškelta raudona vėliava.
Kaip elgtis, jei skęstate pats arba pastebėjote skęstantį žmogų?
Pradėję skęsti, nepulkite į paniką, dėmesį į save atkreipkite šaukdami arba mojuodami rankomis. Pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, atsigulkite ant nugaros.
Pastebėję skęstantį žmogų, šaukite mėgindami atkreipti aplinkinių dėmesį, kvieskite paplūdimio gelbėtojus, o jeigu jų nėra, nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Laukdami gelbėtojų, pasitelkite į pagalbą kuo daugiau žmonių, pasidalykite pareigomis, bandykite padėti skęstančiajam saugiais būdais: nuo kranto, iš valties, nuo tilto mesdami plūdurą, tiesdami lazdą ir t. t. Nerizikuokite savo gyvybe.
Ištraukę skęstantįjį į krantą, suteikite pirmąją pagalbą, jeigu reikia, gaivinkite, kol atvyks pagalba.
Įsidėmėkite
Gelbėti skęstantįjį vandenyje be pagalbinių priemonių gali tik geras plaukikas, kuris moka profesionaliai įvertinti pavojaus lygį, išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
Parengta pagal PAGD pranešimą
