Atgyja Tautos diena! (nuotraukos)

Rugsėjo 8 dieną Vilniuje, Tauro kalno terasoje kilo aitvarai, skambėjo prasmingos mintys ir tauri muzika, sužibo didžiulės ugnies skulptūros, reginys „Ugniniai šimtmečio eskizai Vilniuje“.

Tautos diena plačiai švęsta tarpukariu, sovietų uždrausta, dabar grupės entuziastų prisiminta iš naujo, nes tam atėjo laikas: minimas Lietuvos valstybingumo šimtmetis paskatino atversti pamirštus istorijos ir kultūros puslapius.

Rugsėjo 8-ąją švęsdavo visa tarpukario nepriklausoma Lietuva. Diena pirmą kartą Prezidento Antano Smetonos siūlymu pažymėta 1930 m., minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Plataus užmojo šventė švęsta ne tik Kaune, kur vyko mitingai, šventinės kalbos, koncertai, teatralizuotos eitynės, bet ir visos Lietuvos valsčiuose. Iškilmės rengtos ne vieną, o netgi dvi dienas.  Buvo numatyta, kad per lietuvių Tautos dieną bus prisimintos ne tik jos praeities, bet ir dabarties problemos, ta diena turėjo tapti ir visų lietuvių būrimo vienybėn diena.

SSRS okupavusi Lietuvą, švęsti Tautos dieną uždraudė. Okupuota ir aneksuota lietuvių tauta pamažu su tuo lyg ir susitaikė. Ir šiandien kalendoriuose dažniausiai pažymima rugsėjo 8 – oji tik kaip neįvykusio Vytauto Didžiojo karūnavimo diena.

Šių metų Tautos dienos organizatoriai – ilgamečiai ugnies skulptūrų reginių sumanytojai ir rengėjai – skulptoriai profesionalai, viešoji įstaiga „Ugnis ir kaukė“ drauge su muzikantais ir aitvarų leidėjais surengė šventę, kuri, tikėtina, bus naujas kasmetinis viešas kultūros reiškinys mūsų šalyje. Šiam sumanymui pritaria Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba, įvairios visuomeninės organizacijos.

Penkias dienas iki renginio prie Baltojo tilto stovinčioje baržoje vyko aitvarų sutvėrimas. Rugsėjo 8-ąją  „Užančio“ aitvarų meistrai profesionalai Tadas Surkys, Donatas Dumskis, Jonas Kriščiūnas ir Marius Abramavičius su grupe mokinių, aitvarų entuziastų ant Tauro kalno į dangų pakėlė įvairiausius aitvarus ir kitas vėją gaudančias konstrukcijas. Ypač daug žiūrovų plojimų sulaukė į dangų pakelta didžiulė istorinė vėliava su Vytimi.

Tuo tarpu Tauro kalno terasoje vykusiose skulptorių profesionalų kūrybinėse dirbtuvėse sukurtos trys 6-11 metrų aukščio medžio ir šiaudų skulptūros „Gedimino stulpai“ kaip svarbus valstybingumo simbolis, „Oršos mūšis“ kaip ypatingą reikšmę turintis istorinis įvykis, o „Sėja“ atspindėjo dabarties laikmetį. Jų autoriai Rytas Jonas Belevičius ir Rūta Ona Čigriejūtė, Kazys Venclovas, Daina Venclovienė ir Jolita Urbonienė, Aleksandras Valentas, Eglė Valentė ir Vaidenis Čapskis.

Pirotechnikų grupės „Blikas“ pagalba šiaudų skulptūros paeiliui virto ugninėmis, žėravo, tvaskėjo, kol virto apanglėjusio medžio grafika.  

Renginio metu skambėjo Dainiaus Razausko įžvalgos apie Kalavijo, Vyties, kitų simbolių prasmę, aidėjo medinčiaus Petro Dabrišiaus būgno ritualinė muzika, Gintaro Aleknavičiaus ir apeiginės grupės „Kūlgrinda“, kitų dalyvių  būgnų sutartinė. Renginio metu pagerbti šiais metais mus palikusieji tautos šviesuoliai, jiems atminti įžiebta aukuro ugnis. Ugnies reginį „Ugniniai šimtmečio eskizai“ lydėjo folkroko grupės „Atalyja“ koncertas, skambėjo Tautos dienai skirta programa.