Mokestinės lengvatos kinui pasiteisino (0)

Kadras iš Adamo T. Anderego filmo „Tikra drąsa“ („Instrument of War“, JAV, 2017) | Lietuvos kino centro nuotr.

Lietuvos kino centro užsakymu kūrybinių industrijų konsultacijų įmonė „KEA European Affairs“ (Belgija) atliko tyrimą, kuriame analizavo mokestinės paskatos kino gamybai Lietuvoje rezultatus 2014–2017 metais.

Europos audiovizualinis sektorius yra viena sparčiausiai augančių kūrybinių industrijų sričių. 2017 m. bendroji šio sektoriaus rinkos vertė siekė 28 mlrd. eurų. Žadama, jog 2022 m. ji augs iki 35 mlrd. eurų. Dėl didelio šio sektoriaus ekonominio potencialo, šiuo metu jau 26-iose Europos valstybėse veikia įvairios mokestinių paskatų schemos, sudarančios palankesnes sąlygas filmų gamintojams įgyvendinti nacionalinius kino projektus bei skatinančios audiovizualinių paslaugų eksportą. Dėl pastarosios priežasties konkurencija tarp šalių, galinčių pasiūlyti mokestines paskatas filmų gamintojams, itin suaktyvėjo. Nepaisant palyginti nedidelės dalies mokesčių praradimo dėl lengvatų taikymo, tokios investicijos atsiperka, o nauda sugrįžta per kitų ekonominių veiklų stimuliavimą – prekių ir paslaugų sektorius, užimtumą darbo rinkoje, augantį vartojimą, kultūrinių veiklų suaktyvėjimą, šalies įvaizdžio kūrimą.

Tyrimo metu konstatuota, kad 2014–2017 metų laikotarpis kino sektoriui buvo itin produktyvus – padidėjo tiek nacionalinių, tiek su kitomis šalimis gaminamų filmų apimtys, taip pat išaugo užsienio kino kompanijų projektų skaičius. Per šį laikotarpį dėl mokestinės lengvatos veikimo į Lietuvą buvo pritraukta 24,4 milijono eurų užsienio filmų gamintojų investicijų. Iš viso mokestine lengvata pasinaudojo 68 filmų gamintojai, iš kurių 23 – užsienio kompanijų filmai. Mokestinė lengvata paskatino į Lietuvą su savo projektais ateiti tokias kompanijas kaip BBC, HBO.

Mokestinės lengvatos kinui veikimas paskatino šalies verslininkų investicijas į kino sritį – per ketverių metų laikotarpį iš privačių investuotojų filmų gamybai Lietuvoje buvo pritraukta 8 526 871 eurų suma.

Kino projektai, pasinaudoję mokestine lengvata, paskatino darbuotojų užimtumą kino ir susijusiose industrijose. Filmų gamybos apimčių didėjimas sudaro sąlygas kurti naujas darbo vietas, nes šiam procesui reikalingos itin didelės įvairių sričių profesionalų komandos. Tai ne tik tiesiogiai su filmo gamyba susijusios darbuotojų grupės (operatoriai, režisieriai, asistentai, dailininkai ir kt.), bet ir kino gamintojams paslaugas teikiantys gretutinių ūkio šakų darbuotojai (techninis ir administracinis personalas). Atvykstant didelėms filmavimo grupėms iš užsienio, padidėja viešbučių užimtumas, skatinamas kavinių ir restoranų verslas, transporto ir nuomos paslaugų sektoriai. Išaugusios filmų gamybos apimtys lėmė tai, kad 2014–2017 metų laikotarpiu buvo sukurta daugiau nei 12 tūkstančių laikinų darbo vietų, o valstybei sumokėtų mokesčių suma siekė beveik 11 mln. eurų.

Kadras iš „Tikra drąsa“ („Instrument of War“) filmavimo | Lietuvos kino centro nuotr.

Per ketverių metų mokestinės lengvatos filmų gamybai laikotarpį Lietuva spėjo užsitikrinti stiprias pozicijas audiovizualinių paslaugų eksporto rinkoje ir sėkmingai konkuruoti net tik su kaimyninėmis, bet ir Vakarų Europos šalimis. Šalies kino profesionalais pasitiki žymiausių kino gamybos kompanijų atstovai. Tai gerina Lietuvos kino industrijos kaip patikimos partnerės įvaizdį bei prisideda prie šalies žinomumo didinimo. Prognozuojama, jog audiovizualinių paslaugų eksporto rinka Lietuvoje per artimiausius metus plėsis, taip pritraukdama dar daugiau užsienio investicijų.

„Mums buvo svarbu įvertinti, ar pasirinkta kino industrijos plėtros priemonė veikia veiksmingai. Tai ypač svarbu pritaikant schemą tolesniam penkerių metų laikotarpiui. O kad tyrėjų prognozės dėl rinkos augimo teisingos, rodo pirmojo šių metų pusmečio rezultatai: filmų gamybos išlaidos Lietuvoje sudarė daugiau nei 14 mln. eurų, o verslo investicijos artėjo prie 3 milijonų, – teigia Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas. – Tikimės, kad įvairiapusę naudą šalies ekonomikai sukuriantis instrumentas skatins kino ir sėkmingai dirbančių verslo kompanijų bendradarbiavimą ir tolesniame lengvatos galiojimo etape.“

Lietuvos kino centras, administruojantis mokestinę lengvatą, prognozuoja, kad antrajame šių metų pusmetyje kino gamybai bus išleista apie 27 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 5 mln. – šalies verslininkų investicijos.

Nuo 2014 m. veikiančios pelno mokesčio lengvatos tikslas – sudaryti palankias filmų gamybos sąlygas Lietuvoje šalies ir užsienio filmų gamintojams bei galimybę Lietuvos įmonėms, norinčioms neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai, susimažinti pelno mokestį. Tokiu būdu suteikiama galimybė iš privačių investuotojų pritraukti iki 20 proc. filmo gamybos biudžeto.

Kadras iš „Tikra drąsa“ („Instrument of War“) filmavimo | Lietuvos kino centro nuotr.

Mokestine lengvata gali pasinaudoti Lietuvoje veikianti verslo įmonė, neatlygintinai suteikusi lėšų Lietuvos filmo gamintojui mažindama apmokestinamąsias pajamas ir mokamą pelno mokestį.