„Kas turi laivų, žino, kad didžiausia nuodėmė laikyti juos pririštus prie krantinės. Mūsų laivas „Mintis“ beveik visuomet išplaukęs į jūrą. Turime užsakymų visiems šiems metams ir net kitiems į priekį. Į uostus laivas atplaukia tik tada, kai reikia pasikeisti įguloms, nusipirkti maisto, pasipildyti vandens ar slėptis nuo audros“, – sakė Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto laivyno vadovas dr. Nerijus Blažauskas.
Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ jau gerai žinomas tarptautiniu mastu. Ypač toms verslo įmonėms, kurios susijusios su jūrinių vėjo elektrinių statyba, povandeninių kabelių, vamzdynų tiesimu ar inžineriniais darbais uostuose, vėjo elektrinių parkuose. Nuolat sulaukiama paklausimų dėl įvairių tyrimų Baltijos ir Šiaurės jūrose ar net Atlanto vandenyne.
Daug darbų atliekama ne tik užsienio, bet ir mūsų šalies užsakovams. Nuo Lietuvos teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos kartografavimo, Palangos paplūdimiams pamaitinti reikalingo smėlio jūros dugne ir priekrantėje įvertinimo iki tyrimų į mūsų šalį ateinančiam naujam verslui – jūrinių vėjo elektrinių plėtrai.
Prisistačius pasaulio bendruomenei
Kaip pasakojo dr. N. Blažauskas, 2014 metų pabaigoje pastatytas ir perduotas KU mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ iš karto po parengiamųjų darbų aktyviai įsitraukė į projektus. 2016 metais moderni jūros tyrimų laboratorija buvo atplukdyta į Londoną ir Tarptautinėje okeanologijos parodoje pristatyta pasaulio jūrų tyrimų bendruomenei.
Viso pasaulio jūrų verslas – įrangos gamintojai, paslaugų teikėjai ir jų ieškotojai – kartą per dvejus metus susirenka į šią parodą susipažinti, atnaujinti kontaktus, pažiūrėti, kas naujo vyksta. Klaipėdiečių „Mintis“ sulaukė daug dėmesio iš įvairių institucijų ir šalių. Domėtasi laivo galimybėmis, gyvenimo ir darbo sąlygomis, komandos patirtimi. Po parodos ėmė plaukti siūlymai dėl bendradarbiavimo ir galimų projektų.
Vėjo elektrinės, kabeliai, vamzdynai
Dabar pagrindiniai „Minties“ komandos darbai, pasak KU laivyno vadovo, – priešprojektiniai jūrinių vėjo elektrinių statybai reikalingi tyrimai. Laivas, plaukdamas tame rajone, kuriame žadama įrengti vėjo elektrinių parką, nuotoliniu būdu tiria geologines sąlygas ir jūros dugną, ar nėra kliūčių, pavojingų objektų, vykdo kitus būtinus darbus.
Kai jūrinės vėjo elektrinės jau pastatytos, atliekami stebėsenos tyrimai. Tikrinama, ar teisingai pakloti kabeliai, tiksliai toje vietoje, kaip numatyta projekte, ar pakankamai giliai užkasti ir ar nėra kur nors paplauti, išlindę į paviršių.
Taip pat atliekama po vandeniu nutiestų vamzdynų stebėsena – ar jie savo vietoje ir ar nėra kas nors pažeista, paveikta korozijos. Tokius darbus laivas „Mintis“ vykdė ir „Nord Stream“ dujotiekio vamzdyno dalyje – ten, kur jis susikerta su povandeniniu „NordBalt“ elektros kabeliu.
Ir uostų plėtrai, ir statyboms jūroje
„Esame dalyvavę jau ne viename projekte statant jūroje hidrometeorologines stotis. Tai tokie plūdurai, ant kurių sumontuota įvairių jutiklių stebėti tam tikrus atmosferos ir vandens aplinkos komponentus bei parametrus, pavyzdžiui, vėjo stiprumą ir kryptį, vandens druskingumą, skaidrumą“, – vardijo dr. N. Blažauskas.
Laivas „Mintis“ taip pat atlieka grunto ir jūros dugno geomechaninių savybių tyrimus, skirtus, pavyzdžiui, uostų plėtrai. Užsakovus taip pat domina vandens ir grunto mėginių biologinė analizė.
Kartais laivas naudojamas kaip platforma narams – specialioms brigadoms žmonių, turinčių, pavyzdžiui, uždengti atsidengusius kabelius ar atlikti kitus inžinerinius darbus. Jis dalyvauja ir gelbėjimo darbuose.
Strateginiai projektai
„Dažniausiai galutinis naudos gavėjas yra užsienio kompanijos, užsakančios tyrimus. Bet ne vien. Pavyzdžiui, pernai atlikome jau gana nemažai darbų – turbūt daugiau nei mėnesį – vien Lietuvos užsakovams“, – pabrėžė KU laivyno vadovas.
Didžiausias darbas – atnaujintas Lietuvos teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos geologinis kartografavimas. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu atlikti jūros dugno paviršinės ir giluminės sandaros geologiniai tyrimai, sudaryti didelės dalies Lietuvai priklausančios vandens teritorijos geologiniai žemėlapiai. Pasak dr. N. Blažausko, šis nacionalinis projektas labai svarbus visiems. Dešimtmečiais tokiam darbui Lietuva neturėjo nei tinkamo laivo, nei pajėgumų. Pernai pavyko tyrimus atnaujinti. Tikimasi, kad kitąmet vėl pavyks gauti finansavimą ir darbą tęsti.
Dar vienas strategiškai svarbus Lietuvai projektas, į kurį buvo įsitraukęs laivas „Mintis“, – smėlio, reikalingo Palangos paplūdimiams, įvertinimas. Kiek jo yra jūroje ir kokios kokybės. Dugno ir priekrantės tyrimai, kurį ruožą būtina pamaitinti.
Naujam jūrų verslui
„Lietuvai reikėjo tokio laivo, kuriuo būtų galima atlikti daug įvairių darbų, – sakė vienas „Minties“ atsiradimo iniciatorių dr. N. Blažauskas. – Stengėmės jį padaryti kiek įmanoma kompleksiškesnį, kad galėtų vykdyti ir jūrinės aplinkos stebėjimus bei tyrimus, ir būtų tinkama platforma kitoms užduotims.“
Laivo paskirtis, kaip pabrėžė KU laivyno vadovas, – tarnauti visų pirma Lietuvos jūriniam mokslui ir ūkio subjektams, tiesiogiai susijusiems su jūra – pradedant Klaipėdos uostu ar kitomis jūrinėmis kompanijomis, atliekančiomis įvairius tyrimus, ir baigiant KU Jūros tyrimų instituto moksliniu personalu.
Lietuvoje, pasak dr. N. Blažausko, neišvengiamai turėtų atsirasti ir jūrinių vėjo elektrinių verslas. Todėl sukomplektuota tokia laivo „Mintis“ įranga, kuri būtų tinkama vis dar naujos ekonominės veiklos atėjimui į mūsų šalį. Tam rengtasi nuo pat jūrinio slėnio kūrimo pradžios ir matomos didelės perspektyvos.
Jūrinių vėjo elektrinių tinklas intensyviai plėtojamas Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, pradedama plėtra ir kaimyninėje Lenkijoje. Kol Lietuvoje jūrinių vėjo elektrinių verslas įsisiūbuos, „Mintis“ nuolat kviečiama šios srities darbams į užsienį.
Tačiau ir mūsų šalyje „Minties“ komanda jau atliko nemažai tyrimų, reikalingų jūrinių vėjo elektrinių plėtrai. Padaryti ir keli poveikio aplinkai vertinimai.
„Užsienyje įgavome labai geros patirties, turime didelį įdirbį, todėl ir Lietuvoje galime teikti aukštos kokybės paslaugas“, – patikino dr. N. Blažauskas.
KU Jūros tyrimų instituto laivyno pajėgos yra atviro mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklo „OPEN R&D Lietuva“ dalis. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamas didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijos tinklas, subūręs visus Lietuvos valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse.
Kad verslo įmonės galėtų susigaudyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų gausybėje ir būtų paprasčiau atsirinkti, kokia paslauga yra aktuali, MITA įkūrė „OPEN R&D Lietuva“ tinklo Kontaktų centrą. Jis padeda verslui greičiau surasti tinkamus žmones mokslo institucijose, sužinoti, kur galima užsisakyti reikalingas paslaugas, sudaro galimybes individualiems susitikimams. Užtenka elektroninių paštu atsiųsti užklausą, ir pateikiamas atsakymas,su kuo toliau reikėtų bendrauti. Padedama užmegzti kontaktus, tapti partneriais.
