Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. B. Puchovičienė: Daugėja iš Lietuvos išvykti norinčių moksleivių

Danutė Bronė Puchovičienė, www.respublika.lt
2018-08-15 15:30:52
10
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija | vytautodidziojo.vilnius.lm.lt nuotr.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija | vytautodidziojo.vilnius.lm.lt nuotr.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija | vytautodidziojo.vilnius.lm.lt nuotr.
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija | vytautodidziojo.vilnius.lm.lt nuotr.

„Šie žodžiai man baisiau mirties“, – apie jauno žmogaus pasirinkimą išvykti sako Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė. Gimnazijos, kuri turi tokį galingą patriotinį užtaisą iš praeities. Šią gimnaziją, beje, pirmąją lietuvišką gimnaziją Vilniaus krašte, daugiau nei prieš šimtą metų įkūrė Vasario 16-osios Nepriklausdomybės Akto signatarai Mykolas Biržiška ir Jonas Basanavičius.

– Vyresniųjų klasių moksleivių apklausa parodė, kad 82 proc. jų pasiruošę emigruoti pirma pasitaikiusia proga.Visam laikui išvykti iš Lietuvos norėtų kas trečias moksleivis (31,9 proc.). Ar panašūs skaičiai būtų ir jūsų gimnazijoje?

– Katastrofiški skaičiai. Ar taip yra ir mūsų gimnazijoje? Tokios apklausos nedarėme, bet rugsėjį imsiu ir paklausiu gimnazistų. Nors ir be apklausos galiu pasakyti, kad norinčių išvykti iš Lietuvos daugėja. 2005 metais, kai susigrąžinome Vytauto Didžiojo gimnazijos vardą, ir vėliau kurį laiką išvykdavo vos vienas ar du jaunuoliai, bet pastaruoju metu išvykstančiųjų vis daugėja. Pradžioje dar nekreipėme į tai dėmesio, nes žinojome, kad kada nors jie grįš namo. Dabar tokių vilčių vis mažiau. Tikrai nesitikėjau, kad išvykusieji ten įleis šaknis ir taps svetimi Lietuvai.

– Baisiausia, matyt, suvokti, kad jaunų žmonių nusivylimas šalimi nėra tolygus pajamų dydžiui – juk emigruoti pasiryžę dar nedirbę ir nė vieno atlyginimo neužsidirbę moksleiviai. Tai emocinis nusivylimas valstybe, netikėjimas ateitimi. Ar stipriai jaučiate tą jaunimo nusivylimą?

– Žinote, aš ir pati jaučiu tą emocinį nusivylimą. O juk tikrai turėjau didžiulį tikėjimą ir visą laiką sakiau, visiems aiškinau, dažnai net apsipykdama su giminėmis: na, palaukime, pakentėkime, valstybė jauna, tuoj viskas keisis, viskas eis geryn.

Danutė Bronė Puchovičienė | vytautodidziojo.vilnius.lm.lt nuotr.
Danutė Bronė Puchovičienė | vytautodidziojo.vilnius.lm.lt nuotr.

Nemanau, kad pagrindinis postūmis išvykti yra ekonominis, nors tai, žinoma, labai svarbu žmogui. Viską lemia kultūra. Tokia kultūra, kokia yra nusistovėjusi Lietuvoje dabar, pradėjo rastis tarybiniais laikais, kai valdžia nelabai žmogų mylėjo, nelabai vaikus mylėjo. Vaikai bijojo mokytojų baisiausiai, mokytojai bijojo direktorių, direktoriai švietimo skyriaus darbuotojų. Tuomet dar buvo galima suprasti, kodėl taip vyksta. Bet dabar? Kodėl dabar taip yra, kad turi savo viršininko bijoti, nes jis niekada nebuvo su geru atėjęs, jis ateina tik su piktu. Jis ateina nuolat tikrinti, o tikrina pykdamas, nepasitikėdamas, žemindamas, niekada žmogaus nelaikė asmenybe. Mes visi patiriame labai daug patyčių. Daug dirbome ir dirbame, kad gimnazijoje neliktų patyčių tarp moksleivių. Bet juk tyčiojamasi iš žmogaus visur.

Tarkime, Švietimo įstatyme yra apibrėžta ir vaiko vertinimo sistema, ir valstybinius brandos egzaminus valstybė prisiėmė kontroliuoti. Per tiek laiko jau buvo galima sugalvoti, kaip viską dėl žmogaus padaryti. Bet kaip elgiamasi su jaunais žmonėmis?

– Kalbate apie nesibaigiančią švietimo reformą, apie nuolatinį valstybinių egzaminų tvarkos kaitaliojimą, ką daugelis vadina valstybės pasityčiojimu iš jauno žmogaus?

– O kaip kitaip visa tai galima pavadinti? Pažiūrėkime, kaip viskas vyko šiais metais. Abiturientai valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaiko birželio 2 dieną, rezultatus sužino tik liepos 5 dieną. Nepatenkinti įvertinimu, iškart rašo apeliacijas (mūsų gimnazijoje tokių buvo net 18). Tik įsivaizduokite, liepos 13-ąją gimnazijoje vyksta atestatų įteikimo šventė, o dalis abiturientų dar laukia dokumentų dėl lietuvių kalbos egzamino vertinimo apeliacijos – juos gavome tiktai liepos 19 dieną. O jau liepos 23 dieną baigta registracija į aukštąsias mokyklas. Kaip tam vaikui suskubti apsispręsti ir priduoti dokumentus, kai jis iki paskutinės dienos dar laukė atsakymų dėl apeliacijos? Nesuprantu, kodėl su moksleiviais taip elgiamasi. Manau, kad tai yra viena iš patyčių. Žmogus 12 metų mokėsi, o valstybė nesurado būdų, kaip padaryti, kad jam tą brandos atestatą įteiktų laiku.

Kalbant apie pačias apeliacijas, sunku suprasti, kaip lietuvių kalbos egzamino vertinimo sistema yra sudaryta. Nes tą patį darbą pagrindinės vertinimo komisijos nariai ir apeliacinės komisijos nariai vertina skirtingai. Pavyzdžiui, vienas mūsų abiturientas 52 balus buvo gavęs, po apeliacijos – jau 80. Kaip gali būti toks didžiulis skirtumas? Didelis subjektyvumas yra. Turėtume išspręsti vieną kartą tai – juk tos pačios bėdos dėl lietuvių kalbos vertinimo tęsiasi daugybę metų. Kodėl negalima sunorminti vertinimo taip, kad būtų žmogiškai, be jokio subjektyvumo.

Mūsų gimnazijoje visi abiturientai išlaikė egzaminus. Bet ant mano stalo guli net 17 dar neatsiimtų atestatų. Kur tie abiturientai, ką jie darys? Matyt, jiems nebereikalingi šitie atestatai, bent jau Lietuvos aukštosiose. Arba jie į užsienį išvažiuos. Juk užsieniui ir atestatų, ir lietuvių kalbos nereikia.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniai | vytautodidziojo.vilnius.lm.lt nuotr.
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniai | vytautodidziojo.vilnius.lm.lt nuotr.

Pati turiu 2 vaikus. Vienas jau įleido šaknis kitoje šalyje ir pasakė, jog niekada nebegrįš į Lietuvą. „Aš jau tikrai čia svetimas, aš nebuvau reikalingas Lietuvai, ir dabar nesu reikalingas“, – sako jis. Man tie žodžiai baisiau mirties. Tai yra vaiko netekimas, tai yra žmogaus Lietuvai netekimas. O juk visą laiką buvau patriotė, ir šeimą patriotiškai auklėjau, visą laiką buvau atsidavusi moksleiviams. O mano vaikui, kuris mokyklą baigė aukščiausiais balais, neliko čia vietos.

Manau, tas nestabilumas, nesaugumo jausmas mūsų vaikus tiesiog stumia lauk iš gimtinės. Gali nors ir širdį jiems atiduoti. Jie vis tiek dėl savo ateities, matydami čia daug kliuvinių, matydami Lietuvoje žeminantį elgesį su žmonėmis, ieško galimybių kitur. Mes, pedagogai, net pradėjome galvoti, ar mes tikrai Lietuvai tuos vaikus ruošiame? Mes visą laiką žiūrėjome į kitokius santykius, žiūrėjome, kad nebūtų patyčių, kalbėjome apie žmogiškąsias vertybes, kurios sutveria visą gėrį žemėje – mes kaip ir apgavome juos. Nes kai jie išeina už mokyklos ribų, nebelieka viso to. Skandalai, barniai, krizės šeimoje, pagalbos nėra – tėvai pareina iš darbo pervargę, nes juos nuolat muštruoja. Santykiai pas mus yra dažniausiai pašiepiantys kitą žmogų. Yra visiškas atsiskyrimas, ėjimas iš rato – tai atstumties kultūra. Nes baugu eiti į tą ratą, į būrį, nes kažkas pasakys, kad tu ne toks, kad darai kažką ne taip. Lietuvoje dominuoja atstumtis. Ir socialinė atskirtis.

– Iš kur ta atstumties, atskirties kultūra mumyse?

– Atstumtis atėjo iš sovietų. Sovietai žmogaus nevertino.

migracija_vii.lt
vii.lt nuotr.

– Bet sovietų senokai nebėra…

– Kartais mes pakalbame apie tai, pajuokaujame: tikriausiai stribokų palikuonys užėmė valdžią, kad taip viskas vyksta. Na, bet tiek daug stribokų juk nebuvo. Jie taip išplisti negalėjo. Aš nesuvokiu, kaip ir iš kur atėjo tas muštras, tas toks žmogaus negerbimas. Suprantu, kad reikia tvarkos, bet reikia tvarkos pagarbios, padorios. Mūsų žmonės pikti, išvarginti darbų, užguiti darbdavių, valdžios, dar tų pinigėlių neužtenka pragyventi. Tokia didžiulė grandinė eina. Ir ji tik didės, jei mes nesustabdysime patyčių ir paniekos kitam žmogui, to melo, kokį matome ir patiriame. Jei mūsų kultūra nesikeis, jei tarpusavio santykiai nesikeis, jei mes visą laiką eisime į atskirtį, niekas nevalios išgelbėti mūsų tautos. Atstumtas ir išnaudojamas žmogus tokiu ir jaučiasi. Ir kai galiausiai jį visai sunkumai užspaudžia, jis išvažiuoja.

– Tarpukario Lietuvoje praeities laimėjimai buvo svarbus patriotinio auklėjimo elementas, berniukams buvo suteikiami Vytauto, Gedimino, Mindaugo vardai. Ar šiandien praeitis vis dar gali įkvėpti?

– Ne tik gali, bet ir įkvepia. Negaliu sakyti, kad paėmėme ir visus juos įžiebėme. Bet mokytojai dirba, medžiaga patriotiniam auklėjimui tiesiog stulbinanti. Yra ką pasakyti ir pasakoti vaikams. Kai į mano rankas pateko 1915-1940 metų gimnazijos mokytojų posėdžių protokolų knygos, buvau sužavėta tais gimnaziją kūrusiais žmonėmis. Tie protokolai ant mano stalo guli kiekvieną dieną. Lyg Biblija. Juose radome daugelio žymių žmonių mintis, parašus: Vasario 16-osios akto signatarų Mykolo Biržiškos, Antano Smetonos, Jono Basanavičiaus, Aleksandro Stulginskio ir kitų Lietuvos šviesuolių. Čia galima rasti daugybę informacijos apie tų laikų pedagogiką, kultūrą, kalbą.

– Ar protokoluose yra kas nors apie patriotinį ugdymą?

– Ten tiesiog visas gyvenimas eina patriotiškumo linkme. Jie nepaprastai viską išmintingai darė. Kada jau pakvimpa, kad tuometinė lenkų valdžia nori panaikinti vienintelę lietuvišką gimnaziją Vilniuje ir direktorius M.Biržiška aiškiai supranta, kad juos tuoj uždarys, nes valdžia neskiria pinigų, o tik siautėja su patikrinimais, jis sugalvoja, kad reikia pakeisti pavadinimą – pasivadinti Vytauto Didžiojo gimnazija. Lenkų valdžia leidžia keisti, nes gerbia Vytautą Didįjį – juk „oho kokia figūra“. Taip mokykla nebuvo uždaryta, nors pats M.Biržiška 1922 m. ištremiamas iš Vilniaus.

– Ką gimnazijoje veikė patriarchas J.Basanavičius?

– Jis nedėstė, bet rūpinosi vaikų sveikata. Jokiose monografijose neskelbta, bet jis taip pat 7 metus kaip ir M.Biržiška dirbo toje mokykloje. Yra du protokolai, kur jis kalba apie vaikų sveikatą, apie gyvenimo sąlygas bendrabučiuose. Beje, vaikų sveikatą jis tikrino nemokamai. Viename protokole užsiminta, kad vienam vaikui surasta šeima, kur jis mėnesį gyvens toje šeimoje ir mokysis gražaus elgesio: „Labas rytas, laba diena“ ir panašiai. Netgi tokiais dalykais ir M.Biržiška, ir J.Basanavičius rūpinosi. Nes mokyklai rūpėjo žmogus, rūpėjo vaikas kaip asmenybė. Ir į ateitį žiūrėta su dideliu tikėjimu. Įsivaizduokite, lenkų valdomame krašte, kai sunku pasakyti, ar kada nors iš viso bus galima Vilnių atsiimti, susigrąžinti Lietuvai, jie puoselėjo lietuvių kalbą, lietuviškumą, ugdė Lietuvos patriotus. Kokio dvasios stiprumo žmonės turėjo būti. Kokį kelią praėjo tie gimnazijos kūrėjai, pavyzdžiui, kaip J.Basanavičius, jokios naudos negaudamas, tik save atiduodamas.

– Gimnazijos kūrėjai, perfrazuojant garsiąją frazę, gyveno pagal principą: „neklausk, ką tau gali duoti tėvynė, klausk, ką tu gali duoti savo tėvynei“. Ar Lietuvoje šiandien galime daug sutikti šitaip į gyvenimą žiūrinčių žmonių?

– Dar dauguma mokytojų tokių. Bet kai jų neliks…

– O kaip jaunimas? Ar galima patriotizmo išmokyti? Juk tai daugiau jausmas.

– Meilė ir yra patriotizmas – mylėti tą žmogų. Kuris yra čia ir dabar. Gerbti jį. Pasakyti jam tiesą, jei ką ne taip daro, bet ne žeminti, neįžeidinėti. Jaunimą reikia mokyti. Jeigu jis mato, kad jam duoda, jis užaugęs irgi tau duos. Tas į kraują įlaša per laiką.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Litvinaitė: Pažymiai moksleivių nedomina
  2. A. Galinis: Dar nedrįstame sau pripažinti: nebenorime Lietuvos
  3. Daugėja norinčiųjų mokytis profesinėse mokyklose
  4. Rekordinis moksleivių skaičius susirungė, kuris geriau rašo lietuviškai
  5. J. Labokas. Ar Lietuvos valstybę kuria Tauta? Aukštojo mokslo reformą apsvarstant
  6. V. Vasiliauskas. Lietuvos  švietimas: šnipų  mokykla
  7. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  8. Š. Liekis. Ar Lietuvos aukštojo mokslo politika yra antikonstitucinė ir skatina emigraciją?
  9. P.Urbšys. Kiek kraujo Lietuvos žemelei dar teks sugerti
  10. V. Rubavičius. Lietuvos politinė sistema kaip egzistencinės grėsmės veiksnys
  11. Rytų Lietuvos mokyklos Lietuvai padovanojo tūkstančius trispalvių draugystės apyrankių
  12. Garsūs Lietuvos mokslininkai ir menininkai ragina vienytis ir apginti Tautos teisę į referendumą
  13. Tarptautinėje chemijos olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo tris bronzos medalius ir pagyrimo raštą
  14. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  15. D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. ŽEMAITIS says:
    7 metai ago

    Tokios direktorės, manau, ne savo vietoje dirba.
    Žmogus yra laisvas emigruoti, kur tik nori. Ir tai nėra joks “blogis”.
    Tad tiesiog šokiruoja tokios direktorės mintys…
    Fanatizmas nėra gerai. Ir jis ypač nedera aukštas pareigas užimančiam asmeniui.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      7 metai ago

      Tas momentas, kai liberastiniai fanatikai pradeda postringauti, kad “:Fanatizmas nėra gerai”… 😀

      Atsakyti
  2. priešingai says:
    7 metai ago

    Manau, JI visiškai teisi, nes dar rūpi Tėvynės likimas.

    Atsakyti
  3. valdas. says:
    7 metai ago

    Žemaiti,gal klystu ,negirdėjau ,kad masiškai emigruotų jav,kanados australijos,anglijos,prancūzijos piliečiai.

    Atsakyti
  4. Gintaras Raulinaitis says:
    7 metai ago

    Žinote ką?.. Aš tai siūlai emigruoti. Nes 2032 metais, kaip man regis, Lietuvoje kils stiprus badmetis dėl sužlugdytos galutinai pienininkystės!!

    Atsakyti
  5. O kaip says:
    7 metai ago

    ne emigruos, jei nuo darželio kalama į galvą kaip čia, ant Lietuvos, viskas blogai. Vienintelis išsigelbėjimas tik emigracija. Ir kuo stropiausia mokoma anglų kalba.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      7 metai ago

      Kai Lietuvoje buvo “statomas maskoviškas komunizmas” , tai panašiai buvo aiškinama, mums vaikams namuose. Vaikeli , mokykis tokio amato, kad nereiktų šitam “kolxoze” vargti. Bėg kuo toliau, bėg miestan. Čia lažas.
      Na ir ką . Bėgom uždusdami, atgal neatsigręždami. Jei spygliuotos tvoros nebūtų buvus, visi būtų išlakstę iš Lietuvos.
      Padėtis panaši. O kas mokykloje vaikus moko “patriotizmo”. Tokie patys pavargėliai. “komunizmo statytojų” vaikai.
      Dar labai daug išbėgs, labai daug. Reiktų nusispjaut per petį.

      Atsakyti
  6. Prašalietis says:
    7 metai ago

    D. B. Puchovičienė: Daugėja iš Lietuvos išvykti norinčių moksleivių….Nenori šiandieniniai moksleiviai,rytojaus suaugę žmonės papildyti lansberginio durnių laivo dirbančiųjų už europinius arbatpinigius gretas,vis didėjantį skurde gyvenančių tautiečių skaičių, kuris bijo žiemos nes nepajėgia susimokėti už šildymą,”didžiuotis”šiandieninės Lietuvos”laimėjimais”pasaulyje ir europoje pagal savižudybes,susirgimus tuberkulioze ir sifiliu,išgeriamo alkoholio kiekiu ir t.t.

    Atsakyti
  7. Getas says:
    7 metai ago

    Po Perkūnais, jau tiek išvažiavo ir moksleivių, ir išsilavinusių lietuvių, tačiau nė vienas neišsiaiškina iš kur ima pinigų vakariečiai, jei sugeba mokėti keletą kartų didesnius atlyginimus nei Lietuvoje. Juk ta pati rinkos ekonomika ir ten, ir čia apie 30 metų, Lietuva ES yra nuo 2004 m., vadinasi 14 m. kartu su Vokietija ir kt. šalimis… Vokietija po karo buvo sudaužyta visiškai, tačiau per 20 m. atsistatė ir sukūrė gerovės valstybę, tai kada mūsiškiai išvykėliai imsis šito tyrimo ir nustatys iš kur gali mokėti tokius atlyginimus. Tirkite nedideles valstybes Daniją, Norvegiją, Suomiją, kurios neturėjo kolonijų iš kurių prisigrobė turto. Jei ne tai imsimės mūsų išrinktųjų lai jie atsako susitikimuose savo tautiečiams pinigų šaltinius atlyginimams.

    Atsakyti
  8. Dūšių medžioklė says:
    7 metai ago

    Kodėl niekas nesustabdo:taigi jau geras dešimtmetis po mokyklas nedraudžiamai laksto užsienio universitetų apmokami agitatoriai, kurie verbuoja moksleivius, o už kiekvieną “dūšelę”gauna iš ten gerus pinigus.Paskui-tik laiko klausimas , kaip kiekvieną suvysto ir pasiima sau.Lietuva tapo tik gimdykla užsienio liberalistams.
    Mokyklos seniai jau tapo gėjų propagandistų, liberalų -balsų medžiotojų vietomis.
    KODĖL švietimo skyriai ir švietimo ministerija tai toleruoja????

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02
„Sodra“
Lietuvoje

Atnaujintos „Sodros“ išmokų ribos

2025 07 02
VNO atnaujinimas
Lietuvoje

Prasidėjo svarbus Vilniaus oro uosto atnaujinimo etapas

2025 07 02
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Lietuva ketina steigti dirbtinio intelekto gamyklą

2025 07 02
Mobilioji aplikacija
Lietuvoje

Dviračių ir pėsčiųjų takų kokybei nustatyti pasitelkiamos naujovės

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo
  • Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau
  • Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų
  • DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

Kiti Straipsniai

Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

2025 07 01
Kultūros kongresui – 100

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
Maistas, maisto ruošimas

Nemokamą maitinimą numatoma skirti visiems pradinukams

2025 06 20
Mokiniai

Sostinė imasi priemonių lietuvių kalbos mokymo stiprinimui

2025 06 18
Mokytojų apklausa: ruošiantis brandos egzaminams gelbsti skaitmeninės mokymosi priemonės | Asociatyvi nuotr.

Naujovės švietime: ko reikia, kad kiekvienas mokinys pasiektų sėkmę?

2025 06 18
Programos bendraįkūrėjos Eglė Pranckūnienė ir Marina Vildžiūnienė | renkuosimokyti.lt nuotr.

Dvi kartos, viena misija: „Renkuosi mokyti!“ renginyje – padėkos ir nauja pradžia

2025 06 18
Mokytojas | Pixabay nuotr.

Renkami geriausi šalies mokytojai – „Ateities kūrėjai 2025“

2025 06 17
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

2025 06 16
Mokykla, telefonas

ŠMSM teikia siūlymus dėl mobiliųjų naudojimo mokyklose

2025 06 13
Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
5 patarimai, kaip užtikrinti drabužių ilgaamžiškumą

5 patarimai, kaip užtikrinti drabužių ilgaamžiškumą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai