Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Justino Marcinkevičiaus apvienyti

Danutė Šepetytė, www.respublika.lt
2018-10-13 09:27:06
1
Aktorius Regimantas Adomaitis | S. Žumbio nuotr.

Aktorius Regimantas Adomaitis | S. Žumbio nuotr.

Aktorius Regimantas Adomaitis | S. Žumbio nuotr.
Aktorius Regimantas Adomaitis | S. Žumbio nuotr.

Spalio 11 d. Vilniaus mažajame teatre vyko ciklo „Lietuvos teatro amžius“, skirto valstybės atkūrimo šimtmečiui, renginys – susitikimas su šviesaus atminimo Just.Marcinkevičiaus amžininkais – režisieriumi Povilu Gaidžiu, aktoriumi Regimantu Adomaičiu ir rašytoju, dramaturgu Pranu Treiniu. Poeto vardas minėtas teatro epochos, laužiusios ledus į Sąjūdį ir Atgimimą, kontekste.

Renginio sumanytoja teatrologė Daiva Šabasevičienė kalbėjo: nors gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, bet pagal tai, kaip joje gyvename, peršasi mintis, kad jeigu neduokdie vėl prasidėtų okupacija, lietuviai labai greitai įprastų gyventi okupuoti, nes yra susipriešinę ir nevieningi. „Todėl, – sakė pradėdama susitikimą, – norėčiau prisiminti patį reikšmingiausią laikotarpį, gimusį profesionalaus teatro ir apskritai mūsų valstybės kūrimosi etape, kai išsiskyrė istoriškai svarbios asmenybės, suvienytos Just.Marcinkevičiaus dramaturgijos; tokia nepaprasta dramaturgo, režisierių ir aktorių dermė ir bus išprovokavusi pirmąjį Lietuvos Sąjūdį. Tai buvo 1968 metai, kada dviejuose taškuose, Vilniuje ir Klaipėdoje, radosi panašūs procesai, kurie, galima sakyti, implantavo į sąmonę nepriklausomos Lietuvos romantinę svajonę, kad vis dėlto mes esame laisvi.“

Maždaug vienu metu ir sostinėje, ir uostamiestyje buvo statomas Just.Marcinkevičiaus „Mindaugas“.

„Man Sąjūdis prasidėjo 1968 metais, – patvirtina rašytojas Pranas Treinys, tuomet vadovavęs Valstybiniam dramos teatrui Vilniuje. – Ateina kartą pas mane režisierius Henrikas Vancevicius, mano draugas didžiausias, su kuriuo kartu darbavomės daug metų, ir atsineša paketėlį; aš niekad nebuvau matęs jo tokio laimingo, – sako, jam Marcinkevičius davė šitą veikalą („Mindaugą“) ir suteikė mūsų teatrui pirmenybę. Jis vaikščiojo laimingas, nardė kaip ungurys po tekstą ir citavo Marcinkevičių: aš esu valdovas, nuo šiol tarnausiu savo Dievui, kuris yra Lietuva… Ir greitai užvirė darbas, man nedavė net teksto paskaityt. Aš neprisimenu patyręs teatre didesnės įtampos ir tokios tylos, už tą, kuri apėmė teatrą, prasidėjus repeticijoms. Jiedu su Regimantu ateidavo net naktį… Vancevičius keliais ėjo aplink aktorių, dirbo kaip pamišėliai. Na, o kai išleidome premjerą, žmonės plūdo volais. Turėjau slapstytis, nes atsirado tiek pažįstamų, draugų, kurie žūt būt norėjo pakliūti į spektaklį. Tai buvo 1968-ieji, iki Nepriklausomybės paskelbimo buvo likę pusė amžiaus…“

„Pasakysiu paslaptį, – tęsė P.Treinys, – pas mane atėjo net pats patriarchas Vytautas Landsbergis, atsistojo priešais: „Gal galėčiau patekti į „Mindaugą“? Aš jau žinojau, kad jis yra profesorius, – savo tarnybines vietas bapt ir užrašiau, jis bapt ir savo vizitinę kortelę man atkišo; dar ir dabar turiu. Galėčiau padėti jau po stiklu. O kas gali pasakyti, kad Landsbergiui spektaklis nepadarė įtakos, arba, kas gali paneigti, kad būtent po šito spektaklio, po prisilietimo prie Marcinkevičiaus, paskui jis taip aktyviai nuėjo į politinę veiklą… Just.Marcinkevičius neabejotinai atliko didžiulį vaidmenį Sąjūdžio istorijoje. Ir kada prasidėjo įtarinėjimai neva jo kūrinys „Pušis, kuri juokėsi“ yra inspiruota KGB, tirtėjau nuo įtūžio. Prisimenu, per vieną susitikimą kalbai pakrypus šia linkme, kaip naikinamas Just.Marcinkevičius, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas neištvėrė: „Jeigu jau Marcinkevičiui turėjo įtakos KGB, tai aš ir poną Dievą imsiu tuo įtarinėti!“

Į nusistebėjimą, kaip vienu metu skirtingose geografinėse vietose gimsta ta pati politinė mintis, iš Klaipėdos atvykęs režisierius P.Gaidys pasiūlė neieškoti nepaprastų dalykų. Perskaičius pjesę, ji jam patiko, žinoma, tačiau jis prisipažino nebuvęs itin sukrėstas – graži poezija, gražūs monologai, gražūs Mindaugo svarstymai apie Lietuvą. Pasigedęs aštrumo. Marcinkevičius pirmiausia juk yra poetas, dramaturgas – antroje vietoje. Ar tik ne tada jis svarstė apie Lietuvos istoriją ir paragino kalbėti, juk tais laikais Lietuvos istorija buvo uždrausta. Paslapčia, anot jo, skaitėme Šapoką, tie, kas buvo išlaikę, turbūt ir viskas.

„Mes buvome jauni, bet ne visiškai nutautinti, – kalbėjo P.Gaidys, – aš mokiausi Maskvoje, dėstė ten daug visokių politinių disciplinų, ir vienas mano kolega, lietuvis, be to, gerai žinomas, man pasakė: „Žinai, nėra čia ko mums labai šakotis, vis tiek, jie sako: bus viena tauta, viena valstybė, viena kultūra.“ Ir štai galų gale su Marcinkevičiaus kūryba pasirodė mūsų tautiškos istorijos pradai…“

Aktorius R.Adomaitis, ne kartą išpažinęs, kad jam Sąjūdis prasidėjo taip pat su „Mindaugu“, šįkart nebesikartojo. Nevengiantis kalbėti apie šiandieną ir jos negerumus, Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys sakė, jog jį labiausiai skaudina įsigalėjęs melas: „Visi meluoja ir šito melo niekaip negaliu priimt. Taip mėgstame save iškelt, padidint, sureikšmint, pakliūt į šventųjų gretas, o gyvenime viskas daug paprasčiau. Ir apie Just.Marcinkevičių galima visko išgirst, nors šiandien ne taip daug norinčių jo dėka pasipuikuot.“ Marcinkevičius, aktoriaus nuomone, irgi ne šventasis, jaunystėje prirašęs ir apie komjaunuolius, bet šiaip ar taip jis neabejotinai didžiulės reikšmės reiškinys mūsų istorijoje, nes daug melavęs, sukūrė poetines dramas „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“ ir jomis išliejo savo skausmą dėl Lietuvos. Štai tas, jo nuomone, ir reiškia nemeluot. „Teatras, – sakė jis,  – nuostabus dalykas, bet tik tais atvejais, kada jame suvirpa tiesa.“

Just.Marcinkevičiaus tiesa lig šiol virpina lietuvių sielas, bylojo pilnutėlė Mažojo teatro fojė. Gal ne tik toji tiesa, bet ir, anot teatrologės D.Šabasevičienės, nepaprasta režisieriaus, aktoriaus ir dramaturgo dermė, – P.Gaidžio, R.Adomaičio ir P.Treinio atnašavimas romantinei lietuvio svajonei.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Išleisti nauji Justino Marcinkevičiaus eilėraščiai
  2. Valstybės 100-mečiui atgimsta moderni J. Marcinkevičiaus drama „Mindaugas”
  3. Seime pristatoma paroda apie poeto J. Marcinkevičiaus gyvenimą ir kūrybą
  4. J. Marcinkevičiaus „Katedra“ prabils šiuolaikine intonacija
  5. J. Marcinkevičiaus drama „Mindaugas“ – iššūkis baleto meistrams
  6. Valdovų rūmus sudrebino didingiausio J.Marcinkevičiaus kūrinio „Mindaugas“ premjera
  7. Scena virsiančiame Valdovų rūmų Didžiajame kieme – didingiausio J. Marcinkevičiaus kūrinio premjera
  8. Didingai atgimė modernus J. Marcinkevičiaus „Mindaugas“
  9. R. Adomaitis: Sąžinės praradimas nėra lengvai išgydomas
  10. Lietuvos teatro sąjungoje bus prisimintas Juozas Miltinis
  11. Ramusis užsispyrėlis Ramūnas Cicėnas
  12. Nacionalinės premijos laimėtojas R. Adomaitis: Truputį gaila lietuvių ir Lietuvos
  13. E. Nekrošius: Mūsų kaltė tik ta, kad esame
  14. J. Streičas. Europos humanizmas yra pavojingas
  15. Vilniaus mažajame teatre vyks aktoriaus R. Adomaičio sukaktuvėms skirtas vakaras (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. . says:
    7 metai ago

    J. Marcinkevičius ne tik žymius žmones vienijo ir kvietė atgimimui. Jis buvo idealas ir sąžinė daugeliui Lietuvos žmonių. Ir ne tik “Mindaugas”, parodė, kokia brangi ir graži yra lietuvių kalba tuo metu, kai net niekino verčiami lietuviai tarp savęs kalbėjo rusiškai (kokia gėda), Jo “Dienoraštį be datų” , kaip bibliją skaičiau kiekvieną dieną ir nešiojausi su savimi, nes norėjau, kad kuo daugiau žmonių apie ją sužinotų, dauguma Jo eilėraščių virto dainomis kurias labai mėgau ir prašiau savo dainingų draugių, kad man padainuotų, galėdavau klausytis be galo…
    Dainuodavau ir pati, bet geriau klausydavausi. Asmeniškai Jo nepažinojau, niekada nesu kalbėjusi su juo, bet man jis buvo toks artimas, kad rodos visą gyvenimą Jis buvo šalia. Jis buvo ir tebėra Lietuvos Siela.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla Salų dvare
Etninė kultūra

Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2025 07 01
Autobusas
Lietuvoje

Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos

2025 07 01
Pasitarimo dalyviai | lzs.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų

2025 07 01
Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis

2025 07 01
Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • >+++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla
  • Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos
  • Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų
  • M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei

Kiti Straipsniai

Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

2025 07 01
Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras | E. Tamkevičiaus nuotr.

Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras

2025 06 30
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25
Kazys Škirpa

V. Valiušaitis. 1941-ųjų sukilimas – Tautos valios išraiška ir Lietuvos diplomatijos sprendimų pasekmė

2025 06 23
Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui | I. Samkov nuotr.

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

2025 06 21
1941 m. birželio sukilimui skirta konferencija Seime

Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą

2025 06 19
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
LATGA 35-asis gimtadienis: apdovanojimai ir uždegantys pasirodymai | latga.lt nuotr.

LATGA 35-asis gimtadienis: apdovanojimai ir uždegantys pasirodymai

2025 06 18
Akimirkos iš Romuvos Ilgių ir dailininkės Julijos Ikamaitės surengto Vėlinių (Ilgių) vakaro. 2012–2018 metai

Ar dera naikinti Vėlines dėl Sausio 13-osios?

2025 06 17
Kretingalės tiltas

10 įspūdingų Lietuvos tiltų, kuriuos keliautojams verta pamatyti šią vasarą

2025 06 16

Skaitytojų nuomonės:

  • Vilna apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • >+++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Labanoro žygis | J.Vidzėnės nuotr.

Labanore – Tauta kyla į žygį už Lietuvos mišką (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai