Kultūra ir pramonė gali kartu dirbti ir gauti finansavimą

Lietuvai būtina užtikrinti, kad pramonėje klestėtų kūrybinės industrijos, lydimos dizainerių ir kitų kūrėjų, kurių dėka būsime ne tik vertinami ir žinomi, bet ir sėkmingai konkuruojantys pasaulyje. Tai pabrėžė kultūros ministras Šarūnas Birutis, birželio 18 dieną kalbėdamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos metinėje konferencijoje Anykščių menų inkubatoriuje.

„Šiandien galingas ekonomikas turinčiose šalyse aiškiai suprantama, kad kūrybinės industrijos ir kultūros sektoriaus

produktai tiesiogiai ir netiesiogiai veikia ekosocialinę sistemą, o tyrimai, nukreipti į tam tikrus viešojo sektoriaus segmentus, formuoja miestų plėtrą, regionines konvergencijas ir plėtros žemėlapius, prisideda prie socialinės gerovės sąlygų ir perspektyvų. Naujausi tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos tyrimai rodo, kad net 5,6 proc. BVP mūsų šalyje sukuria būtent kūrybinės industrijos, t.y. tik kūrybingi, nuo kultūros reikalų nenusigręžę žmonės gali labai pakelti savo valstybės lygį ir ekonomiškai. Jei sudarysime sąlygas kūrėjams, talentams užsidirbti, vadinasi, uždirbs ir pramonės sektorius, o kartu su juo ir valstybė“, – teigė Š. Birutis.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) atliktas tyrimas parodė, kad su autorių teisėmis ir intelektine nuosavybe susiję produktai Lietuvoje yra produktyvesni nei kiti ekonomikos sektoriai. Tyrimo duomenimis, kūrybinės industrijos sukuria 5,4 proc. Lietuvos ekonomikos pridėtinės vertės, šioje srityje dirba 4,92 proc. darbuotojų, tačiau vertinant Pasaulio inovacijų indeksą, Lietuva dar turi kur pasitempti.

„Šie duomenys yra rimtas argumentas, parodantis, kad kultūra ne vien ima, bet ir duoda grąžą. Suprantama, kad visame pasaulyje kultūros ir kūrybos ekonomika yra gana nauja sritis, todėl šiuo metu laimi tos šalys, kurios randa lėšų investicijoms šiai sričiai plėtoti. Tad raginu visus kartu palaikyti glaudų ryšį su kūrybos sektoriumi ir manau, kad šis ES fondų investicijų laikotarpis parodys puikius inovacijų kūrybos ir pramonės bendradarbiavimo rezultatus. Kviečiu visą pramonės sektorių ieškoti sprendimų kartu su kūrybiniu Lietuvos potencialu“, – sakė kultūros ministras.

Dar 2013 metais Lietuvos pramonininkų konfederacijos kartu su Kultūros ministerija organizuotoje diskusijoje aptarta, kokią naudą ir pridėtinę vertę šalies ekonomikai sukuria kultūrinės ir kūrybinės industrijos. „Jau tada sutarėme, kad šalyje turi baigtis kultūros lauko skaldymas, išblaškant kultūros finansavimą per skirtingas ministerijas ir institucijas, neturinčias nieko bendra su kultūros kompetencijomis.

Susirinkusieji tvirtinome, kad kūrybinės industrijos turi gauti lėšų ES struktūrinių fondų 2014–2020 m. programavimo etape ir jų projektus turi vertinti kūrybinių industrijų specifiką suvokiantys specialistai, o gauta parama sudarytų galimybes Lietuvai sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje.  (…) Mūsų kaimynai jau anksčiau suvokė, kad nacionalinis protas ir kūrybinės industrijos XXI amžiuje yra ta nacionalinė vertybė, kuri turi būti skatinama ir puoselėjama aukščiausiu lygiu. Estijos, Lenkijos ir Latvijos valstybių strateginiuose dokumentuose kultūra užima aukščiausias pozicijas. Todėl džiaugiuosi, kad kūrybinių industrijų ir Lietuvos pramonės atstovai vienijasi tam, kad Lietuva taip pat užsitikrintų saugią ir tvarią ateitį“, – kalbėjo kultūros ministras.