Žirgų maudynės įtrauktos į Kultūros paveldo sąrašą!

Gegužės 19 d. Vilniaus rotušėje, vyks Žirgų maudynių naktigonės šventės įrašymo į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, iškilmės. Tai svarbus šio papročio pripažinimas ir jos puoselėtojų veiklos įvertinimas.

„Žirgų maudynės anykštėnų naktigonės šventėje“ paprotys įtrauktas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Paraišką pateikė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija. Nuo šiol šis paprotys turi tokį patį nematerialaus kultūros paveldo vertybės statusą kaip drevinė bitininkystė Varėnos krašte, kanklės ir kankliavimas, sutartinės, pintinių juostų pynimas ir kitos.

Žirgų maudynių paprotį puoselėja Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija su partneriais Arklio muziejumi, Anykščių krašto žirgynais „Vilartas“, „Mikadoras“ ir „Origonas“. Šventę remia Anykščių rajono savivaldybė.

Naktigonė

Tai – bendras arklių ganymas naktimis po sunkių darbų, – šienapjūtės, rugiapjūtės, arimo, tam, kad arkliai gerai pailsėtų ir kitą dieną vėl galėtų dirbti. Kartu su arkliais pievose nakvodavo kaimo vyrai, kad galėtų apsaugoti arklius ir nuo vilkų, ir arkliavagių. Bet prieš paleisdami juos ganytis į pievas, išmaudydavo Šventosios upėje, – suprakaitavusius gyvulius gelia gyliai.

Naktigonės šventė Anykščiuose šiemet vyks jau penkioliktąjį kartą. Nuolatinė šventės vieta – stovyklavietė Žirgo take prie Šventosios upės „8 kilometras“. Ji pasirinkta ne atsitiktinai. Čia – Natura 2000 teritorija.

Tai – Šventosios senvagės, kur saugomos stepinių pievų buveinės. Čia jau keletą metų ūkininkai gano kelias avių bandas bei ožkas ir šitaip padeda išsaugoti šias natūralias pievas.

Tam, kad žirgų maudynių paprotys būtų įrašytas į Nematerialaus kultūros vertybių sąrašą daug nuveikė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos žinovai. Direkcijos kultūrologė Jūratė Garnelienė kelerius metus rinko medžiagą, kalbino garbaus amžiaus anykštėnus, menančius šį paprotį. Užrašyta daug unikalių žinių, kurios liks ateinančioms kartoms.

Nematerialaus kultūros vertybių sąvadas

Tai Lietuvoje gyvuojančių papročių ir praktikų registras, kuriame įamžinamos ir pristatomos puoselėjamos kultūros vertybės. Sąvadas padeda išsaugoti gyvuosius papročius, skatinti jų pažinimą ir perdavimą ateities kartoms.