Susipažinkite – europinis plačiaausis, ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje reta ir saugoma šikšnosparnių rūšis. Siekiant išsaugoti europinio plačiaausio buveines Lietuvoje yra įsteigtos specialios saugomos teritorijos, priklausančios Europos Sąjungos ekologiniam tinklui „Natura 2000“.
Šios rūšies šikšnosparniai nuo kitų beveik juoda kailiuko spalva ir, kaip sufleruoja rūšies pavadinimas, labai plačiomis, viršugalvyje prie kaktos pakraščiais susieinančiomis ausimis. Taip pat ir veisimosi vietos išrankamu – europiniai plačiaausiai šiltuoju metų laiku gyvena tik ten, kur didelė augalų ir vabzdžių rūšinė įvairovė: ypač mėgsta brandžius miškus su senais lapuočiais medžiais, ąžuolynus, senus dvarų parkus su vandens telkiniais ir pan. Be to, tokiose vietose būtinai turi būti atvirų erdvių, kuriose šikšnosparniai medžioja vabzdžius, ir daug senų medžių, kurių plyšiuose, uoksuose ar po atšokusia žieve praleidžia dieną. Senų medžių turi būti daug – europiniai plačiaausiai labai retai kada sugrįžta dienoti į tą pačią vietą ir į kitur persineša net dar neskraidančius jauniklius.
Ir dar viena smulkmena – europiniai plačiaausiai nelabai mėgsta toli skraidyti, todėl žiemojimui tinkamų vietų – požemių ir rūsių, ieško kuo arčiau vasaros buveinių.
Lietuvoje jų šiuo metu yra 8 europinio plačiaausio buveines – Antakalnio bunkeriai, Neries upės šlaitas ties Verkiais, Dūkštų ąžuolynas ir Dūkštos upės šlaitas ties Verkiais bei Milikonių, Žagariškių, Julijanavos, Naujosios Fredos ir Rokų fortai.
Tikėtina, kad MAC gamtosaugos ekspertams atlikus išsamesnius šikšnosparnių paplitimo ir gausos Lietuvoje tyrimus, Natura 2000 teritorijų tinklas pasipildys naujomis europinio plačiausio buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis.
