A. Juozaitis žodį tarė. Ką pasakysime mes? (59)

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas, rašytojas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis | Respublika.lt nuotr.

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas, rašytojas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis | Respublika.lt nuotr.

Iškiliausi Lietuvos visuomenės žmonės paskelbė kreipimąsi, kuriuo ragina vieną iš Sąjūdžio kūrėjų, rašytoją, filosofą, olimpietį Arvydą Juozaitį dalyvauti 2019-ųjų Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Žmogų, kuris metų pradžioje pristatė knygą „Tėvynės tuštėjimo metas. 2000-2017“ ir, su skausmu prabilęs apie „išsivaikštančią tautą“, ragino ir ragina atsipeikėti ir nebežygiuoti savižudybės keliu.

– Ar iškilių Lietuvos žmonių kreipimasis jums buvo netikėtas? Gal prieš tai būta kokių nors pokalbių?

– Tas kreipimasis, žinoma, yra milžiniškos reikšmės moralinis lūkestis, kuris tampa lyg ir įpareigojimu. Kartu ir labai džiaugsmingu, ir baugiu. Juk į jį atsiliepus keisis visas gyvenimas. Tai viena. O dėl netikėtumo… Gal tas netikėtumas buvo prieš savaitę, iki pasirodant kreipimuisi. Kai Seime, Persitvarkymo Sąjūdžio 30-mečio minėjime, pasakiau kalbą ir iš karto po jos vienas po kito prie manęs ėmė eiti bičiuliai ir pažįstami, kultūros ir politikos „asai“ – suklusau. Pavyzdžiui, Aloyzas Sakalas, kurį tikrai noriu paminėti: jis juk didis autoritetas. Ne visi galėjo, kiek suprantu, pasirašyti, nes, matyt, supranta žmonės: kreipimasis turėjo būti nepolitizuotas. Bet šiaip jau supratau, kad kalba Seime ugnį iššaukiau į save. Ir vis dėlto esu dėkingas visiems 55 mūsų Lietuvos šviesuoliams. Už pareikštą pasitikėjimą.

– Sakėte, jog apsispręsite rudeniop. Kas lems jūsų apsisprendimą?

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis - Sąjūdžio 30-mečio minėjime | Respublika.lt nuotr.

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis – Sąjūdžio 30-mečio minėjime | Respublika.lt nuotr.

– Reikia vis dėlto žvilgtelėti, ar pateksiu į tuos vadinamuosius šventuosius reitingus. Žinoma, nėra didelio džiaugsmo ten patekti, bet tai neišvengiama. Dabar kaip tik parašiau 12 gairių, vertų prezidentinės programos, ir pateikiu jas visuomenei. Kad pasvarstytų, kad būtų visai aišku, kas už mano kalbos Seime slypi. Juk reikia kalbėti apie rimtus pokyčius. Ar tos gairės bus priimtos? Tai parodys rudens reitingai. Vaizdžiai sakant, jeigu upė bus, tai aš, kaip plaukikas, ja ir plauksiu.

– Jūs eitumėte į prezidento rinkimus be partijos paramos. Ar negąsdina tai, jog būsite lyg tas karys mūšio lauke – vienas.

– Tai yra esminis dalykas. Vis dėlto prezidentą išrenka visi, o ne partiniai (partijas remiantys) žmonės, dėl to jis turi pranašumą netgi prieš Seimą, kadangi jį vieną sveria tiek pat balsų (kartais net daugiau). Bet turiu pasakyti ir kitką: ėmusis reikalo, komanda lems labai daug. Komanda turėtų būti sudaryta iš įvairių įsitikinimų žmonių. Ir juos galėtų – turėtų! – vienyti mano gairėse išdėstyta Lietuvos atnaujinimo viltis.

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai ArvydasJuozaitis (dešinėje), Zigmas Vaišvila (kairėje) ir Estijos laiudies fronto (Rahvarinne) atstovas Martas Tarmakas - Sąjūdžio 30-mečio minėjime | Respublika.lt nuotr.

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai ArvydasJuozaitis (dešinėje), Zigmas Vaišvila (kairėje) ir Estijos laiudies fronto (Rahvarinne) atstovas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai ArvydasJuozaitis (dešinėje), Zigmas Vaišvila (kairėje) ir Estijos laiudies fronto (Rahvarinne) atstovas Martas Tarmakas – Sąjūdžio 30-mečio minėjime | Respublika.lt nuotr.

– Bet ar nebaugu, kad neturint partijos palaikymo, savo idėjų jums tiesiog gali būti neleidžiama įgyvendinti?

– Tai jau priklausytų nuo rinkimų rezultatų, kokia balsų dauguma jie laimėti, jeigu jau tektų ir pavyktų laimėti. Sakyčiau, pačioms partijoms, įgyvendinant savo programines nuostatas, neišvengiamai reikalingas prezidentas. Todėl prezidentui neturi būti baugu, kad jis ne partijos žmogus. Kaip tik priešingai. Ir pats mačiau, jau ne naujokas esu šituose vandenyse, kad partijos ieško prezidento, nes jis reikalingas bet kuriuo atveju. Todėl šiuo požiūriu jokio baugumo nejaučiu. Ir apskritai aš nejaučiu baugumo, nė šešėlio to baugumo, ką apie mane besakytų, kaip bejuodintų. Beje, jau pradėjo. Pažvelkite, kaip tai daroma. Juodinamas net Sąjūdis, tyčiojamasi iš jo. Ir kas tai daro? Kas mūsų veiklos pagalba gavo laisvę… daryti viską.

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis - įteiktas olimpinių žiedų apdovanojimas | Respublika.lt nuotr.

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis – įteiktas olimpinių žiedų apdovanojimas | Respublika.lt nuotr.

– Ilgą laiką buvote dingęs iš Lietuvos politinio gyvenimo: buvote kultūros atašė Kaliningrade, gyvenote Rygoje, rašėte knygas, dramas, kurios virsdavo scenos pjesėmis. Kas paskatino grįžti į viešumą?

– Darbą Karaliaučiuje aš vadinau sau antruoju, „savo asmeniniu sąjūdžiu“. Plušau kaip vienas lauke karys, jaučiau, kad kalnai ir ledai juda. Labai įdomu buvo, naudinga Lietuvai – tai jau tikrai. Tada laiko nebuvo net publicistikai. Tik knygą „Karalių miestas be karalių“ parašiau skirdamas tam ankstyvų paryčių, o kartais ir naktų laiką. 2009 metų pradžioje apsigyvenau Rygoje, tada jau turėjau daugiau laiko (nes Kultūros ministerija atsisakė Lietuvos kultūros atašė Latvijoje idėjos), ir tada ramesniu ritmu ėmiau rašyti knygą apie Rygą, o atokvėpių valandomis, stebėdamas Lietuvos įvykius, ėmiau gana daug rašyti mūsų spaudai, ypač „Respublikai“.

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis (kairėje) - LPS steigiamajame suvažiavime | Respublika.lt nuotr.

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis (kairėje) – LPS steigiamajame suvažiavime | Respublika.lt nuotr.

– Viename tokių straipsnių-įžvalgų „Lietuvos prezidentas–- lemties ženklas“, kurį „Respublika“ spausdino 2011 metais, apžvelgdamas prezidento rinkimų dėsningumus, teigėte, jog „sėkmingai valdę Lietuvos prezidentai ateidavo į postą „iš šalies“: A. Brazauskas – iš komunizmo sistemos, V. Adamkus – iš JAV, D. Grybauskaitė – iš Europos“. Pasak jūsų, „savas žmogus turi būti susitepęs kito pasaulio „nuodėme“. Tad klausiu – kokia „nuodėme“ būsite susitepęs jūs?

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis – mitinge „Atsibusk, Lietuva“ (1999.10.22) | Respublika.lt nuotr.

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis – mitinge „Atsibusk, Lietuva“ (1999.10.22) | Respublika.lt nuotr.

– Ar aš apsilankiau kitame pasaulyje? Matyt, kultūroje. Taigi „nuodėmė“ – kultūros pasaulis. Šia „nuodėme“ esu susitepęs iš esmės, dar daugiau pasakysiu – kūrybos nuodų ir eleksyrų atsigėręs… O grįžtant prie prezidentų trijulės… Niekas negali pakartoti jų „kodų“, jie saviti, to meto laiko ženklai. Pagaliau jie buvo politiniai sisteminiai žmonės, o aš galiu žvelgti į politiką, dalyvauti joje visai kitaip.

– Minėtose įžvalgose pranašiškai sakėte: „Nauji prezidento rinkimai vargu ar atneš ką nors naujo. Nes nematyti naujos idėjos, kuri reikštų dėsnį, kultūros kodą. Nebent tautą ištiktų grėsmingas pavojus – mus užlietų imigracija iš trečiojo pasaulio. Tada ateitų naujas žmogus, kuris bandytų gelbėti kultūrinį Lietuvos genofondą“. Imigrantų antplūdžio dar nėra, bet ir be to atsidūrėme ant išnykimo ribos. Nuo ko reikėtų pradėti Lietuvos gelbėjimą?

– Pirmiausia reikia atšaukti globalios Lietuvos ideologiją, dvigubos pilietybės vilionę. Abi tos idėjos – nuogo karaliaus „drabužiai“. Reikia įvesti Lietuvio pasą. Jo įstatymas seniai paruoštas ir net įregistruotas Seime. Lietuvio pasas labai lengvai grąžintų Lietuvos pilietybę jos kažkada atsisakiusiems. Čia ir būtų tas Lietuvos gaivinimas nelaukiat imigrantų iš svetimų kultūrų. Jei pavyktų pradėti įgyvendinti sumanymą – pradėti reikia radikaliai gaivinant inovacijų mokestinį klimatą. Smulkiajam ir vidutiniajam verslui, net stambesniam sujudus, per penkerius metus, gal kiek daugiau, į Lietuvą galima būtų sugrąžinti apie 130 tūkstančių iš jos išklydusių mūsų žmonių. Taip jau paskaičiuota.

Labai svarbu – šeimų palaikymas ir gimstamumo skatinimas. Reikėtų grąžinti tą tvarką, pagal kurią moterys išeidavo į dekretines atostogas prieš dešimtmetį. Gimstamumui didžiausią nusikaltimą padarė konservatoriai. Prisiminkime istorijas, kaip kelios moterys buvo tampomos po teismus dėl didesnių motinystės išmokų, o visa dekretinių atostogų algų politika buvo kriminalizuota. Visos, visi, visa Lietuva nuo to nukentėjo. Strategiją pakeitė pigi amorali „populistika“.

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis ir kunigas Ričardas Mikutavičius (dešinėje) | Respublika.lt nuotr.

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis ir kunigas Ričardas Mikutavičius (dešinėje) | Respublika.lt nuotr.

– Globalios Lietuvos idėją ir praktiką pavadinote nacionaliniu nusikaltimu. Ar kas nors įvardins nusikaltėlį? Kas tai sugalvojo?

– Ši idėja, kaip informacinė-kultūrinė erdvė, yra gera. Bet ją Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovybė ėmė naudoti „dvigubos pilietybės“ žaidimui. Ir užkrėtė mūsų politikus. Tai politinė korta, tariamas rūpestis pasklidusiais po pasaulį lietuviais, o iš tikro – jų viliojimas iš Lietuvos. Šitas reikalas yra gerokai išprovokuotas. Be jokios informacinės bazės teigiama, kad visi „anapus“ gyvenantys Lietuvos kilminiai žmonės trokšta „dvigubos pilietybės“. Daugybė faktų sako, kad apie 80 nuošimčių tikrai netrokšta. O aukštų politikų ir tuo labiau Užsienio reikalų ministerijos politika jau kreipiama ta linkme ir seniai. Tai irgi yra nuogo karaliaus ideologija. Nepagrįsta faktais, tik politikos „formavimu“.

Pamenu dar vasario mėnesį Lietuvoje matytą laidą „Labas rytas, Lietuva“ per nacionalinę televiziją. Buvo tiesioginis eteris su Vokietijos jaunimo bendruomenės viena iš vadovių, jauna mergina, kurią mūsų diktoriai kalbino džiugiai sakydami maždaug taip: „Tai jūs turbūt labai laukiate dvigubos pilietybės įstatymo?“ Pašnekovė juos gerokai nustebino: „Jūs man turėtumėte įrodyti, kodėl aš turiu norėti tos dvigubos pilietybės? Aš 10 metų gyvenu Vokietijoje su Lietuvos pasu ir man nereikia kito.“

1976 m. Monrealio XXI olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas Arvydas Juozaitis | Respublika.lt nuotr.

1976 m. Monrealio XXI olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas Arvydas Juozaitis | Respublika.lt nuotr.

– Filosofas Arvydas Šliogeris jus yra pavadinęs „Sąjūdžio riteriu“, nedalyvavusiu valdžios dalybose. Dabar į jus viltingai žiūrima, jog sugebėsite suvienyti žmones ir rasti kelią iš akligatvio. Ar ta didelė viltis neprislėgs nepakeliama atsakomybe?

– Sunku pasakyti.

– Ar per anksti to klausti?

– Per anksti. Bet jeigu paklaustumėte, kokie bruožai reikalingi prezidentui, manyčiau, jog pirmiausia būtinas nekerštingumas. Ypač dabar. Visi esame pilni nuoskaudų – daug jų prisikaupė ir viešoje erdvėje žmonės užgauti. Kad ir mane kuo tik neišvadino. Dar kiek, ir būsiu „liuciferis“. Tačiau joks purvas man neįdomus. Dar nuo sporto laikų visus neigiamus dirgiklius, kurie man trukdo daryti tikrą reikalą arba siekti tikslo, aš moku tiesiog išjungti. Kita svarbi savybė prezidentui – mokėti klausyti ir išklausyti. Tai yra sėkmės garantas. Surinkti kuo daugiau informacijos iš visų priešingų šaltinių ir tik tada daryti sprendimus. Tėvas Stanislovas sakydavo, kad į dangų patenka tie, kas moka klausyti. Būtina ir ištvermė. Na, o ryžtingų sprendimų man mokytis nereikia, aš moku juos daryti. Visą gyvenimą taip būdavo – jeigu apsisprendžiu, tai darau iki galo. Nuo pat vaikystės, nuo aktyvaus sporto laikų. Mama, žinodama, kad sportas netaps mano pašaukimu, sakydavo: „Sūnau, niekada nesmerk tų jaunystės metų, kuriuos paaukojai sportui. Jie tau davė tai, ko niekur kitur nebūtum gavęs – valią.“

Olimpinio bronzos medalio laimėtojas, filosofas Arvydas Juozaitis, Londono olimpinėse žaidynėse aukso medalį iškovojusi plaukikė Rūta Meilutytė ir 1980 metų olimpinių žaidynių plaukimo čempionė Lina Kačiušytė (dešinėje) | Respublika.lt nuotr.

Olimpinio bronzos medalio laimėtojas, filosofas Arvydas Juozaitis, Londono olimpinėse žaidynėse aukso medalį iškovojusi plaukikė Rūta Meilutytė ir 1980 metų olimpinių žaidynių plaukimo čempionė Lina Kačiušytė (dešinėje) | Respublika.lt nuotr.

***

VIEŠAS KREIPIMASIS

į Lietuvos piliečius ir į Sąjūdžio pirmeivį, filosofą ir diplomatą, olimpietį, rašytoją, humanitarinių mokslų daktarą

ARVYDĄ JUOZAITĮ

Gerbiamas Arvydai Juozaiti,

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo priešaušryje Jūs pasielgėte atsakingai ir drąsiai, Jūsų viešai ištartas žodis paskatino tūkstančius Lietuvos šviesuolių ateiti į viešo ir politinio gyvenimo erdvę. Tai nepamirštama. Pirmieji Sąjūdžio žingsniai taip pat neįsivaizduojami be Jūsų įnašo — organizuojant mitingus, leidžiant „Sąjūdžio žinias“, rengiant Steigiamąjį Sąjūdžio suvažiavimą, jo dokumentus.   

Praėjo 30 metų. Jūs skyrėte tuos dešimtmečius ne tik politikai. Pastaruoju metu gyvenote pirmiausia kūrybos erdvėje, vaisingai dirbote diplomatinėje tarnyboje. Savo pilietines ir patriotines nuostatas nekartą skelbėte viešai.

Žinome, kad likote ištikimas Sąjūdžio moralinėms ir politinėms vertybėms, kurios šiandien mums suteiks galių susigrąžinti valstybę, sustabdyti jos ištautinimą.

Mes įsitikinę, kad esate Atgimimo ir neblėstančios vilties Lietuvos asmenybė, nesusijusi su dabartine politine klase, kurioje įsivyravo abejingumas Lietuvos likimui ir bendrajam gėriui.

Jums dera žengti lemiamą žingsnį ir paskelbti, kad grįžtate į aktyvią politinę veiklą. Todėl, gerbiamas Arvydai, dalyvaukite Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose.

Drauge sieksime, kad Arvydo Juozaičio grįžimas būtų tikra Lietuvos gaivinimo akcija, žadinanti  piliečių ūpą  kurti savo ateitį tik Tėvynėje ir telkianti jų valią, kad viešoji politika būtų nukreipta į tokiai kūrybai tinkamų sąlygų sudarymą.  Valstybės valdyme šiandien būtini kūrėjai.

Laukiame galutinio sprendimo. Tikime, kad jis bus palankus Lietuvai, nes daugeliui piliečių bus suteiktas tikras pasirinkimas. Lietuvai reikia Atgimimo prezidento.

Esame pasirengę ateiti į talką ir kviečiame kitus prisidėti. 

Vilnius, 2018-06-11 d.

Kreipimąsi pasirašė:

Algimantas Baltakis – Liaudies poetas, literatūros kritikas, redaktorius, vertėjas. Daugybės dainų tekstų autorius
Aloyzas Stasiulevičius – dailininkas
Pranas Treinys – rašytojas, aktorius, buvęs ilgametis Lietuvos valstybinio dramos teatro direktorius
Gediminas Storpirštis – teatro ir kino aktorius, teatro pedagogas, dainų autorius ir atlikėjas
Romas Ubartas – olimpinis čempionas
Lina Kačiušytė – olimpinė čempionė
Vytautas Bubnys – rašytojas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo tarybos narys, buvęs LR Seimo narys
Ramūnas Cicėnas –  teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius
Erika Drungytė –  poetė, literatūros kritikė, vertėja, kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ redaktorė
Juozas Budraitis – kino, televizijos ir teatro aktorius, fotomenininkas, diplomatas
Jūratė Laučiūtė – humanitarinių mokslų daktarė, kalbininkė lituanistė, Kretingos rajono savivaldybės        tarybos narė
Vytautas Rubavičius – Lietuvos poetas, publicistas, kultūros kritikas, žurnalistas, vertėjas, filosofijos mokslų daktaras
Alvydas Butkus – habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, kalbininkas lituanistas, pedagogas, publicistas
Aldonas Pupkis – kalbininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras
Algimantas Raudonikis –  kompozitorius, kultūros ir meno veikėjas, pedagogas, liaudies artistas
Gintaras Karosas – skulptorius, Europos parko direktorius, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys
Raimundas Balza –  istorikas, paveldosaugininkas, muziejininkas
Jurgis Jurgelis – Kovo 11 Akto  Signataras, generolas
Romualdas Grigas – sociologas, publicistas, prozininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas
Krescencijus Stoškus –  filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas
Bronislovas Genzelis – Nepriklausomybės akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, buv. LR Seimo narys, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, filosofas, Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo tarybos narys
Bronius Leonavičius – dailininkas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, buvęs Dailininkų sąjungos pirmininkas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys
Rimantas Dichavičius – foto menininkas, albumų leidėjas
Vincas Ramutis Gudaitis – filologas, rašytojas, prozininkas, signataras, buvęs žurnalistų etikos inspektorius, buvęs Sąjūdžio Seimo tarybos narys
Leonas V. Ašmantas – visuomenės bei politinis veikėjas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, pirmosios Lietuvos respublikos vyriausybės ministras
Albertas Sinevičius – politikas, pirmosios Lietuvos respublikos vyriausybės ministras, Pirmosios Vyriausybės narių klubo vadovas, Vilniaus „Rotary“ klubo garbės narys
Jonas Biržiškis – inžinierius, visuomenės bei politinis veikėjas, pirmosios Lietuvos respublikos vyriausybės susisiekimo ministras
Rimvydas Jasinavičius – inžinierius, politikas, pirmosios Lietuvos respublikos vyriausybės pramonės ministras, technikos mokslų daktaras, dėstytojas, M. Romerio universiteto profesorius
Vaidotas Antanaitis – miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Pirmosios Lietuvos Respublikos vyriausybės miškų ūkio ministras
Vidmantė Jasukaitytė – Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Nepriklausomybės akto signatarė
Dainius Razauskas – lietuvių mitologas, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras
Jonas Daniliauskas – dailininkas tapytojas
Rimas Zigmas Bičiūnas – dailininkas tapytojas
Audrius Rudys – Nepriklausomybės akto signataras, Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras
Libertas Klimka – fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas
Valdemaras Šimėnas – istorikas, archeologas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras
Artūras Razbadauskas – medikas, visuomenės veikėjas, biomedicinos mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto laikinasis rektorius
Gunaras Kakaras – astronomas, muziejininkas, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius
Gediminas Navaitis – psichologas, psichoterapeutas, socialinių mokslų daktaras, publicistas, profesorius, buvęs LR Seimo narys
Darius Jonušis – daugkartinis automobilių Lietuvos ir Europos varžybų čempionas, treneris
Romanas Borisovas – dailininkas akvarelistas
Edvardas Malinauskas – dailininkas marinistas, nusipelnęs meno veikėjas
Linas Liandzbergis – dailininkas, tapytojas, scenografas
Vidas Mačiulis – televizijos žurnalistas, publicistas, redaktorius, visuomenininkas, LŽS Kauno skyriaus pirmininkas
Dalius Stancikas – publicistas, buvęs Sąjūdžio Seimo narys
Algimantas Nasvytis –  architektas, pedagogas, visuomenės veikėjas, buvęs Pirmosios Lietuvos respublikos vyriausybės statybos ir urbanistikos ministras
Arūnas Sakalauskas – dailininkas, skulptorius
Virginija Kochanskytė – aktorė, skaitovė, UNICEF Geros valios ambasadorė, Klaipėdos universiteto docentė
Algirdas Kudzys – inžinierius, diplomatas, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos ir Vilniaus politinis bei visuomenės veikėjas
Vytenis Rimkus – dailininkas, menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjas
Audrius Klimas – grafikos dizaineris, Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros profesorius, Vilniaus dailės akademijos rektorius
Alfredas Pliadis – žurnalistas, fotografas, redaktorius
Tomas Baranauskas – istorikas, istorijos populiarintojas, publicistas
Vytautas Tumėnas – etnologas, menotyrininkas, humanitarinių mokslų daktaras            
Saulius Lapienis –  matematikas, visuomenės veikėjas, Sąjūdžio pradininkas, publicistas

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas, rašytojas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis | Respublika.lt nuotr.

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas, rašytojas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis | Respublika.lt nuotr.

Arvydo Juozaičio valstybės politikos gairės viešam svarstymui „Lietuva yra čia“

1. Globalios Lietuvos nėra, LIETUVA YRA ČIA. Sparčiai mažėjantis mūsų Tėvynės gyventojų skaičius pasiekęs kritinę ribą, kurią artimiausiu metu galime peržengti. Tai nutikus, Lietuva fiziškai nebeatsikurs, o „globali Lietuva“ išnyks bematant. Todėl gyvybiškai būtina keisti dabartinį politinio elito kursą globalizuojant Lietuvą.

2. Laisvė, tapatinama su laisvu žmogaus judėjimu, išeinant iš Tėvynės ir negrįžtant gyventi į Tėvynę, yra laisvės iliuzija. Žmogaus gyvenimas reikalauja ištikimybės žemei, tėvų ir protėvių žemei, tai pabrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulė. Neoliberalioji ideologija yra pražūtinga Lietuvos laisvei.

3. Didžiausia pasaulio globalizacija seniai įvykusi – tai krikščionybė. Nūdienė globalizacija naikina žmogaus veidą ir nualina jo sąžinę. Visaverčio žmogaus reikmė – atsispirti šiai niveliacijai. Tai padaryti galima vadovaujantis ir dešimčia Dievo įsakymų, ir tradicinėmis religijomis, tautos vertybėmis bei papročiais.

4. Išklydusiems iš Tėvynės Lietuvos valstybės piliečiams, atsisakiusiems Lietuvos pilietybės, turi būti suteikiama galimybė ne siekti „dvigubos pilietybės“, o gauti Lietuvio pasą. Lietuvio pasas leistų išsižadėjusiems Lietuvos pilietybės, susigrąžinti ją be išlygų. Lietuvio pasas būtų svetur atsidūrusiųjų kilminių Lietuvos žmonių saitų su Tėvyne liudijimas, o taip pat ir reali teisė įgyti Lietuvoje valstybės garantuotą išsilavinimą, socialines paslaugas. Lietuvio pasas neleistų tik vieno – balsuoti Seimo ir Prezidento rinkimuose, referendumuose. Lietuvos žinia pasaulyje pasklidusiems lietuviams turi keistis: Lietuva kurs sąlygas grįžti, o ne išvykti.

5. Socialinė atskirtis Lietuvoje yra pasiekusi milžiniškų aukštumų. Viduriniojo gyventojų sluoksnio naikinimas, kurį metų metus vykdė politinis Lietuvos elitas, neišskiriant nė vienos dominuojančios partijos, turi būti nedelsiant sustabdytas. Pirmiausia tai reikštų diferencinių mokesčių įvedimą pagal principą: kapitalas moka daugiau.

6. Be gimdančios šeimos – Lietuva be ateities. Šeimos politika turi siekti gyventojų skaičiaus gausėjimo, o tai susiję su finansine pagalba motinystės ir tėvystės pareigoms. Socialinių priemonių reikmės nustatomos pagal šeimos gerovės rodiklius. Gausia skelbiama jau trijų vaikų šeima, jai skiriama ypatinga valstybės parama.

7. Švietimo sistema turi ugdyti ne kosmopolitinį žmogų, o pirmiausia Tėvynės pilietį, atvirą pasaulio naujovėms. Aukštasis mokslas turi būti kreipiamas Tautos ir valstybės gyvybingumui stiprinti, o ne verčiamas rinka. Visų mokymo įstaigų Lietuvoje bendrinė kalba – lietuvių kalba.

8. Tauta per Konstituciją suteikia įgaliojimus valdžiai ir riboja jos galias. Valstybinių ir stambaus masto korupcinių nusikaltimų tyrimams būtina įstatymu įsteigti savarankiško, plačius įgaliojimus turinčio Ypatingojo prokuroro instituciją.

9. Mokslo ir inovacinė Lietuvos bazė negali būti vien tik verslo priedas. Strateginiai tyrimai ir nacionalinės technologijos – vienas iš valstybės tikslų, kaip ir jaunųjų Lietuvos mokslininkų ateities planavimas Lietuvoje. Protas yra universalus, tačiau jo kilmė ir panaudojimo vaisiai – lokalūs.

10. Lietuvos kultūra negali būti paversta vien eksperimentų erdve. Joje kaip aksioma turi būti išsaugotos mūsų tradicijos ir Dainų šventės, Tautą per amžius gelbėjusi kūryba. Valstybinė kalba stiprinama, švietimas vykdomas pirmiausia valstybine kalba.

11. Amžiaus grupių atskirtis yra socialinio gyvenimo akligatvis. Valstybė turi rūpintis, kad vyresniojo amžiaus žmonės ne tik neskurstų, bet ir dalyvautų viešajame gyvenime.

12. Visos tarptautinės sąjungos ir tarptautinio bendradarbiavimo instrumentai turi tarnauti Lietuvos ir regioniniam saugumui bei gerovei. Reikia iš esmės ir naujai kurti Lietuvos-Latvijos santykius, Baltiškąją vienybę. Euroatlantiniam bendradarbiavimui, NATO nėra alternatyvos. Lietuva neturi palaikyti Europos Sąjungos federalizavimo, ji eina su saugančiomis savo realų suverenitetą šalimis. Lietuva pasisako už ES kaip tėvynių sąjungą.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

59 komentarai

  1. Žemyna:

    Vienas iš svarbių klausimų keliamas Delfyje:
    Paulius Narkevičius. Samdomi darbuotojai Lietuvoje nuskriaudžiami tris kartus
    delfi.lt/verslas/nuomones/paulius-narkevicius-samdomi-darbuotojai-lietuvoje-nuskriaudziami-tris-kartus.d?id=78305713

  2. rinkėja:

    Ką pasakysime mes?
    Mes džiaugiamės ir balsuosime tik už A. Juozaitį.

  3. Manau Juozaitis daro klaidą, kad leidžiasi įprastai pristatinėjamas. Sąjūdį jis turėtų palikti visiems, pačiai Lietuvai. Tai jos istorija, tai Tautos nuopelnas ir tik kartu su Tauta ir jo, kaip dalyvavusio ir veikusio jam tekusioje vietoje, nuopelnas… Jam derėtų rodytis koks, kas jis yra dabar, kaip asmuo, asmenybė. Jeigu savo gaires pavadina “Lietuva yra čia”, tai derėtų labai konkrečiai jau dabar sakyti ką jis darys ir kaip darys… Pats Juozaičio vardas daug kam jau yra neatmenama praeitis, be to, iššūkiai dabar visiškai kiti. Žinoma, Tautos išsivaikščiojimą paversti pasivaikščiojimu yra būtina.

    • Bartas:

      Apklausa. Pradėjau nuo žmonos; žinai A. Juozaitį -” pirmą kartą girdžiu. ” Ji , mano mylimiausia, nekvaila , skaito daug, domisi ir girdi pirmą kartą – siaubas!!!! Tad nutariau apklausą baigti, nes klausti kaimiečių neapsimoka. Kaimiečiai žino !!!!!! Gitaną Nausėda. Ką rodo per tv tą ir žino. TV “neklysta”!!!! . Vo tep.

  4. Iš Lenkijos:

    Nors Gerb.A.Juozaitis padaręs politinį pasiklydimą – perteklinis politinis suartėjimas su A.Brazausku ,- vis dėlto tai nūdienos patikimiausias ir tinkiamiausias veikėjas į Prezidento postą. Jo paskelbti 12 -os politinių ,,prezidentinių įsakymų” verti aukščiausios pagarbos ir tvirto tautos palaikymo.Tikiuosi,jog viešose kalbose vartos kreipinį ,,Tautiečiai,piliečiai” užuot ,,Lietuvos žmonės”.

  5. Vytautas iš Marcinkonių:

    Iškilūs? Iškilūs patys turi vizijų ir galėtų imtis atsakomybės. Labai jau primena Brežnevo laikus, kai liaudies atstovai kažko patys prašydami (prieš normalių žmonių valią ir logiką) kreipdavosi… Tikrai iškilaus Vytauto Radžvilo čia nėra…

  6. Vytautas iš Marcinkonių:

    Greitai Arvydas pagimdė tuziną… Beje, kažkur interviu jis, berods, pirmu sakiniu apdairiai pasakė, kad dabar mums svarbiausia atlaidumas… Matyt, turėjo omeny savo jaunystės nusišnekėjimą apie “istorinę klaidą”…

  7. Už Juozaitį! Už naują Sąjūdį!

  8. Julius:

    Julius:
    Jūsų komentaras laukia patvirtinimo.
    2018 06 18 00:40 | IP adresas: 98.227.40.144
    Julius:
    Jūsų komentaras laukia patvirtinimo.
    2018 06 17 23:22 | IP adresas: 98.227.40.144
    Vėl cenzūra sugrįžo į Alka. Kartu su Juozaičiu. Dar kartą pabandysiu.
    Juozaitis nemyli lietuvių. Jis nori kad išvykia lietuviai turėtų kiek galima mažiau bendra su Lietuva. Aš kalbu apie pilietybę. Tai yra politinė lietuviu jungtis. Juozaitis kaip ir Landsbergis ir panašiai nenori kad lietuvius burtusi prie lietuvio.

    Aš siūlau nebalsuoti už Juozaiti.

    O vaikeli kokia cenzūra. Dar Brėžiniavo laikai oi tai yra Juozaitis prezidentu dar netapo o jau kgbistiniai metodai kaip cenzūra taikomi paprastiems žmonėms. Tai kas bus kada Juozaiti išrinks į prezidentus?

    • Kęstutis:

      … jau ta Alko cenzūra užknisa negyvai… Pamėginau rašyti į redakciją tai į kokius šešis elektroninius laiškus neatsakė. Prezidentūra jau būtų atsakiusi… Jaučiuosi kaip nusikaltėlis…
      O aš siūlau balsuoti už Juozaitį, nes nėra geresnio kandidato su geresne programa. Gal dar Naglis Puteikis būtų tinkamas, jei kandidatuotų, bet tokiu atveju jiems abiems reikėtų susitarti iš anksto – kuris kurį palaiko… Visi kiti sistemos statytiniai – savi tarp savų, varnas varnui akies nekirta… Čia kaip su valstiečiais, jei ne jie , apie jokį MGB nesužinotume… Beje išrinkus Juozaitį didelė tikimybė išsiaiškinti iki galo, kas gi atsitiko Deimantei…

      • Julius:

        Gal galite man priminti Juozaičio pasisakymus dėl Garliavos bylų? Nes aš tokių nepamenu. Kas dėl programos tai kuo mažiau lietuviai turės bendra su lietuviais man tokia programa netinka. Kas dėl cenzūros tai kaip indikatorius kad aplinkui Juozaiti buresi valdžios nuskriausti akademikai. Cenzūra ir akademikas tai karjėristas. Aš nenoriu kad apsimeteliai valdytų Lietuvą.

  9. Danius:

    Tai gal Uspasch… Nedidelis skirtumas. Iškiliesiems vargas dėl proto, ar sanžinės?

  10. Virgilija:

    Ką pasakysime mes? MES PRIMINIME TIEMS, KURIE DAR NEBUVO GIMĘ, KAD BUVĘS “SĄJŪDIETIS”, NEPRIKLAUSOMYBĖS PRAŽDIOJE PARAŠĖ STRAIPSNĮ ‘ISTORINĖ KLAIDA” – KLAIDA TA, KAD AT VADOVU NEIŠRINKO BRAZAUSKĄ. KAIP ŽINOM, “KLAIDA” 1992 BUVO “IŠTAISYTA” KOMUNISTAI ATĖJO PRIE LOVIO, PASITVARKĖ ĮSTATYMUS, PRICHVATIZAVO TURTĄ – ŠTAI NUO TADA IR PRASIDĖJO VISOS LIETUVOS BĖDOS. “IŠKILIESIEMS” – nedarykit istorinės klaidos.

  11. tiek:

    Juozaitis tikrai ne geriausias variantas .Bet turi savybių,linkėtinų būsimam prezidentui. O prezidentu Lietuvai pirmiausia reiktų žmogaus antisionisto (pakankamai priimta Lietuvai labai nepalankių įstatymų sionistų lobistų dėka)

  12. T0mas J.:

    Jei jau dar kartą klausiate – dar karttą pasakysiu.
    Man įtartinas kiekvienas, kuris rodo pagarbą TSKP. Visą laiką vos ne nuo Atgimimo laikų spėjau, kad Juozaitis save tausoja Prezidento postui. Todėl ir į partiją jokią nestojo, ir parlamente nebuvo. Nejaučiu jam simpatijos nuo tada, kai pastebėjau jo simpatijas TSKP Lietuvos padalinio vadovui, ir kai Juozaitis tai įrodė rinkimuose užleisdamas AMB savo apygardą, kur pats turėjo užtikrintą galimybę laimėti. Taip Juozaitis parodė didelę pagarbą Lietuvos komunistų vadui, o aš gerbiu tik tuos, kurie neeiliniams komunistams pagarbos nejaučia. Savo pažiūras Juozaitis man galutinai atskleidė 1990 kovą, kai po rinkimų parašė garsųjį straipsnį “Istorine klaida”, didžiai liūdėdamas kad Brazauskas netapo Lietuvos parlamento vadovu. Logiška, kad tarp 55-ių trokštančių matyti Juozaitį prezidentu matau daug raudonų veikėjų ir okupacijos laikų TSKPistų, ir tik 3-4 žmones, kuriuos iki šiol laikiau daugmaž patriotais, tikiuosi dabar laikinai klystančius.

    • Kęstutis:

      TSKPistų pavardes parašyk iš to sąrašo ir bus aišku ar pats nesi sugedęs “konservas”…

      • T0mas J. -> Kęstučiui:

        Bronislovas Genzelis – TSKP stažas virš 30 m.
        Algimantas Baltakis – TSKP nuo 1957 m.
        Gunaras Kakaras – TSKP nuo 1962 m.,
        Vytautas Jurgis Bubnys – TSKP nuo 1963 m.,
        Krescencijus Stoškus TSKP nuo 1966 m.,
        Algimantas Raudonikis – TSKP narys nuo 1972 m.
        Okupacijos metų Rašytojų sąjungos partsekretorius Vincas Ramutis Gudaitis – nuo 1973 m. TSKP narys.
        Tai tiek paskubom radau, atidžiai paieškojus gal būtų antra tiek. Pvz. Jonas Biržiškis dukart LTSR valst. premiją gavęs vargu ar galėjo būti ne komunistas. O “konservu” tu manęs nevadink, nedrįsk šmeižti!

        • Kęstutis:

          Tai gal pačiam tada su galva negerai, jei Genzelį pirmuoju įrašei??? Jei jau paskubomis surašei, tada atidžiau pasidomėk ir mus apšviesk – kuris iš tavo paminėtų, po 1988 metų dirbo prieš Lietuvą?

          • T0mas J.:

            TSKP – nusikalstama organizacija, būtent ji organizavo Lietuvos okupaciją 1940 ir lietuvių trėmimus 1941 m. birželį – 18000 žmonių per savaitę ištremta. Jei lietuvis savanoriškai stoja į visa tai įvykdžiusią organizaciją – jis ne žmogus, jis atmata, blogiau už gyvulį, tai padugnė, ekskrementas, myžalo puta.

          • Juozas:

            tikrai surašė ne visus. Gaila, kad neatmenat, kas iš tų malkas skaldė. Bet, dėl geresnio mikroklimato, dėl lietuviško atlaidumo, patylėsiu ir nebadysiu pirštu, nors, paskaitęs anų laikų spaudą lengvai rastum

  13. !!!:

    Būtų įdomu sužinot V.Radžvilo nuomonę…

  14. fe:

    nusibodot visi su savo tuo Juozaičiu. Kas jums užplaukė, amneznikai? Ar pamiršot, kad šitas “medūza”, gal ir gražiai savo vizijose matantis Lietuvą, yra viso labo bestuburė Landsbergio- Brazausko paklodė… Pamiršot? Įrodykit kitaip

    • Arūnas:

      jeigu kitas galimas pretendentas paskelbtų panašias 12 tezių, o gal ir daugiau, tai būtų galima svarstyti kurį rinktis. O dabar alternatyvių kandidatų ir pasiūlymų nėra, todėl nebūkit surūgę 🙂

  15. Algimantas:

    Sveiki gerbiamas Arvydai Juozaiti, būsimas Tautos prezidente,
    labai ačiū Jums už drąsą ir pasiaukojimą Lietuvos labui. Gal žmonių protus apšvies išmintis ir jie balsuos už Jus!
    Jūsų mintys, tai mūsų, Lietuvos patriotų, mintys. Jūs paskutinė Tautos viltis.
    Linkime stiprios sveikatos ir užsispyrimo.
    Mes su Jumis.
    Pagarbiai
    Algimantas Jankauskas

  16. urba:

    dirbti reikia pasirašiusiems ir kitiems, tezes gaires plėtoti, o ne žiopsoti, ar nenukris vėl mana iš dangaus, kai Juozaitis pasimels

  17. Rimas:

    Puiku, kad Juozaitis geba perimti geriausias idejas (pvz. Navaicio siulyta lietuvio paso ideja)

  18. TREČIOJO ir KETVIRTOJO ŽEMĖS AŠIES JUDĖJIMŲ ATRADĖJAS Romualdas Zubinas – UŽ ARVYDĄ JUOZAITĮ!!!!

  19. Kęstutis:

    Labai greitai sužinosime ko iš tikrųjų vertas Karbauskis. Jei jis neparems Juozaičio, o stums kokį nors savo kandidatą…

  20. mocoiute:

    o jau sitokios istorines klaidos tikrai nereikia daryti!
    a+a AMB marionete atvirai pliekes Lietuvos Nepriklausomybe gana ribotas zmogelis jokiu budu negali buti renkamas i svarbiausia Lietuvos valstybes posta!
    Vien nuo jo paubavimu Sajudzio 30 minejime seime nalabai koks ispudis pasiliko – jei zmogutis neizvelgia nieko gero Lietuvoje tai jau ir nepamatys…….

    • Pikc:

      Reik pasakyt, kuo labiau siunta ir putomis drabstosi bei tulžimi raugi konservatnykai, tuo geresnis variantas tas Juozaitis atrodo. 🙂
      O jei rimtai – kol kas kito kandidato, kuris atvirai kalbėtų apie Lietuvos problemas užuot debiliškai veblenęs apie vis gerėjantį gyvenimą kelyje į šviesų homunistinį rytojų (liberastų/konpartijos retorika) ir nebijotų deklaruoti tautinių-patriotinių vertybių užuot mankurtiškai bliovęs “saaajūūūūz nerušyyymyyy!” (irgi tos pačios faunos “specializacija”) nėra.

  21. Kęstuti, pilnai su Tamsta sutinku, kad atradimai skaitosi pripažinti, kai jos patvirtina ir kiti mokslininkai. O kaip buvo prieš 500 metų su M.Kopernikų?! Jis taip ir mirė nepripažintas! Ar tai nesikartoja ir mūsų “civilizuoto” pasaulio laikais?!

  22. Ona:

    Mano senos motereles , besidomincios visa 30-meti politika tik gerb. Juozaiti turetumem isrinkti prezidentu, jei nenugales globalios Lietuvos salininku su ES pasalpomis gyvenantys , kuriems neaktualu naikinamos mokyklos, bibliotekos ir t.t.

  23. Ona:

    Gerb. Juozaitis – gilios isminties perlu atskleidejas. Aciu tikrajam ELITUI , kuris akivaizdziai mato oligarchijos
    klestejima valstybes uzvaldyme. Aiskinkim isvargusiai ,”pasalpiniu ” zmoniu kartai eiti i rinkimus ir balsuoti uz tikra ELITO PREZIDENTA.

  24. Ona:

    Veliau paskaicius komentarus kyla klausimas: kodel komentatoriai detaliai nesidomejo Grybauskaites biografija dvi kadencijas sedejusia prezidenturoje ir retkarciais pasokusiai su seneliais ir vaikais. Ne vienas rajono rinkejas nemate jos akis i aki ir negalejo pasakyti realiu zmoniu problemu.

  25. Tvankstas:

    Reikia prisiminti ir A. Juozaičio ‘istorinę klaidą’, ir A. Juozaičio susižavėjimą A. Sniečkaus portretu AMB kabinete, ir plytą filosofo A. Juozaičio rankoje ant M. Mažvydo bibliotekos laiptų – gal vertinkime visų spalvų skleistinėje, be baltų užtepimų ?

  26. Birutė:

    pritariu A.Juozaičio prezidentinei kandidatūrai ir jo nuostatoms-jos puikios,ačiū..

  27. ALIANDRA:

    Ačiū už labai reikalingą informaciją.Šis kandidatas pateisina lūkesčius.

  28. Barbora:

    Balsuokim už idėjas ir vertybes.
    Mano vertybes geriausiai atstovaus Arvydas Juozaitis.
    O jau konservatorių pozicija seniai aiški. Atseit, prieš komunistus. O kai reikia balsuoti už liustraciją, tai – ne, negali. Atseit, tai būtų naudinga Rusijai. Demagogija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: