Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Viena įtakingiausių Lietuvos žurnalisčių Rita Miliūtė pristatė, galimai, metų demagogiją. Laidoje apie valstybinės kalbos tyrimus ir apsaugą ji kuria vaizdinį, kad kalbininkai yra itin šeriama pinigais kasta, kviečianti rūpintis kalba, nes po to puikiai iš to gyvena.
Miliūtė konstruoja tezę, kad a) valstybinės kalbos apsauga yra nereikalinga arba pakankama; b) ją stiprinti siekiama gviešiantis didesnių lėšų kalbininkams; c) pastarieji ir iki šiol gausiai finansuoti, bet nesugeba nieko nuveikti su tais pinigais. Baisi, galimai korumpuota sritis. Tai atitinka pačios Miliūtės ideologines nuostatas, ne kartą matytas iš jos rengtų laidų LRT eteryje, kur kviesdavosi vieną politiką Valentiną Stundį gintis nuo visų likusių laidos svečių ir pačios vedėjos klausimų ir insinuacijų.
Miliūtės puolimas prieš valstybinės kalbos apsaugą ir jos šalininkus akademinėje bendruomenėje paremtas gausiomis propagandinėmis klaidinimo priemonėmis, iš kurių verta išskirti tris:
1) teigiama, kad lituanistikai skiriama net 84 proc. socialiniams ir humanitariniams mokslams numatyto finansavimo. Skamba baisiai. Tiek į sritį neįsigilinusių žmonių sąmonėje, tiek ir iš pačios laidos/publikacijos visumos išlieka kasdienis buitinis vaizdinys, kad lituanistika yra lietuvių kalbos studijos. Taigi, kalbininkai neva pasiima 84 proc. humanitarų pinigų, sėdi ant aukso maišo ir dar skundžiasi. Pačioje laidoje toliau kalbama išimtinai apie kalbininkus ir svarbiausią jų institutą. Miliūtė patogiai nutyli, kad lituanistika apima daugybę mokslų ir jais užsiimančių lituanistikos institutų, kuriuose vykdomi kalbotyros, kultūros, literatūros, tautosakos, istorijos, archeologijos, etnologijos ir kitų sričių tyrimai. Nuolatos bandoma sujungti keturis šioje srityje veikiančius institutus.
2) Toliau kalbant vien apie Lietuvių kalbos institutą, konstatuojamos realios jo ilgametės direktorės J. Zabarskaitės klaidos, įskaitant įvairių formų lėšų iššvaistymą. Tačiau pateikiama, kad direktorės veiksmai diskredituoja patį institutą, jis esąs nevertas finansavimo, kurį iššvaisto, nėra kompetentingas, galimai net korumpuotas. Konkretaus asmens prasižengimai pasitelkiami visai institucijai, dar daugiau – jos paskirčiai ir misijai apjuodinti. Tolygu kaip dėl Dailidkos veiksmų būtų siūloma nebefinansuoti Lietuvos Geležinkelių ir paties transporto. Jeigu kas ir nukentėjo nuo direktorės, tai visų pirma patys instituto darbuotojai, įvaizdis ir misija – tai, ką Miliūtė siūlo aukoti ar bausti dėl direktorės pažeidimų.
3) tikra žanro klasika – visoje laidoje nėra kalbinami kitos nei Miliūtės nuomonės, t.y. būtinybės stiprinti kalbos apsaugą ir jos būklės tyrimus šalininkai. Abi pašnekovės – nuolatos viešai prieš kalbos norminimą ir už kuo didesnį jos liberalizavimą pasisakanti Loreta Vaicekauskienė ir už nuoseklų Lietuvių kalbos instituto teiktų projektų NEfinansavimą tiesiogiai atsakinga, laimei, jau buvusi Lietuvos mokslų tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė prof. Rūta Petrauskaitė. Tai reiškia, kad būtent ji vadovavo pernai priimant sprendimą neskirti jokio finansavimo nei vienam iš devynių Lietuvių kalbos instituto mokslininkų (ne direktorės!) teiktų projektų. Kitos nuomonės Ritai Miliūtei nereikalingos, šios dvi damos pateikia visapusišką vaizdą.
Nepaprastai įdomu, ar po šito išpuolio niekas iš didžiųjų žiniasklaidos priemonių nejaučia poreikio pakalbinti naująją Lietuvių kalbos instituto direktorę Albiną Auksoriūtę ir sužinoti, kaip su tuo institutu, kalbos studijomis ir valstybinės kalbos apsaugos politika yra iš tikrųjų. Ar visiems OK Miliūtės demagogija? Lauksim.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires (video)
- V. Sinica. Apmąstant TALKOS padėtį
- V. Sinica. Kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos?
- K. Garšva. Nuo Tarmių metų iki Regionų metų
- Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)
- V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą
- K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
- Pagerbti lietuvių kalbos puoselėtojai (nuotraukos)
- A. Antanaitis. Laikas keisti pagrasomąjį toną pristatant VLKK politiką visuomenei (video)
- V. Sinica. Ar suprasta iniciatyva išsaugoti valstybinės kalbos statusą?
- Pristatytos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės
- Spaudos konferencijoje Seime pristatytos „Lietuvių kalbos dienos“ (tiesioginė transliacija, video)
- „Mokslo sriuba“: lietuvių kalba paaiškina kitų pasaulio kalbų kilmę (video)
- K. Garšva. Dėl priešvalstybinio mitingo Seime
- A. Papirtienė. Tik tikri cinikai gali lietuvių kalbos ir vertybių puoselėtojus kaltinti cinišku bizniu
- Spaudos konferencija „Baltų vienybė išsaugant valstybinę kalbą“ (tiesioginė transliacija, video)
- Seimas skelbia 2014 metų Kalbos premijos konkurso pradžią
- Nepraleiskite pirmosios virtualios kalbos viktorinos!
- Valstybinė kalbos inspekcija kviečia į pokalbį „Lietuvių kalbos apsauga: prasimanymai ir tikrovė“
- „Talka kalbai ir tautai“ siūlo 2019-uosius paskelbti Lituanistikos metais
- L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?
- V. Sinica. Posovietiniai paradoksai: istorikai prieš Tautos istorinę atmintį
- Lietuvių kalbos institute vyks konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“
- Humanitarinių institutų mokslininkai dėl susidariusios padėties kreipsis į Prezidentę
- Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
- Seime įvyko konferencija „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
- V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
- A. Zolubas. Jei inspekcija valstybinė, neturėtų būti bedantė
- Sukurta lietuvių kalbos išteklių internete informacinė sistema
- Spaudos konferencija „Dėl klaidingų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo interpretacijų“ (video, tiesioginė transliacija)
Čia – Lietuva, miliūtėmis, deja, čia lyja…
Šiandien pagalvojau – kaip gerai, bent šią savaitę nuo miliūčių pailsėsiu
Visa ta sunkioji žurnalistinė artilerija skamba kaip parengiamasis darbas prieš instituto panaikinimą. Ar MGB koncernui prireikė gerų pastatų ne tik Žvėryne, bet ir Antakalnyje?
O kalbant apie tą ponią L., tai įdomu, kieno vyras vadovauja tiems LMT milijonų skirstymams?
Neklausau, nežiūriu R. Miliūtės laidų, kaip p. Valatkos, A. Tapino, bet šį V. Sinicos straipsnį perskaičiau ir nei kiek nenustebau dėl Miliūtės ir Vaicekauskienės išvadų. Turime Lietuvoje visą plejadą moterų, kurių nesinori nei matyti nei girdėti. Prie šių dviejų dar pridėčiau Vanagaitę, Lavastę, žmogaus teisių Margaritą, Mariją Aušrinę ir t.t.
Oi, oi, dar vienos, Seime „mums” atstovaujančios nepaminėjote. Gali įsižeisti.
Teisingai . Tokią “asaba” pamiršo. Nedovanotina.
O ant manęs dabar tokia mintis nukrito: O ką, jei kitus metus paskelbtume Miliūtės metais? Juk ji visose srityse tiek reiškėsi, tiek dirbo ir tiek nusipelnė, o mes tik sėdėjome ir į ją TV žiūrėjome.
Ponia L. V. nuolat puola ant lietuvių kalbos jau keletą metų. Aš jai siūlau atsisakyti lietuvių kalbos ir pereiti į anglų arba švedų, juk finansus valdo švedų bankai, kaip tik laikas jai pagalvoti, norint neatsilikti: jei švedų bankų atstovas G> N> taps prezidentu, tai juolab skubėkite, o tuomet ir kam mums reikalinga Vyriausybė ir Seimas kuri per keletą metų nustekeno mūsų piliečius, išvarė į Švediją ir kitur, išugdė didžiausią ES socialinę atskirtį… Prašykimės, kad mums vadovautų būsimas prezidentas tik simboliškai, o viskam vadovautų Švedų vyriausybė, juk ten mažiausia socialinė atskirtis ir pensininkai gerai gyvena ir švedų kalbos niekas neniekina.
Pulti ant – yra rusiška konstrukcija. Sėskite, du. Pasimokykite 5 klasės lietuvių kalbos gramatiką/
Laukiu tos dienos kada Miliute galės tik pranešinėti tik … Keno loterijos …rezultatus o ne apie Lietuvių kalbos padėtį
…kam tos dovanos
(ar supratot ką parašėte,
– galvot nereik, aprengia
“taukšt-taukšt” liežuviu
ir pinigai kišenėn)
…ir tai juozaičiai, kavaliauskai, jakilaičiai, maldeikos ir :pro-patrios”
nuo “geranoriškai’ linkimo žioplumo tik –
apdovanojami, ir klesti
…ŽEMAITIJĄ Karališkąją nuo Medvėgalio-Šatrijos
stekena – ir kikena.
Kam…tos dovanos???
Kokia puiki ateitis…ir aš dabar lauksiu ir melsiuosi, kad Miliūtė Keno loto rezultatus skelbtų, kad Valatka tele parduotuvėje laimės grandinėles pardavinėtų, kad Bumblauskas gigantinio dydžio kelnes reklamuotų ir visa liberalistų šutvė tegul dirbą tik ten, kur iš tiesų yra “nusipelnę”…Amen
O ką, Sinica, Miliūtė neteisi?
Manau, kad visiškai teisi. Kalbininkų išsidirbinėjiamai jau tikrai peržengė svaiko proto ribas.
Žinau situaciją kai kuriose kitose šalyse – niekur tokių pedantiškų išsidirbinėjimų nėra.
Tad būtų visai sveika šiek tiek “pakarpyti” jų biudžetus – tegul bent dalis eina kitų darbų pasiieškoti. Gal likč sveikiau mąstys – nebebus laiko išsidirbinėjimams.
Kažin, ar pats žinai, kad mūsų kalba – seniausia Europos kalba ir viena seniausių kalbų pasaulyje? Ir kas galėtų paneigti, kad prie lietuvių kalbos išsaugojimo “neprikišo pirštų” ir mūsų kalbininkai? Ir dabar dalį jų reikia varyti kitų darbų pasiieškoti?! Atseit mauras padarė savo darbą, mauras gali eiti?! Kaip gražu, kaip lietuviška!!! 😇
kokie „išsidirbinėjimai“? ką čia kliedi? ar pačiam neužtenka „svaiko“ proto pastebėti, kad kažkieno propagandos tau įdiegtą stereotipą atrajoji?
Gandai apie kalbos tvarkytojų išmirimą Vakarų šalyse smarkiai perdėti. Dirba, tiria, per TV visuomenei aiškina, tik jau kito lygio dalykus, nei mūsiškiams dar tenka.
Daugelį dalykų jie savo kalboje dar gilioje senovėje taip įtvirtino, kad tai jau savaime jų galvose tvarkosi. Kadangi tada, kai jie savo kalbos norminimui pagrindus dėjo, jiems nekišo kojos nei jų kaimynės, nei skvarbaus poveikio svetimkalbis kinas, nei TV ar spauda, tai pamatai puikūs gavosi, o kalba – ne šiaip taisyklinga. Aukščiausias kalbos stiliaus pilotažas – jiems nuo seno iki dabar prestižo reikalas, tad netenka politikui aiškinti, jog „pakankamai neužilgo įstatymo demensijos leis … ” ir t.t. nėra ta kalbinė „demencija”, su kuria būtina būtina į Seimą ar kitus postus veržtis.
Na, o svetimomis kalbomis visada žongliravusi diduomenė kalbų norminimo laikais sudarė tokią menką tautos dalį, kad jų kalbiniai išsidirbinėjimai tokios „ekologiškos” atskirties sąlygomis augintos masių kalbos jau nepaveikė. Net kai prancūzus vokiečiai užpuolė ir užkariavo, tai ne okupantai juos nutautino, bet patiems teko savo nukariautų genčių kalba kalbėti… O mes? 🙁
Ir dabar skirtumas tarp Vakarų ir mūsų kalbos tvarkytojų tas, kad pvz., anglams netenka aiškinti, jog štai tai yra rusicizmas, o anai lituanizmas 🙂 O mums rusicizmai iki kaulų smegenų jau įsiskverbę, o anglicizmai, nors vos pora dešimtmečių, bet jau neatplėšiamai prie liežuvio prilipo. Ir nejaučiame, jog tai mums nei prestižo suteikia, anei akyse tų, kam įspūdį padaryti stengiamės, pakylėja.
Žinovės veidu Tamsta vėjus puti, pasakėles seki dar mažiau išmanantiems. Ar bent kurį laiką esi gyvenusi kurioje nors Vakarų šalyje, ar tik atkartoji suinteresuotų vietos kalbininkų platinamus mitus?
Apgailestauju, nebeturiu progų susitikti nei su kolegomis kalbininkais, nei, juolab, su lituanistais. Vakaruose ir teko, ir seku internete – taip pat ir lituanistus.
Priėjęs minčių aklagatvį, tačiau karštai trokštantis tapti matomu, reikšmingu, ne vienas griebiasi kraštutinumų, iš mokslo persimeta į popmokslą. Tada savo profesionalumu prilygsta šių laikų scenos „žvaigždėms”. Bet muzikinio skonio bei išsilavinimo mokykloje negavusiems tai sueina už muziką ir jie noriai perka popso pasirodymus – juk taip gera viskas, kas nereikalauja pasitempti, nereikalauja mąstymo, žinių, jokių pastangų. Jų žvaigždės skelbia – nori čiuožti žemyn – čiuožk, mes tau padėsime, dar ir stumtelėsime.
Vargu, kad išdėstytas žurnalistės veikimas prieš lietuvių kalbą (litunistiką apskritai) naudojantis rengiamų laidų galimybėmis LRT programose galėtų būti tapęs pačių vidaus politinių jėgų ar atskirų asmenų toks galingas politinis interesas. Nejaugi savo kalbai tokia piktavališka gali būti pati Miliūtė, kviesdamasi kalbėti “Vaicekauskienes”… Deja, toks akivaizdus klausimas Sinicai kažkodėl nekyla…
Koks skirtumas, ką parduoti, ką sutrypti, jei pirkėjas už „procią” dosniai atsidėkoja? 🙂
Per tokį žurnalizmą yra galimas kišimosi į šalies vidaus reikalus vykdymas, todėl kas yra pirkėjas yra esminis klausimas ir ar jis yra apskritai, – juk piktžolės savaime randasi…
Močiutiškais moralizavimais lietuvybės, nacionalinio saugumo neišsaugosi…
Об чём и речь, proszę Panio! Tik nebūtinai tiesioginis, galima ir per kažką įtakingą čia, vietoje. Prancūzai sako, jog išduoda tik savi.
Angelė Jurevičienės parinkti garsių žmonių atsiliepimai
apie mūsų neapsakomą turtą – lietuvių kalbą.
„Savo senumu lietuvių kalba stebina kalbininkus, kurie laiko ją arijų (indoeuropiečių) pradiniu kamienu.
Savo žodynu ji yra labai turtinga ir savo gausiomis formomis gali apibūdinti įvairius minties išsireiškimus“,–
prof. H.Pedersenas.
„Lietuvių kalba iki šių dienų išlaikė savo senovinę formą. …Kalbininkai, remdamiesi lietuvių kalbos
duomenimis, bando rekonstruoti bendrą indoeuropiečių kalbą …“ – prof. B.Dvaitas (Dvight).
„Teisingai turtinga kalba yra ta, kuri kiekvienam daiktui, kiekvienam dvasiniam veiksmui turi atitinkamą
posakį, nevartoja to paties pavadinimo dviems panašiems daiktams, o visiems skirtingai. Tokia
kalba yra lietuvių kalba“, – prof. V.Lavua (Lavoix).
„Ši (lietuvių) kalba turi labai didelės reikšmės kalbininkui. Savo formomis ji yra seniausia iš visų dabar
esančių pasaulyje kalbų…”, – dr. T.Terstonas (Thurston).
„Indoeuropiečių kalbų studiozui lietuvių kalba yra būtinybė. Kiekvienas, įsiklausęs į lietuvių kalbą,
sutiks, kad tai gražiausia kalba“, – A. Mejė (Meillet).
„Jei žmonijoj tautos vertė būtų matuojama jos kalbos grožiu, tai žemaičiai ir lietuviai būtų pirmoj eilėj
tarp Europos gyventojų“, – dr. J.Zauerveinas (G.Sauerwein).
„Švedų kalbininkas profesorius H. Šioldas (Skioeld) tikina, kad lietuvių kalba yra seniausia iš visų pasaulyje
gyvų kalbų“, – prof.dr, R.Latham.
„Visi užsienio mokslininkai sutartinai pripažįsta lietuvių kalbos grožį ir turtingumą“, – prel. prof. K.
Bohušas (Bohusz).
„Etnologų akimis lietuvių kalba yra reikšmingiausia kalba Europoje “, – E. Larisonas (Larison).
„Lietuvių kalba, kaip tas senas marmuro paminklas, stovi ir dabar nenustojęs savo blizgesio po daugelių
žmonijos šimtmečių. Lietuvių kalbos morfologija aiškiai atidengia mums daugelį senos civilizacijos
paslapčių, reikšmingai išplečia lingvistinio mokslo akiratį ir praplečia žmonijos tamsios praeities pažinimą“,
– prof. E.Rečius.
„Iš visų modernių kalbų artimiausia pirminei indoeuropiečių kalbai yra lietuvių kalba“, – dr. J.Kazlovičius
(Kazlowicz). Ir dar viena citata iš šio tyrėjo darbo: „Jos (lietuvių kalbos) garsai ir galūnės kas kart vis
primena mums senovinius indų, persų, graikų, romėnų, gotų garsus. Daugelis lietuvių sakinių skamba
neatskiriamai, kaip sanskritas ir tai daro aiškesnį įspūdį, kuomet paprastą kaimietį girdi vartojant tokias
formas, kurias šiandien dėl jų senoviškumo, esame pripratę laikyti proistorinėmis, kažkaip gerbtinomis,
nes jomis kitados yra kalbėjusi mūsų protėvių protėviams visų arijų (indoeuropiečių ) pramotė“.
„Jei norite išgirsti kaip Adomas ir Ieva kalbėjo Rojuje, važiuokite į Lietuvos kaimą ir klausykitės“. –
A.Mejė (Meillet).
O profesorius A.Senas (Senn) yra pasakęs: „Jie (lietuviai ) gali teisingai didžiuotis savo kalba, kuri, nežiūrint
savo konservatyviojo pobūdžio, yra taip pat moderninė, kaip mūsų pasaulis modernus. Jūs galite
išreikšti ir nagrinėti lietuvių kalboje kiekvieną dalyką, kuris reikalingas mūsų civilizacijai“.
Dar dr. J.Zauerveinas yra pasakęs: „Ji (lietuvių kalba) daugel atvejų minties išraiškomis yra lankstesnė
priemonė, ne kaip kokia kita kalba Europoj, ir būtent, per savo formų gausumą taip pat daug gražesnė“.
Dar XIX a. vokiečių mokslininkas F.Bopas įrodinėjo, kad arijai kalbėjo artima baltams kalba. O E.Kantas
sakė, kad lietuvių kalba yra labai svarbi ir tai yra raktas nuo visų pasaulio paslapčių.
O štai citata apie slavų kalbų atsiradimą:
„Kaip nebūtų keista, kalba lingvistai, bet slavų kalba pagal gramatiką ir kitus duomenis, artimiausia
yra baltų kalboms, negu kad kurioms nors kitoms kalboms. Slavų kalba ar kalbos gimė ir atsiskyrė nuo
baltų kalbos. Dabar istorikai ir lingvistai baltų kalbą vadina slavų kalbų TĖVU. Kalbininkai negali tiksliai
pasakyti, kada gi gimė slaviškas sūnus iš tėvo balto ar baltiškos motinos“. – M.B.Ščiukinas.
Beveik visą savo gyvenimą lietuvių kalbos ir mitologijos studijoms paskyrė garsus Rusijos mokslininkas
V.N.Toporovas. Jis parašė daugybę straipsnių apie lietuvių kalbą, mitologiją, garsius žmones, kultūrą.
Kartu su prof. V.Ivanovu V.Toporovas pradėjo leisti tęstinį leidinį „Baltoslavianskije isledovanija“.
Didžiausiuose pasaulio universitetuose galima studijuoti lietuvių kalbą. Kalbą, be kurios pagalbos
šiais laikais neįmanoma pilnavertiškai suvokti senojo pasaulio kalbų istorijos. Profesorius H.Pedersen
yra pastebėjęs, kad „nė viena iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų negali susilyginti su lietuvių kalba“.
Turime saugoti savo kalbą, kovoti su svetimybėmis ir mums kalbininkų peršamomis „naujovėmis“.
Turime daryti viską, kad neišnyktų mūsų kalbos tarmės. Tauta gyva tol, kol gyva jos kalba.
Tą patį rašė ir nežinomas siciliečių poetas: “… atimkite iš tautos kalbą ir ji pranyks amžiams”.
Lietuvoje šitas runkeliškas bukumas, mankurtiškumas, lietuvių kalbos reikšmės nesupratimas, deja, paplitęs nuo senovės. Išmintingesni žmonės šitą Lietuvos bėdą, šitą Lietuvos ligą matė ir suvokė jau seniai. Jau 1599 m. išleistoje „Postilėje“ M.Daukša bandė išaiškinti: Kuri pagaliau pasaulyje yra tokia prasta ir niekinga tauta, kuri neturėtų šių trijų, lyg įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Per amžius žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba, visada rūpinosi ją išlaikyti, gražinti, skleisti, tobulinti. Nėra tokios niekingos tautos, nėra tokio menko žemės užkampio, kur nebūtų vartojama savoji kalba.
Bet tai sakau ne tuo tikslu, idant norėčiau peikti kitų kalbų mokėjimą, kuris visada ir visiems buvo ir tebėra naudingas ir garbingas dalykas… Peikiu tik apleidžiančius, paniekinančius ir beveik visai atmetančius savąją lietuvių kalbą. O Dieve, duok kad kada nors apsižiūrėtume ir iš tos miego ligos pabustume.
Deja, neapsižiūrėjome ir nepabudome, todėl suslavėjo ir nunyko didžiulė Lietuvos dalis Pietuose ir Rytuose. Nutauto ir Mažoji Lietuva. Ir dabar turime organizuotą svolačių gaują, kuri kovoja prieš lietuvių kalbą, tikėdamasi lietuvių visuomenės nesupratimo ir abejingumo, primityvaus provincialaus „liberalumo“, kai pažanga laikoma viskas, kas savo vietą užleidžia kitiems.
+++
Pasveikinkime Autorių su švente, padėkokime už jo straipsnius!
Juolab, kai jo tokia nuotaika – visada būna toks susikaupęs, o čia, pasiklausius Miliūtės, pasimėgavus jos teiginiais, jo širdis taip atsigavo…
Skubu nudžiuginti: Jūsų ilgesį išgirdo LRT dievybės:
Dabar KASDIEN per Panorama „Dienos temoje” R. Miliūtė ir jos kolegos kalbės „Spešel for jū”
O ketvirtadieniais per LRT Kultūrą 19 val. – Lietuva mūsų lūpose. Ved. Antanas Smetona. –
Žodžiu, dainuok, širdie, gyvenimą! (Ar tik LRT neįsteigė naujo – teisingų pažiūrų diegimo – skyriaus?)