Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame 2015–2016 m. konkurencingumo tyrime Lietuvos konkurencingumas tarp 140 šalių pakilo net 5 pozicijomis – iš 41 į 36 vietą – ir pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją. Per pastaruosius dvejus metus Lietuvos vertinimas Pasaulio ekonomikos forumo tyrime gerėja.
„Iš tyrime apžvelgiamų trijų subindeksų labiausiai – iš 44 į 37 vietą – kyla inovacijų ir verslo išmanumo subindeksas (verslo išmanumas pakilo iš 49 į 39 vietą, o inovacijos iš 44 į 36 vietą). Tam įtakos turėjo geras Lietuvos padėties vertinimas pagal vietinių tiekėjų skaičių ir kokybę bei mokslo ir gamybos bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.
Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonominę aplinką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, Lietuva pakilo iš 37 į 35 vietą. Aukštam makroekonominės aplinkos vertinimui įtakos turėjo geresnis valstybės biudžeto balansas (pakilo iš 54 į 29 vietą) ir šalies kredito reitingas (pakilo iš 47 į 39 vietą).
Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, kuris apima aukštąjį išsilavinimą ir profesinį mokymą, prekių rinkos efektyvumą ir darbo rinkos efektyvumą, finansų rinkos plėtrą, technologinę parengtį, rinkos dydį, Lietuva pakilo dviem pozicijomis – iš 38 į 36 vietą. Didžiausią šuolį šiame subindekse pasiekusiam prekių rinkos našumo vertinimui įtakos turėjo procedūrų skaičiaus (pakilo iš 22 į 9 vietą) ir dienų skaičiaus verslui pradėti (pakilo iš 31 į 9 vietą) sumažėjimas.
Kukliausiai Lietuva vertinama pagal darbo rinkos efektyvumo indeksą sudarančius rodiklius: mokesčių poveikį paskatai dirbti (123 vieta), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką (120 vieta), šalies gebėjimą pritraukti (116 vieta) ir išlaikyti (108 vieta) talentingus specialistus, atleidimo iš darbo išlaidas (109 vieta). Šių rodiklių pokyčiams ženklios įtakos turės planuojami sprendimai dėl naujojo Darbo kodekso.
Šalių 2015–2016 m. konkurencingumo tyrime pirmą vietą užima Šveicarija, antroje vietoje Singapūras, trečioje – JAV. Estija iš 29 vietos nukrito į 30 vietą, Latvija iš 42 į 44 vietą.
Pasaulio ekonomikos forumas kasmet rengia globalaus konkurencingumo tyrimą, kuriame pateikia duomenis ir įžvalgas apie valstybių ekonomikos produktyvumą ir gerovę.
Susiję straipsniai:
- Pasaulio lietuviai bendrą verslo ir mokslo ateitį aptars Izraelyje
- Didieji pasaulio verslai investuoja Lietuvoje
- Artėja didžiausias ekonomikos renginys pasaulio lietuviams Vilniuje
- Lietuva – jaunų verslininkų šalis
- Pasaulio lietuvių ekonomikos forumui Čikagoje – daugiau nei 100 JAV kompanijų dėmesys
- Lietuvą ir Estiją vienija bendri tikslai (nuotraukos, video)
- Lietuva – patraukliausia investuotojams Centrinės ir Rytų Europos regione
- Be gemologijos tyrimų laboratorijos Lietuva negali savęs vadinti tikra gintaro šalimi
- Lietuva jau turi užbaigtą „Visuotinę lietuvių enciklopediją“
- Lietuva pirmą kartą per savo valstybingumo istoriją parengė ir išleido Lietuvos nacionalinį atlasą
- Pirmą kartą Lietuvoje – pasaulinės Strateginio valdymo asociacijos konferencija
- Įsteigta Lietuvos ir JAV verslo taryba
- TVF remia Lietuvos apsisprendimą prisijungti prie euro zonos
- Vilniuje vyks didžiausia intelektinės nuosavybės konferencija Baltijos šalyse
- Vilniaus forume pristatyta didžiausia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“
- Lietuvos išradėjai džiaugiasi nauja Europos patentų išdavimo tvarka
- ES lyderiai davė politinį pritarimą euro įvedimui Lietuvoje
- D. Pavalkis: Mokslas deda pamatus gerovės visuomenei
- Pristatyti tarptautinių ekspertų siūlymai dėl Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymo
- Italijos ir Lietuvos požiūris sutampa – remti jaunus ūkininkus
- „Erdvėlaivis Žemė“ bus pristatyti Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo vaisiai
- Ir čia mus aplenkė estai, arba kodėl Lietuvoje neleistų dėstyti B. Gatesui
- Į Vilnių atvyks pasaulinio lygio matematikai
- Seime rengiama 31-oji Baltijos Asamblėjos sesija ir 18-oji Baltijos Taryba
- D. Paukštė. Darbdaviai nori tik pigių juodadarbių
- D.Paukštė. LLRI logika: išvarius iš šalies savus, „užsieniečius specialistus reikia įdarbinti kuo greičiau, kol nevėlu“
- R. Garuolis. Ekonominė krizė Europoje dar nesibaigė
- D. Paukštė. Po pasaulį – tuščiomis padangomis
- S. Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo (I)
- Nacionalinei bibliotekai perduotas Lietuvos nacionalinis atlasas
