Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

J. Litvinaitė: Pažymiai moksleivių nedomina

[autorius]

[papildyta]

15
J. Litvinaitė: Pažymiai moksleivių nedomina

Jūratė Litvinaitė | asmeninė nuotr.

Jūratė Litvinaitė | asmeninė nuotr.
Jūratė Litvinaitė | Asmeninė nuotr.

Mokinių asmenybės branda, individualias galimybes atitinkantys mokymosi pasiekimai bei sparti pažanga – pagrindiniai sėkmingos mokyklos veiklos rezultatai. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja – ekspertė, Bendrojo ugdymo tarybos narė bei „Šviesos“ istorijos vadovėlių bendraautorė Jūratė Litvinaitė pastebi, kad pastaruoju metu sparčiai kinta šiuolaikiniams moksleiviams priimtini motyvacijos būdai ir savirealizacijos samprata, todėl, ekspertės nuomone, būtina keisti esamą ugdymo sistemą.

– Mokykloje vertinimo sistemą sudaro pažymiai, tačiau kas, Jūsų nuomone, gali labiau motyvuoti moksleivius mokytis?

– Tik mums, suaugusiems, atrodo, kad pažymiai yra vienintelis moksleivių motyvacijos būdas. Tačiau pastaruoju metu ryškėja visiškai priešinga tendencija – moksleiviai neseka savo pažymių. Jie įsitraukia į patį mokymosi procesą ir domisi tuo, kaip reikia atlikti vieną ar kitą užduotį, o ne ką padaryti tam, kad gautų gerą pažymį.

Labiau motyvuoti moksleivius mokytis gali ir pokyčiai mokykloje. Mano nuomone, keisti mokyklos tvarką reikia nuo mažų žingsnių, visų pirma – pradedant nuo pamokų trukmės. Ji neturi būti nustatoma kitų institucijų – ją įvertinti turi mokyklos administracija, mokytojai ir patys vaikai. Šiuolaikinės mokyklos privalo gauti daugiau savarankiškumo, bendradarbiauti tarpusavyje, keistis informacija ir patirtimi bei skleisti įvairovę.

– Vis pasigirsta diskusijų apie namų darbų mokyklose atsisakymą. Kaip vertinate tokias diskusijas?

– Namų darbai turi priklausyti nuo mokinių charakterio, darbo krūvio ir daugelio kitų dalykų. Aš retai tikrinu namų darbus, nes fiziškai nespėju to padaryti, tačiau sudarau sąlygas vaikams pasinaudoti namų darbų medžiaga. Mano įsitikinimu, namų darbus moksleiviams reikia duoti tuomet, kai jie pareikalauja kūrybinio mąstymo. Galima paprašyti moksleivio aprašyti savo aplinkoje esančių pastatų architektūros stilių arba tiesiog duoti tą užduotį, kurios klasėje jis negali padaryti, nes tam reikia kitos erdvės ar sąlygų.

– Šiais metais LR švietimo ir mokslo ministerija siūlė abiturientams rinktis baigiamąjį brandos darbą, kuris turės įtakos ir stojantiems į aukštąsias mokyklas, tačiau šis pasiūlymas nesužavėjo abiturientų. Kokias naudas atneštų brandos darbas? Ar tokia vertinimo forma gali užtikrinti objektyvesnį mokinio įdirbio, žinių ir gebėjimų įvertinimą nei egzamino balas?

– Brandos darbas rengiamas laikantis bendrų reikalavimų, taikomų bet kokiam rašto darbui ar projektinei veiklai. Išmokę to mokykloje, jauni žmonės įgūdžius galės pritaikyti įvairioje veikloje. Nors šiais metais jį pasirinkusių abiturientų nebuvo daug, tačiau brandos darbas laikui bėgant tikrai populiarės, o ateityje gal netgi taps privalomu. Kai kuriose Europos šalyse tokia praktika jau įprasta.

Ruošdami brandos darbą abiturientai išmoks daugiau, nes rengiantis egzaminui nemažai informacijos reikia tiesiog iškalti. Paprastai mintinai išmoktą informaciją moksleiviai gana greitai pamiršta, o atliekant brandos darbą įgyjama gerokai platesnių ir įvairesnių įgūdžių. Kartu su „Šviesa“ jau šiais mokslo metais per „Vilniaus knygų mugę“ ketiname pristatyti brandos darbo atlikimui skirtą leidinį „Brandos darbas. Išsamus vadovas“, kuriame aprašyti visi reikalingi žingsniai tam, kad brandos darbas būtų atliktas tinkamai, o įvertinimas atitiktų įdėtas pastangas.

– Kokie mokinių žinių vertinimo būdai yra geriausi? Ką manote apie kaupiamąjį mokinių žinių vertinimą?

– Siekiant įvertinti mokinio ugdymosi rezultatus, svarbu ne tik įvertinti jo įgytas žinias, supratimą, nuostatas ir gebėjimus, bet ir pasiektą pažangą. Su Kaupiamojo vertinimo koncepcijos projektu nesu nuodugniai susipažinusi, tačiau pati idėja turi daug privalumų. Mano manymu, daug svarbiau yra ugdyti laisvą ir kūrybišką žmogų. Pats mokymo procesas turi būti visoks, nes jo pagrindinis tikslas – padėti vaikui suprasti pasaulį, kuris jį supa ir parodyti jam galimybes veikti jame.

– Kiek laiko pastaraisiais metais pamokų metu skiriama naudojimuisi interaktyviomis technologijomis: kompiuteriais, planšetėmis ir išmaniaisiais telefonais? Kokie yra jų privalumai ir trūkumai mokslo kokybės prasme?

– Lietuvoje mokyklų skaitmenizacija įgauna pagreitį, tačiau reikia nepamiršti, kad technologijos yra tik įrankis, padedantis pasiekti aukštesnę pamokų kokybę. Visų mokytojų lūkestis yra mokymo procesą padaryti patogesnį, lengvesnį ir žaismingesnį ir jei šiam tikslui tarnauja technologijos – labai gerai, tačiau jos neturi užgožti bendravimo. Pamokose svarbus ne technologijų kiekis, o mokymosi proceso eiga.

– Kaip manote, ar mokykla bei aukštosios mokyklos tinkamai paruošia jauną žmogų darbo rinkai? Kaip mokyklos galėtų padėti labiau į ją įsilieti?

– Vaikus reikia „konstruoti“ ne darbo rinkai, o laimingam gyvenimui. Mokytojai turi auginti laisvus ir kūrybiškus žmones. Juk mes nežinome, ar mokyklą baigęs abiturientas žengs į darbo rinką, galbūt jis pasirinks menininko kelią ir taps dailininku ar užsiims moksliniais atradimais. Nuo seno žinoma, kad dirbi išmokyti privalo darbdaviai ir visos profesijos pačios mokina kandidatus bei užtikrina savo profesinį tęstinumą. Jaunuolis mokykloje ir universitete įgys kompetencijų, socialinių įgūdžių, bendrų žinių, išmoks užsienio kalbų ir, jeigu tokie bus jo siekiai, sėkmingai įsileis į darbo rinką.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G.Steponavičius: Egzamino palengvinimas tautinėms mažumoms gali būti įgyvendintas lietuvių moksleivių sąskaita
  2. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą išlaikė 88 proc. moksleivių
  3. Šįmet anglų kalbos egzaminą išlaikė daugiau moksleivių, nei pernai
  4. Gabūs vaikai kviečiami į Nacionalinę moksleivių akademiją
  5. „Aktualus interviu“: S. Jurkevičius apie moksleivių atostogų trumpinimą (video)
  6. Geriausi moksleivių pilietiškumo projektai tampa nacionalinėmis pilietinėmis iniciatyvomis, pakeisiančiomis Lietuvą
  7. Lietuvos moksleivių sprendimas: už ką balsuotų Seimo rinkimuose? (video)
  8. Lietuvos moksleivių sąjunga apdovanojo sveiką gyvenimą propaguojančius lyderius
  9. Kokie iššūkiai laukia kuriant šiuolaikinę mokyklą?
  10. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  11. G. Stanišauskas. Vyriausybė rengia pedagogų šienapjūtę
  12. V. Juozapaitis. Bernardo Brazdžionio žodžiai vis dar opūs
  13. R. Karbauskis. Ar mokome ir mokomės to, ko reikia ir taip, kaip reikia?
  14. A. Galinis: Dar nedrįstame sau pripažinti: nebenorime Lietuvos
  15. Premjeras: Dabartinė mokymosi sistema kelia stresą tiek moksleiviams, tiek mokytojams (audio)
  16. Internete vyks paskaita-diskusija „Muziejai ir bibliotekos kaip įtraukiančios mokymosi erdvės“
  17. Įspėjimas mokykloms: vien tik žiniomis sotus nebūsi
  18. Užsienio ekspertas: tradicinė lenta klasėje taps istorija
  19. Nuo rugsėjo ilgės mokslo metai bei žadama daug naujovių mokymosi programose
  20. Baigiantiems mokyklas palankūs ilgai laukti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pokyčiai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Pikc says:
    5 metai ago

    O kokia prasmė čia tuos liberastinius skiedalus “darykim bile ką ir skleiskim ĮVAIROVĘ” bei “kas tos žinios – daug svarbiau yra ugdyti laisvą ir kūrybišką žmogų” dėti? Čia reiškia, kad alkas.lt pritaria idėjai “darykim dar vieną liberastinę reformą ir priveiskim dar daugiau bukų susireikšminusių hipster… oi, pardon – laisvų ir kūrybingų asmenybių”? 😉

    Atsakyti
    • Levas says:
      5 metai ago

      Pikc…zmogius per amžius pik…tino LAISVI ZMONĖS.
      Nelinkiu ir toliau PIKC

      Atsakyti
      • Levas says:
        5 metai ago

        P.S. Puikus interviu, nuostabi gal net ideali MOKYTOJA.
        Geriausios Jai kloties visame kame…
        Linkiu

        Atsakyti
      • Pikc says:
        5 metai ago

        NORMALIUS žmones piktino ir piktina liberastai – ir jie nieko bendro su “laisvais žmonėmis” neturi. 😉

        Atsakyti
  2. Tvankstas says:
    5 metai ago

    Dar viena dviračio išradinėtoja.
    Klasikinė jėzuitų gimnazija yra geriausias visų laikų mokyklos pavyzdys, duodantis kokybiškiausią išsilavinimą ir į tai reikia žiūrėti, bet ne įvairias laisvamanybes skelbti ir ugdyti už nieką neatsakingus žmones.
    Tereikia tik atsisakyti kūno bausmių moksleiviams.
    Turiu priminti, kad baigęs tokią gimnaziją moksleivis turi būti mokęsis liaudynų ir graikų kalbų bei logikos – šis dalykas labai sutramdo žmogaus protą nenuklysti į tamsumus ir kvailystes.

    Atsakyti
  3. aha says:
    5 metai ago

    Pažymiai ir nedomins. Kuo toliau, tuo labiau. Nesudomins ir gebėuimų ar dar kažko vertinimas. Pastebėjau, kad vyksta pxizmas ar dzin-izmas. Kaip norit, taip vadinkit. Tie, kas nori mokytis, tie ir mokysis – jiems nieko nereikia išradinėt. Tik kažkodėl pas mus orientuojamasi į tuos nupliaušėlius, kuriems dzin viskas, ir juos bandoma bet kokiom priemonėm priverst mokintis. O dėl to nukenčia norintieji mokytis.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      5 metai ago

      Šiaip jau, jei nenorim, kad ateities kartos būtų nė velnio nieko nežinančių ir nemokančių hipsteriuojančių savimi susižavėjusių debilų, laikančių save “laisvais ir kūrybingais žmonėmis”, gauja (o link to labai entuziastingai einama), reikia norintiems mokytis PADĖTI, bet nenorinčius reikia PRIVERSTI. Kitaip nieko nebus. Laisve laisvai naudotis gali tie, kas jaučia atsakomybę ir supranta, ką renkasi. Jau dabar gimnazijose vyksta labai rimtas būsimų abiturientų pasirinkimo apribojimas, kai dar nesubrendę, nė velnio savo ateities neįsivaizduojantys jaunikliai sprendžia, kokių dalykų jiems reikia mokytis, o kokių – ne. Jau nekalbu apie apgailėtiną bendro raštingumo lygį. Praktinis pavyzdys: iš 10 aukštosios mokyklos studentų tik VIENAS žinojo, kas buvo Kęstučio brolis. Kaip paaiškėjo, žinojo todėl, kad jo mama – istorijos mokytoja. 🙂

      Atsakyti
      • Aha says:
        5 metai ago

        Pikts, nenorinciuju mokytis nepriversi. Manau, ir nereikia tu jegu ten investuot. Geriau dirbt su norinciais – daugiau pasieksim. Alchaso irgi nepriversi mest gert, jei anas nenori. Tai ir nereikia. Tegu aplinkybes privercia uzsinoret… del pasirenkamu dalyku, kuriuos mokytis, su jumis visiskai sutinku. Esme, kad vaikams nuobodu mokytis, nes jiems reikia vaizdu, kaip jutube, o musu mokytojai pensininkai tik papasakot tegali… vaikai daugiausia turi regimaja atminti nei girdimaja… o kad musu svietimo sistema sujaukta, galim padekot liberastam su Steponavicium priesaky….

        Atsakyti
        • Pikc says:
          5 metai ago

          Aš suprantu, ką norite pasakyti, bet tų norinčių visada bus mažuma – ypač dabartiniais laikais, kai tą norą “atmuša” didžiulis išlepimas, įsitikinimas, kad “aš pats savaime nuostabus, tad nieko daryti ir nereikia”. Tokiems pataikauti reiškia kloti tiesų kelią į susireiškminusių savimylų analfabetų visuomenę. O juos “paspaudus” – žiū, gal ir “į žmones išeis” ir dar padėkos subrendę, kai liberastinis idiotizmas iš paikos galvos išdulkės. 🙂

          Atsakyti
    • Tvankstas says:
      5 metai ago

      Noriu įsiterpti į aha ir Pikc pokalbį.
      Žvelkime absoliuto kategorija – žmogaus gimimas.
      Apsvaigus alkoholiu tėvui, būsimas kūdikis taps mažiau protiškai pajėgus, nesusikaupiantis, negebantis išlaikyti dėmesio.
      Jei dar motina pastojo būdama apsvaigusi alkoholiu – dar mažesnė tikimybė kūdikio įgimtoms protinėms galioms.
      Motinos girtavimas nėštumo metu yra savaiminis būsimo kūdikio protinio pajėgumo sunaikinimas.
      Tęsiant šiandieninę kvaišalų plitimo pandemiją ir perkeliant atitikmenis tėvui ir motinai, kūdikiai gimsta dar labiau protiškai atsilikę, tiesiog neįgalūs.
      Duosiu pavyzdį iš klasikinės kvaišalų vedlės Nyderlandų Karalystės, kurioje gyvena 17 mln. gyventojų.
      2005 m. buvo apie 125 tūkst. protiškai atsilikusių neįgalių vaikų nuo 3 iki 18 metų, 2015 m. – apie 250 tūkst., o esant tokiam augimui 2025 m. laukiama jau 500 tūkst.
      Tai nepajėgiantys užsirišti batų raištelių, nesusiskaičiuoti savų pinigų, nežino kiek parduotuvėje turi paduoti grynais.
      Turime pripažinti objektyvią tiesą kodėl ir Lietuvoje vis mažiau mokinių pajėgia susikaupti ir taikyti tokiems mokiniams palengvintas mokymo B programas, bet negrūsti jiems gimnazijų išsilavimo sieksiančiųjų mokymosi lygį.
      Pajėgiantiems mokytis ir lankysiantiems gimnazijas turi būti išlaikomi aukšti reikalavimai A, bet nesuvienodinti pagal B lygį visų mokinių mokymą.
      Turi būti skirtingos klasės pagal A ir B lygį nuo 5-ųjų mokymo metų tėvams prašant ar sutinkant ir vaikui sutinkant, o nuo 9-ųjų mokymo metų – pagal pažymius, vėlgi atsižvelgti – jei negabus gamtos mokslams, bet geri pažymiai humanitariniuose ar atvirkščiai – palikti A lygiu.
      Žinoma, tai sunku bus kaimo vietovėse, kai labai mažas mokinių skaičius klasėse.
      Mokymas mokyklose Lietuvoje sugrįžta į 19 amžių – gimnazijos dideliuose miestuose, tiesa, šiandien dar rajonų ar savivaldybių centruose.
      Turėkime galvoje svarbiausią su prigimtimi įgytą mokinio protinio pajėgumo pagal genetinius rodiklius.
      Vaikyk taksą nevaikęs, vis tiek nebėgs kaip kurtas.

      Atsakyti
      • Pikc says:
        5 metai ago

        Dėl stratifikavimo pagal gebėjimus aš nesiginčiju – man tiesiog nepriimtinas principas, kad mokytojas turi verstis per galvą, kad tik mokiniui įtiktų, kad tik paiki išlepę vaikigaliai (ar paaugliai) nepervargtų, kad jiems smagu ir įdomu būtų, kad mokytojas taikytųsi prie to, kas jiems įdomu, o kas ne. Su tokiu “pageidavimų koncertu” išauginsime darželinukų mentaliteto nemokšas, įsitikinusius, kad jie – ypatingi, “laisvi ir kūrybiški”, ir tiek. Vienintelė nauda iš to – liberalams, nes tokios masės bus jų ištikimiausi rinkėjai. 🙂

        Atsakyti
        • Aha says:
          5 metai ago

          Piktc, is durniaus protingo zmogaus nepadarysi. Tuo labiau per prievarta. Mokytojas turi dirbti su gabiais, norinciais mokytis ir ismokti. Negabius reik atskirti ir patalpint i spec.mokyklas, kaip tarybu laikais. Dirbt su jais pagal spec.programas su tam paruostais mokytojais. O tai dabar vienas spec. sokdina likusius 20 mokiniu su mokytoju priesaky. Kodel mokytojai nori juos per prievarta paversti moksliukais, man nesuprantama? Ir jus manes neitikinot… o jei liberalams patinka nemoksos rinkejai, tai tegu… Koncervams patinka alchasai rinkejai… Tai dabar per prievarta juos blaivinsim?

          Atsakyti
          • Pikc says:
            5 metai ago

            Aš nekalbu apie tuos “su spec. poreikiais” – aš kalbu apie “standartinius” mokinius: ne kvailius, bet išlepintus tinginius. Jie nėra beviltiški. Tiesiog jeigu jų kaprizams bus pataikaujama, jie niekad neišaugs iš “darželinio” amžiaus ir užaugę (bet nesubrendę) įsilies į liberastinio hipsteryno gretas. Naudos iš tokių valstybei – nulis. O štai su protingu kiekiu disciplinos iš tokių galima visai normalius žmones “nulipdyti”.

          • Aha says:
            5 metai ago

            Tai todel ir reikia dirbt su norinciais mokytis. Nesakau, kad reik pataikaut tinginiams, bet per prievarta is tokiu nenulipdysi protinguoliu. Tokius reik palikt, kad gyvenimas juos aplamdytu… Mokytojas savo jegas turi nukreipt i gabiuosius, o ne juos nuleist iki kazkokio bendro lygio, iki kurio datempinejami tinginiai… Mano pozicija nesikeicia: nenori mokytis, nereikia. Per prievarta is tokiu “lipdyti zmones” – laiko gaisimas. Tinginys pats turi uzsinoret mokytis ir “lipdytis i zmones”.

  4. Tvankstas says:
    5 metai ago

    Atsiprašau, pridedu.
    Turėkime galvoje svarbiausią su prigimtimi įgytą mokinio protinio pajėgumo pagal genetinius rodiklius visumą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

2023 02 01
Burlaivis | klaipeda.lt nuotr.

Kūrybinės varžytuvės moksleiviams apie gimtąjį miestą

2023 02 01
Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

2023 01 31
Kaunas | kaunas.lt nuotr.

Kaunas pristato miesto biudžetą

2023 01 27
Lauko mokyklos | Kastyčio Mačiūno nuotr.

Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių

2023 01 26
Kelių priežiūros įranga | Ecoservice nuotr.

Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą

2023 01 24
Tedas Laurinaitis asmeninė nuotr.

Iš mokinių prezidento – į mokytojo kėdę 

2023 01 19
Beveik 2 tūkst. moksleivių įgyvendino savo verslo idėjas!

Beveik 2 tūkst. moksleivių įgyvendino savo verslo idėjas!

2023 01 11
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Mokykla | vilnius.lt., S. Žiūros nuotr.

Vilniaus mokyklos ruošiasi matematikos egzaminui

2023 01 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu žinoti apie pensijų kaupimą?

2023 02 03
e.bilieto kortelė | klaipėda.lt nuotr.
Lietuvoje

Keltis keltu klaipėdiečiai galės su e.bilietu

2023 02 03
Koncertas | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Kultūros veiklai Vilnius paskirstė virš 1 mln.

2023 02 03
Prasidėjo Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2021“
Lietuvoje

„Ką pasėsi… 2023“ lankytojus stebins naujovėmis

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Facts are stupid things (R.Raegan) apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Akcijos ir nuolaidos picų pristatymui Kaune
  • Roidmi EVA universalus robotas siurblys – viena geriausių dovanų
  • Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją
  • Kokiais būdais galima sumažinti krūtinę?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

by Ditė Česėkaitė
2023 02 01
0
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu

Šiemet į profesinio mokymo įstaigas iš viso numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių – tiek pat, kiek ir pernai. Tai šiandien...

Skaityti toliau

Kūrybinės varžytuvės moksleiviams apie gimtąjį miestą

by Kristina Aleknaitė
2023 02 01
0
Burlaivis | klaipeda.lt nuotr.

Uostamiesčio bendrojo lavinimo mokyklų vyresniųjų klasių mokiniai kviečiami prasmingai paminėti Klaipėdos krašto metus ir įsilieti į kūrybines esė varžytuves „Mano...

Skaityti toliau

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

by daiva
2023 01 31
1
Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Lietuvoje visi moksleiviai nuo 16 metų ir studentai naudojasi internetu, 99,7 proc. iš jų tą daro kasdien, rodo Valstybinės duomenų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Facts are stupid things (R.Raegan) apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

Kitas straipsnis
„Kelionių kompasas“: Kaip išsiugdyti kelionės geną? (video)

„Kelionių kompasas“: Kaip išsiugdyti kelionės geną? (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai