Sausio 21 dieną vykusioje spaudos konferencijoje Lietuvos kino centras apžvelgė 2015 metų rezultatus ir pristatė svarbiausius šių metų darbus.
Atnaujinta kino projektų rėmimo sistema, pelno mokesčio lengvatos pristatymas užsienio partneriams, bendri projektai su Lenkija bei dėmesys tarptautinei lietuviško kino sklaidai buvo praėjusių metų veiklos prioritetai.
2015 metais LKC biudžetas buvo 3 073 737 eurai, iš jų kino parengiamųjų darbų, gamybos ir sklaidos projektams paremti buvo skirta 2 139 282 eurai.
Praėjusiais metais pirmąkart vyko du kino projektų finansavimo konkursai bei Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų filmų idėjų konkursas.
Pakeitus filmų sklaidos finansavimo taisykles, į valstybės paramą galėjo pretenduoti kūrėjai, kurių filmų sumanymai buvo atrinkti į tarptautinius projektų vystymo renginius. Ši priemonė sudarė geresnes galimybes ne tik kokybiškai patobulinti scenarijus, bet ir surasti partnerius užsienyje, kurie prisidėtų gaminant filmą.
Taip pat pirmą kartą buvo galima teikti paraiškas dėl pirmojo trumpametražio filmo gamybos, debiutinio filmo gamybos, mikro biudžeto vaidybinio ilgametražio filmo gamybos, televizinės meninės dokumentikos gamybos, interaktyvaus projekto parengiamųjų darbų ir gamybos, mažumos bendros gamybos finansavimo.
2016 m. didesnis finansavimas bus skirtas projektams remti: papildomai lėšų skiriama valstybės šimtmečiui skirtų filmų parengiamiesiems darbams ir pradedama nauja programa, remsianti nacionalinių filmų platinimą Lietuvos kino teatruose.
Valstybės šimtmečiui skirtų filmų parengiamiesiems darbams konkursas bus skelbiamas vasario mėnesį. Tikimasi, kad jame dalyvaus ne tik praėjusiais metais paremtų idėjų autoriai, bet ir savarankiškai kino sumanymus vystantys kūrėjai.
Šiais metais Lietuvos kino centras rems nacionalinio kino platinimą kino teatruose Lietuvoje. Nacionalinis kinas siekdamas auditorijos dėmesio stokoja resursų tinkamais būdais ir kanalais pasiekti būsimus žiūrovus. Naujai pradedama paramos programa siekiama sudaryti sąlygas kokybiškesnių ir įvairesnių rinkodaros priemonių naudojimui. Vienam filmui bus skiriama iki 5000 eurų parama, neviršijant 50 procentų planuojamų šioms reikmėms išlaidų. Tikimasi, kad ši priemonė padidins nacionalinių filmų auditoriją.
Šiais metais filmų parengiamųjų darbų, gamybos, sklaidos užsienyje projektams, valstybės šimtmečiui skirtų filmų parengiamiesiems darbams bei nacionalinių filmų platinimui Lietuvos kino teatruose bus skirta 2.660.000 eurų.
Vienas iš 2016 metų kino sklaidos prioritetų yra Baltijos šalių partnerystės skatinimas. Inicijuojamas naujų nacionalinių filmų apsikeitimo programos projektas. Nacionalinių kino institucijų parengta programa bus rodoma Vilniuje, Rygoje ir Taline. Tai bus pirmoji tokio pobūdžio partnerystės iniciatyva, įvertinus jos rezultatus bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų.
Siekiant geriau pažinti kaimyninių šalių kiną 2016 metais numatoma kino edukacijos bazę papildyti Latvijos kino kūrėjų filmais.
Šie metai yra svarbūs ir diskutuojant dėl strateginių kino srities vystymo krypčių pagrindiniame dokumente – Kino įstatyme. Praėjusiais metais kino srities ekspertų parengtos šios dokumento pataisos artimiausiu metu bus dar kartą aptartos Kultūros ministerijoje ir teikiamos derinti. Įstatymo projekte be kitų patikslinimų numatoma keisti kino bendruomenės dalyvavimo kino politikos kūrimo ir įgyvendinimo procesuose sistemą, tobulinti valstybinio kino finansavimo modelį. Taip pat Kultūros ministerijoje planuojamos rengti konsultacijos ir dėl kino projektų finansavimo Kultūros rėmimo fondo lėšomis.
„Kino filmų gamybos ir kino kultūros projektų finansavimas – vienas iš aktualiausių strateginių klausimų artimiausiu metu. Šios srities finansavimas Lietuvoje jau ne procentais, o keletą kartų mažesnis už panašaus dydžio šalių, tokių kaip Latvija, Estija, Kroatija ar Makedonija skiriamą finansavimą. O mes su jomis konkuruojame tarptautinėje rinkoje dėl tokių kino industrijų, kaip Prancūzijos, Vokietijos ar Jungtinės Karalystės, dėmesio. Pastarųjų metų mūsų šalies kino industrijos kūrybiniai ir ekonominiai rezultatai rodo kur kas didesnį šios kultūros srities potencialą. Deja jį išnaudoti galėtume tik su didėjančia valstybės pagalba“, – teigia Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.
