Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Arvydas Juozaitis: Laisvė turėjo savo kainą, kurios nenorėjome mokėti

Irena Babkauskienė, www.respublika.lt
2018-05-27 11:48:14
42
Arvydas Juozaitis | Asmeninė nuotr.

Arvydas Juozaitis | Asmeninė nuotr.

Arvydas Juozaitis | Asmeninė nuotr.
Arvydas Juozaitis | Asmeninė nuotr.

Šiandien, kai artėjame prie Sąjūdžio 30-mečio, dažnai klausiame – kodėl, atkovojus Nepriklausomybę, jo kūrėjų keliai išsiskyrė. „Aš buvau linkęs geriau tapti auka, negu „valgyti“ bendražygius. Daugelis pasirinko būtent valgytojų vaidmenį. Aš turiu galvoje tuos Sąjūdžio radikalus – jie jau tada buvo tapę Sąjūdžio žandarmerija, netgi prokuratūra ir kalėjimu. Turint omeny, kad bet kokia opozicija buvo pavojinga tai Sąjūdžio viršūnei – skelbė „tautos priešais“. Jiems pavojinga atrodė netgi kritika“, – konstatuoja filosofas Arvydas Juozaitis, įspėdamas, jog dabar mums būtina išgyventi Tautai pražūtingą Tėvynės tuštėjimo metą.

– Kas labiausiai įsiminė iš tų dienų, kai susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė?

– Pirmiausia, tas džiaugsmas, šviesa, kad galų gale įvyko, kad mums pavyko. Ėjau iš Mokslų akademijos pėsčiomis į Žvėryną, į namus, kur vėliau įsikurs „Sąjūdžio žinios“ ir bus tam tikras Sąjūdžio centras visą vasarą, ėjau, o nuotaika tokia, kad tik dainuok. Kaip tąkart, kai grįžau po 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo. Tada, pamenu, einu Gedimino (tada dar Lenino) prospektu, žiūriu į žmones, o širdis spurda pergale: juk 9 iš 10 žmonių nenutuokia, kas įvyko. Taip ir birželio 3–iąją, įkūrus Persitvarkymo Sąjūdį, labai lengva buvo sieloje: štai šimtai veidų aplinkui, ir jie neįtaria, kas įvyko. O juk įvykis pakeis visų gyvenimus. Ta nuotaika lydėjo ir visą vasarą – neįtikėtina laimė buvo daryti stebuklus, „kirsti“ vis didesnę skylę komunizmo ir svetimo mums gyvenimo sienoje… Jei jūs apie jausmus klausiate, būtent šis jausmas – „galime pagaliau apversti pasaulį“ – užvaldė tada visam gyvenimui.

1988 m. birželio 21 d. valdžios nesankcionuotas mitingas prie Aukščiausiosios Tarybos (dabartinio Seimo): Z.Vaišvila, A.Juozaitis, A.Medalinskas, A.Skučas ir kiti. | M-708925
1988 m. birželio 21 d. valdžios nesankcionuotas mitingas prie Aukščiausiosios Tarybos (dabartinio Seimo): Z.Vaišvila, A.Juozaitis, A.Medalinskas, A.Skučas ir kiti. | M-708925, archyvinė nuotr.

– Lietuva pirmoji iš sovietinių respublikų atkūrė Nepriklausomybę. Kaip manote, kodėl?

– Nebuvome pirmieji. Taip, galime didžiuotis, kad pirmieji deklaravome Nepriklausomybę, bet čia ne atkūrimas, o deklaravimas. Nes atkūrimas vis dėlto įvyko visų Baltijos šalių pajėgomis (Baltijos kelias), ir ypač padedant Armėnijai, kas dabar visai nutylima. Armėnai, o paskui ir gruzinai ant laisvės aukuro sudėjo didžiausias aukas. O kalbant apie pirmuosius judėjimus, Sąjūdį mes ne pirmieji įkūrėme – viską Baltijos šalyse išlingavo estai. Jie 1988 metų balandžio 13 dieną įkūrė Estijos liaudies frontą – tik po pusantro mėnesio atsirado ir mūsų Sąjūdis.

– O iki tol jūs į Estiją vis važinėdavote…

– Važiuodavau kas dvi savaites naktiniais autobusais Vilnius–Talinas. Iš ten atveždavau naujienas, nes telefonai būdavo ne tokie patogūs, kaip dabar, reikėjo asmeniškai bendrauti. Ta mitingų kultūra, net steigiamojo suvažiavimo tvarka, kad turi posėdžiauti po du žmones, kokia tvarka kalbėti, kokias rezoliucijas priimti. Žodžiu, nuo estų nusižiūrėjome kaip reikalas. Jie buvo pirmi. Dar galiu pažymėti vieną dalyką – jie buvo pirmi savo racionalumu, savo proto drąsumu. Jie ir vėliavą iškėlė, ir apie Molotovo-Ribentropo paktą pirmieji prabilo. O jų laikraščiai?! Mums atrodė kone stebuklas, ką jie rašo, nors ir komunistiniai buvo. Tik kai Martas Tarmakas, vienas iš jų lyderių, kuris mano geru draugu tapo (jis kalbėjo lietuviškai, mes nuolat bendravome), pažiūrėjo į 1989 m. vasario 16 dienos mitingą Katedros aikštėje, pagaliau išgirdau: „Viskas, Lietuva įsibangavo, dabar Estijai ramiau“. Šia prasme Lietuva, žinoma, su Estija buvo tiedu bangolaužiai. Latvija buvo tam tikra duobė ir mes sakydavome: tiltą permetame per Latviją ir reikia juos traukti. Latviai gerokai vėluodami, truputį kitaip, bet irgi vadavosi kartu.

– Sąjūdžio judėjimą vainikavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas kovo 11–ąją. Ar tuo Sąjūdžio misija ir baigėsi?

– Dabar sunku pasakyti. Tąsyk aš nusprendžiau neiti ten, kur viskas aišku – į Aukščiausiąją Tarybą. Ten paskelbs nepriklausomybę, kitaip neįmanoma – tauta akis deputatams iškabintų, jeigu nepaskelbtų (juk visų programose ir buvo skelbimas). Buvau tikras, kad negalima visiems Sąjūdžio lyderiams tapti oficialia valdžia. Man atrodė, kad Sąjūdis turėtų tapti jau ir savos valdžios kontroliniu mechanizmu. Žiūrėti, ką darys Lietuvos Aukščiausioji Taryba – ar netaps akla diktatore buvusių bendražygių atžvilgiu. Tad iš esmės Sąjūdis, tapęs valdžia, savo misiją atliko. Ir atėjo kitokios valdžios fazė. Ją galima visaip vadinti, bet iš esmės valdžia tapo labai radikalia, su uždarais branduoliais (įvairūs klubai buvo, pavyzdžiui, Arbatos klubas, kuris sprendė Aukščiausiosios Tarybos politiką). Žodžiu, atsirado kitos formos – jau nebe sąjūdinės, kurios telkia Tautą. Čia jau buvo nebe Tautos, o… sunku pasakyti tikslų vardą – „valdžios telkimo į kumštį“ funkcija.

– Minint Sąjūdžio 20–metį jūs namuose prie Sąjūdžio vėliavos uždegėte žvakutę. Kokiomis mintimis pasitiksite 30–metį?

Sąjūdžio laikai, „Sąjūdžio Žinias“ redaguojant | S. Paškevičiaus nuotr.
Sąjūdžio laikai, „Sąjūdžio Žinias“ redaguojant | S. Paškevičiaus nuotr.

– Lygiai taip pat uždegsiu žvakutę, tik būsiu Vilniuje. Tam savo senajame tėvo bute. Uždegsiu žvakutę prie Sąjūdžio vėliavos – tegul dega visą dieną. Be to, vėliavą visada iškeldavau birželio 3 dieną namo balkone Žvėryne, kur buvo įsikūrusios „Sąjūdžio žinios“ ir, kaip sakiau, 1988 m. vasarą čia buvo beveik Sąjūdžio vykdomasis komitetas, nors oficialiai to niekas neįvardijo. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės Taryba rinkdavosi vieną ar dukart per savaitę, betgi veikti reikėjo dieną naktį. Tad tas centras savaime susiformavo prie „Sąjūdžio žinių“, ir visa informacija iš ten sklido po visą Lietuvą.

Namas, kuriame buvo leidžiamos „Sąjūdžio žinios“ | Asmeninė nuotr.
Namas, kuriame buvo leidžiamos „Sąjūdžio žinios“ | Asmeninė nuotr.

Dabar šis namas turi kitus savininkus (M.ir J. Pečkaičius). Jų valia birželio 3 dieną čia bus pritvirtinta Gitenio Umbraso pagaminta atminimo lenta „Sąjūdžio žinioms“ pagerbti. Joje labai gražus užrašas: „Čia, viename iš atgimimo židinių, buvo kuriamos „Sąjūdžio žinios“. Dalyvausiu atidengiant tą ženklą. Taip pat birželio 3–iąją dalyvausiu Tautos forume, susirinkime, kuris bus tam tikras Persitvarkymo Sąjūdžio aidas toje pačioje vietoje – Mokslų akademijos salėje. Manau, į Seimą manęs nepakvies kalbos pasakyti, nes dabar yra daug įvairių kalbėtojų – kaip žinome, ant pergalės laurų labai lengva kalbėti.

– Minėjote, jog vėl uždegsite žvakutę. Ji bus kam – iliuzijoms, realybei?

– Ne, ne dėl to. Tai Gyvybės ženklas. Amžina gyvybės žvakutė. Ir vėlinių žvakė, ir bažnyčioje, kai žvakę statai, reiškia tą patį – liepsna yra vėlė, amžinybė. Ir Sąjūdis – amžinybė. Tai iš tikrųjų toks gyvas daiktas. Be jokių vilčių – nevilčių, taip sakant, tiesiog kaip gyvybė.

– Kaip jums atrodo, kodėl taip vieningai stovėję Baltijos kely, vėliau net patys Sąjūdžio aktyvistai pasuko skirtingais keliais?

– Na, tai valdžios dalybų klausimas. Jūs įsivaizduokite, buvo tam tikra kūryba, kai Sąjūdis kūrėsi, kai vienijosi žmonės, kai mes žinojome, kad ir komunistai turės su mumis eiti. Dar daugiau – juos reikėjo kaip tik patraukti į savo pusę – juk tai didžiulė jėga, apie 200 tūkst. partinių žmonių. Svarbu buvo, kad visi susitelktume. O paskui ateina metas, kai kilimą aukštyn, tą vertikalę, reikia keisti horizontalia plokštuma, o horizontalioje plokštumoje reikia jau stumdytis prie vairo, prie to vadinamo lovio – ten vietų skaičius gana ribotas. Štai ir viskas, labai paprasta logika – politika reikalauja stumdymosi alkūnėmis.

– Jūs ir R.Ozolas buvote pagrindiniai Sąjūdžio žmonės…

– Sakyčiau, ideologai mes buvome …

– Bet ar nemanote, kad reikėjo neišsukti iš to kelio, ta prasme – nenueiti į šalį?

– Matote, čia gali būti toks likimo pirštas – ne visi iš karto turi pulti į valdžią. Reikia pasilikti tam tikro solidumo, arba idealų srityje. Tai aš ir likau tų idealų srityje. Nes paskui aiškiai pasimatė, atėjo kita revoliucijos fazė, ta antroji fazė, kai suvalgomi revoliucijos gimdytojai, kūrėjai. Bet kadangi Lietuvoje žmonių skaičius ribotas, tas valgymas savų man buvo labai nesimpatiškas, aš buvau linkęs geriau tapti auka, negu pačiam valgyti bendražygius. Daugelis pasirinko būtent valgytojų vaidmenį. Aš turiu galvoje tuos Sąjūdžio radikalus – jie jau tada buvo tapę Sąjūdžio žandarmerija, netgi prokuratūra ir kalėjimu. Turint omeny, kad bet kokia opozicija buvo pavojinga tai Sąjūdžio viršūnei – skelbė „tautos priešais“. Jiems pavojinga atrodė netgi kritika.

Sąjūdininkai (iš kairės) – Arvydas Juozaitis, Romualdas Ozolas ir Zigmas Vaišvila | Respublika.lt nuotr.
Sąjūdininkai (iš kairės) – Arvydas Juozaitis, Romualdas Ozolas ir Zigmas Vaišvila | Respublika.lt nuotr.

– Kai Sąjūdžio radikalai, daugiausia konservatoriai, dalijosi valdžią, jūs ėmėtės kurti kitą visuomeninį judėjimą. Reikėjo atsvaros radikalizmui?

– Pagalvokite, kiek reikėjo sukurti, kad būtų galima daryti atsvarą tam radikalizmui. Man net dabar atrodo neįtikėtina, kiek daug dirbau opoziciniams pamatams guldyti. Ramdanti Sąjūdžio žandarmeriją veikla prasidėjo TRISDEŠIMTIES PAREIŠKIMU, kurį pasirašė ir Justinas Marcinkevičius, ir Juozas Urbšys, nekalbant apie kitus įžymiuosius tautos atstovus. Buvau vienas iš Pareiškimo iniciatorių ir autorių. Ot, tada prasidėjo dar didesnis mūsų, matančių toliau negu matė radikalai, pjudymas. Bet negi trauksies iš tiesos kelio? Taip ir pradėjau opozicijos formavimo darbus… Taip atsirado Lietuvos ateities forumas. Juk net nepriklausoma Lietuvos komunistų partija su A. Brazausku priešaky, vėliau tapusi Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP), net ji bijojo skelbtis opozicija radikalams (juos juk mušė, mitinguose „bombikes“ sprogdino). Tad kas dar Lietuvoje galėjo kurti atsvarą buvusių sąjūdiečių sukurtai žandarmerijai? Ir man vėl teko tas vaidmuo, aš vėl kūriau, gerokai apdaužomas (net tiesiogine prasme).

Pavyzdžiui, Lietuvos ateities forumo programą. Forumas tapo judėjimu, kurio laisvi sąjūdiečiai žmonės susijungė su LDDP ir jau 1992 rudenį Lietuva atsitiesė nuo radikalų keliamo siaubo – A. Brazausko partija laimėjo absoliučią daugumą Seime, o jis pats tapo pirmuoju Lietuvos žmonių išrinktu prezidentu. Galima drąsiai pasakyti: jei nebūtų Ateities forumo, šito nebūtų įvykę. Kita vertus, aš esu ir vienas iš Lietuvos liberalų sąjūdžio kūrėjų (kartu su Arvydu Šliogeriu ir Vytautu Radžvilu). Bet ir vėlgi tas pats – dalyvavau tik kūrimo procese, nes supratau, kad nenoriu likti struktūruotas. Bet liberalai mane įrašė į kūrėjų sąrašą ir dabar kiekviename suvažiavime mini mane. Ta jų ideologija man buvo simpatiška ir reikalinga tuo metu. Kaip mes sakėme su A. Šliogeriu, tai buvo intelektualų ir verslininkų pirmoji opozicija Sąjūdžio žandarmerijai. Bet vėliau jie man tapo svetimi.

Ir dar vienas veikimas Lietuvos sveikatinimo labui – Santarvės fondas. 1994 metais, jau įsitvirtinus LDDP, vis tiek ir televizija, ir dauguma pagrindinių informacinių priemonių liko dešinėje pusėje ir netgi pats A. Brazauskas ne visada gaudavo eterį, ypač po 1996 metų, kai į valdžią grįžo konservatoriai, o jis prezidentu dar buvo iki 1998 metų. Net konservatorių ministrai neateidavo, kai A. Brazauskas paskambindavo. Opozicija kairiajai jėgai buvo labai stipri, tokia iš neapykantos pozicijų. Todėl sugrąžinti pusiausvyrą, ypač ne politinėmis priemonėmis, o suteikiant iškiliems žmonėms, kuriuos radikalai suniekino, apšaukė komunistais-priešais, tapo Santarvės fondo modus vivendi.

Kuriant Santarvės fondą, aš taip pat rašiau įstatus, tapau pirmininku. Jau kurdamas fondą žinojau, kad pirmojo laureato vardas bus suteiktas Justinui Marcinkevičiui. To verktinai reikėjo, nes po to, kai 1991 m. jis buvo apšmeižtas televizijos laidoje „Krantas“, o vėliau pjudomas, mes jo netekome visuomenės gyvenime. J. Marcinkevičiaus grąžinimas įvyko Santarvės fondo pagalba. Gavęs tą vardą jis pagaliau, Kalėdų metu, po „Panoramos“ pirmą kartą sutiko pakalbėti su Lietuva. Paskui mes Santarvės laureato vardą suteikėme monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui, kardinolui Vincentui Sladkevičiui, Viktorijai Daujotyei, Ričardui Mikutavičiui, tėvui Stanislovui. Santarvės žmogaus vardo suteikimą tiesiogiai rodydavo Lietuvos televizija. Įdomiausia, kad niekada dešinioji pusė, konservatoriai, mūsų, veikiančių Santarvės fonde, nesveikino ir nė vienas iš jų lyderių nedalyvaudavo renginiuose. Laiko ženklas! Po pirmųjų penkerių metų iš Santarvės fondo pasitraukiau, nes prasidėjo visokie negražūs dalykai fondo viduje. Tai jau įprasta – lietuviška.

– Naujausioje savo knygoje „Tėvynės tuštėjimo metas“ įspėjate, kad valstybė atsidūrė ant išnykimo ribos. Kodėl mes save naikiname?

– Taip, mes patys save naikiname. Pirmiausia mažu gimstamumu, nemylėdami gyvybės. Juk mažas gimstamumas – tai nėra tiktai klausimas apie tai, kad žmogus negali išlaikyti šeimos. Net sunkiausiuose pasaulio kraštuose, kur vyksta karai, vaikai gimsta, ir gimsta gausiai. Mažas gimstamumas yra nebetikėjimas ateitimi, nes gimdymas yra vilties klausimas. Jeigu neturi vaikų, nematai vilties, nes tu nebematai savo giminės tąsos, savo pavardės tąsos. Apskritai, tai yra toks akivaizdus gamtiškas procesas, ir jeigu mes kertame šaknis šioje vietoje, tai patys kalti, čia net ne politika. Kita vertus, laisvė mus sugadino žinote kuo – pamanėme, jog laisvė reiškia Vakarų gyvenimo standartus, taip pat ir pragyvenimo, ir malonumų, tai yra, turto klausimas – būsim laisvi ir turtingi. Laisvė turėjo savo kainą – ekonominį nuopuolį. Jis buvo neišvengiamas. Bet šitos kainos beveik niekas nenorėjo mokėti.

Tuos, kas liko Lietuvoje, aš laikau didžiausiais patriotais, kad neišvažiavo. Tie, kas išvažiavo ir siuntė visą savo algą tėvams ir vaikams išlaikyti čia, Lietuvoje – irgi patriotai. Bet toks likusiųjų namuose palaikymas – laikinas. Lietuvoje likę tėvai išeina anapilin, vaikai išvažiuoja pas tėvus į Vakarus, ir baigiasi tas laikotarpis. Tai tragiška padėtis, ir tas sodybų tuštėjimo metas virsta Tėvynės tuštėjimo metu. Štai ir viskas, kaip Hamletas sakė, – toliau tyla.

Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.
Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

– Kokie šiandienos politiniai sprendimai veda mus į prarają?

– Pirmiausia – globali Lietuva. Kas gali skelbti globalią Lietuvą, būdamas tokio dydžio kaip mes? Neatremiamą smūgį mums, kaip tautai, gali suduoti brukte brukama dvigubos pilietybės idėja. Tai antra. Dviguba pilietybė – tai daugiapilietiškumo faktorius, tai dvigubos sąžinės arba daugialypės sąžinės faktorius. Apskritai visa tai reiškia Lietuvos išvietinimą. Nutraukime dvigubos pilietybės projektą arba tas idėjas. Nes niekas neįrodė, kad tai sustabdys emigraciją, niekas. Bet dabar šaukiama, kad taip sustabdysime. Manau, bus visiškai priešingai – tada jau tikrai nuvarytus arklius nušaus, tai yra, iki galo nužudys lietuvį lietuvyje. Pažiūrėkime į Lotynų Ameriką – visi, iš ten plūstelėję į JAV ir čia gavę pilietybę, užmiršta Lotynų Ameriką. Argi šito pavyzdžio neužtenka?

Sustabdyti tuos procesus mes patys galime – referendume tereikia nebalsuoti už tai. Suprantant, kad tai galbūt palies ir tavo vaiko kažkur Anglijoje ar Vokietijoje interesus. Bet kaip jį atsiviliosi atgal, jei jam suteiksi tą šansą su dviguba pilietybe? Tada jis nebegrįš. O kalbant apie globalią Lietuvą, seniai laikas stabdyti visus procesus, nes tai yra tik lėtinės mirties atitolinimas skiriant milijonus pabėgusiųjų bendruomenėms. Lietuvai ištirpti globaliai – tai taip pat viena iš savižudybės formų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Juozaitis. Justinas Drovusis
  2. A. Juozaitis. Politinė kultūra ir Lietuva (video)
  3. Sąjūdžio pradininkai pasmerkė Rusijos ir… dabartinio Lietuvos Sąjūdžio vadovybės elgesį
  4. A. Juozaitis. Pasaulis Lietuvai pražus, kai Lietuvos pasaulyje nebus
  5. A. Juozaitis. Justinas: Ašara Lietuvos aky
  6. Z. Vaišvila. Kodėl atsisakoma Sąjūdžio moralinių vertybių?
  7. Z. Vaišvila. Ar Sąjūdžio idealai nebuvo parduoti? 
  8. Seimo Pirmininkas ragina nepamiršti Sąjūdžio idėjos
  9. A. Juozaitis. Dviguba pilietybė – melas
  10. A. Juozaitis. Pseudo-didžioji idėjų ir pokyčių konferencija…
  11. B.Genzelis. Sąjūdžio jubiliejus užgožtas
  12. A. Juozaitis: Kaip sakė poetas J. Marcinkevičius – rusenome, o dabar anglėjame
  13. J. Vaiškūnas. Laisvė suvereniteto griuvėsiuose?
  14. M.Tamošaitis. Sąjūdžio vaidmuo sugriaunant sovietų imperiją
  15. Vyriausybė prisiminė, kad šie metai paskelbti Sąjūdžio metais

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 42

  1. Kažin says:
    7 metai ago

    O “Žalgiris” komanda, kurioje pirmu smuiku groja ne lietuviai. Galima sakyti tai jau suglobalėjusi komanda, tačiau dabar laimėta 3-ia vieta Eurolygoje žiniasklaidoje laikoma, kaip Lietuvos laimėjimas. Taigi Kaunas eina globalėjimo priekyje, netgi vengia minėti, kad yra – “Lietuva, Kaunas”, o įsivardija tik – “Kaunas”. Tai kas čia darosi?… Tai ar čia nėra tai: “nesustabdysi upės bėgimo, nors ir tekėtų ji pamažu”…

    Atsakyti
    • Pikc says:
      7 metai ago

      Nabagėlis, uždus vieną kartą nuo savo kompleksų prieš Kauną. Vargšai tie “nepilnavertiški”… 😉

      Atsakyti
      • Kažin says:
        7 metai ago

        Tai paties vis dar neišleidžia – gydo… Matosi, kad dar neiškenti, kaip vilkas nestaugęs, nepasakęs, – Kaunas yra Kaunas…

        Atsakyti
        • Pikc says:
          7 metai ago

          Kaip ir sakiau – vargšai… 😉

          Atsakyti
          • Kažin says:
            7 metai ago

            Matyt, kitaip ir nebepavadinsi – jau nepagydomas tampi… Tiesa, lėktuvas iš Kauno į Varšuvą pradėjo skraidyti, gal jos meistrai galėtų padėti, juk panašu, kad kompiuteris tai – “polskos prigimties”…

    • tikras lietuvis says:
      7 metai ago

      Kaune, kaip sakoma, nebuvo nei anos, nebus ir šios tvarkos, nes ten visais laikais dainavo tik vieną dainą: “:o rubli rubli rubli, be rublio durnas tu”. 🙂

      Atsakyti
      • Pikc says:
        7 metai ago

        O ir tavarišč čystakrovnyj litovec prie “kažino” prisijungė – kaip sako, “pora kaip tvora”. 😀

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          7 metai ago

          Nekalbėk maskolių slengu.
          Kada pradėsi mokytis lietuvių kalbos?
          O tai net savo vardo taisyklingai užrašyti nesugebi.

          Atsakyti
  2. Kažin says:
    7 metai ago

    Beje, viską nurašyti “radikalizmu” nepasakius iš kur jis dygo – nieko nepasakyti. Vargu ar Lietuvoje jam taip staigiai galėjo rastis pakankamai sėklos …

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      7 metai ago

      Tie potarybiniai valdžią paėmę radikalai – tai nedamuštos kontros ir probanditiniai elementai.
      Todėl tokie ir rezultatai.

      Atsakyti
      • Pikc says:
        7 metai ago

        Cha, maskuok stribą nemaskavęs – o vis tiek kaip yla iš maišo išlenda. 😀

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          7 metai ago

          Aš irgi sakau: bandiūga yra bandiūga – Lietuvą suportalino ir džiaugiasi.

          Atsakyti
  3. Arūnas says:
    7 metai ago

    man įsimintina ką Baltakis paliudijo apie savo pokalbius su J. Marcinkevičiumi. Pasiskambindavo ir, pagal reikalą, apie krepšinio varžybas vienas ar kitas sakydavo: “Šį kartą jūsų negrai nugalėjo mūsų negrus”. Liūdna ką kalbėjo jie, liūdna, ką rašo Kažin, bet taip yra. Kol Lietuvos pinigai bus skirti samdyti legionierius, ne tik Žalgirio, bet ir daugelio kitų komandų, nors negalima sakyti, kad “pirmu smuiku groja ne lietuviai”, Lietuvą funkcionieriai tempia globalėjimo keliu. Bet tikiu, kad tas kelias turi pabaigą…

    Atsakyti
  4. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    7 metai ago

    Dar vienas referendumas?!
    Pasak Vytauto Landsbergio – referendūūūūūūūūmas.
    Laaaabai blogai

    Atsakyti
  5. Taip says:
    7 metai ago

    Didžiausia A.Juozaičio politinė ir moralonė klaida ,tai ,,skudurų sumetimas” ir bendrystė su kairiaisiai LDDP, ypač A.Brazausku,deja. O didžiausia pagarba A.Juozaičiui už neigiamą požiūrį į Globalios Lietuvos idėją ir aiškią kritiką dėl įkyriaus siekio įteisinti dvigubą pilietybę.Globalios Lietuvos ir dvigubos pilietybės krikštatėviai tai nūdienos lietuviškieji aršiūs neoliberalai,ypač TS-KD partijos vėdliai su Gabrieliumi priešaky.Iš visų Kovo 11-osios Lietuvos partijų didžiausią idėjinę išdavystę pateikė būtent,deja, konservatoriai vadovaujant A.Kubiliui ir dabar Gabrieliui.Tai didžiulė nūdienos Lietuvos politinė ir moralinė nelaimė.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      7 metai ago

      Nebuvo jokios bendrystės, o tai, kad jis nekonkuravo su AMB, rodo jo, kaip filosofo ir medalį plaukime dar anoj Lietuvoj sugebėjusio olimpiadoj pelnyti, išmintingumą – visi matom kas iš to išėjo, kad landsberginiai paėmė viskam vadovauti.
      Jis jau tada matė landsberginių žalą ir darė atsvarą jiems.

      Atsakyti
    • Pikc says:
      7 metai ago

      Galima ginčytis dėl Juozaičio pasirinkimo. Aš irgi jam nepritariu. Bet reikia turėti omenyje, kad mes sprendžiame iš DABARTIES pozicijų – gi tada Juozaitis nežinojo, kaip bus. Jis matė, kaip Sąjūdį užvaldo valdžios ištroškę veikėjai, pasiruošę perkąsti gerkles bet kam, kas drįsta stoti jiems skersai kelio. Būtent šitie agresyvūs, godūs, chamiški ir dažnai buki bet kam dėl valdžios lovio pasiryžę “konservatnykai” suskaldė (ir tebeskaldo) Lietuvą – ir būtent jiems komuniagos turi būti dėkingai už grįžimą į valdžią 1992 m. rinkimuose.
      Iš tikrųjų, mano akimis žiūrint, istorinė klaida yra tai, kad, iškovojus Nepriklausomybę, iškilūs “idėjiniai” arba patys pasitraukė, arba buvo nustumti į šalį, o dėl Lietuvos valdymo liko grumtis dvi vienodai amoralios jėgos: senoji partinė nomenklatūra ir naujieji radikalūs “revoliucionieriai”, kurie, gavę valdžią, visiškai natūraliai virto naująja partine nomenklatūra, niekuo nesiskiriančia nuo savo pirmtakų. Tiek vieniems, tiek kitiems Lietuvos interesai buvo ir yra giliai “dzin” – todėl ir turime tokį jų “pakaitinės dvivaldystės” rezultatą, apie kurį Juozaitis čia ir rašo.

      Atsakyti
      • mociute says:
        7 metai ago

        tai gal todel A.Juozaitis labai miklliai prisiplake prie AMB klikos ir,berods, net ano patareju patapes buvo??????
        Juk ne visi puikiai tuos laikus prisimenentys nukvako, tai kam meluoti?
        Stulbina tai kad Sajudzio 30-cio proga tiek dau meginanciu perrasyti istorija!
        Slykstu,tovar-isciai!

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          7 metai ago

          Neišsimįslyk.
          Ar ne tu buvai tas prašytojas:
          “teisiant Borisą Dekanidzę, kuris užsakė žurnalisto Vito Lingio žmogžudystę, prezidentą nuolat atakavo kultūros veikėjai, prašę pasigailėti nusikalstamo pasaulio atstovo. „Būdamas prezidentu jis buvo spaudžiamas, kad suteiktų malonę B. Dekanidzei. Ypač aktyviai to reikalavo žinomi kultūros žmonės. A. Brazauskas, pats būdamas iš prigimties jautrus, sakė: „Tai išdėstykite savo nuomonę spaudoje, man bus lengviau spręsti“. Tačiau to padaryti niekas viešai nedrįso ir B. Dekanidzė buvo sušaudytas“
          htt ps://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/liudininku-prisiminimuose-ir-nepatogios-abrazausko-gyvenimo-tiesos.d?id=60779869

          Atsakyti
  6. mociute says:
    7 metai ago

    kam kam, o A.Juozaiciui deretu patyleti…….
    Juk ne visi pamirso ano demarsus su pardavinejama plyta rankoje ir Neptriklausomybes atgavima vadinant “istorine klaida”…….
    O viskas buvo del to kad Vakaru spaudziamos prie sienose nustekentos ir bankrutavusios visomis prasmemis cccp Gorbaciovo politbiuro inspiruoti “liaudies frontai” Baltijos valstybese pagal kremliaus ir jo sarikovu plana turejo itvirtinti “savanoriska” Baltijos tautu ,atseit, “prisijungima” prie cccp o cia eme ir atsirado zmones, visu pirma Lietuvoje ,kurie nepraleiodo progos isnaudoti proga de facto Nepriklausomybei atgauti. Estams, latviams o ir daugeliui kitu del to jokiu abejoniu nekyla, taciau Lietuvoje vis dar murkauja neaiskaus plauko “philosopfai” megindami sumenkinti si istorini pasiekima. Apgailetina, Juozaiti&Co……….

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      7 metai ago

      Nusipezi – klaida jis įvertino ne nepriklausomybę, o žulikus, kurie, prisidengę nepriklausomybe, sužaidė savo žaidimus.

      Atsakyti
    • Pikc says:
      7 metai ago

      Apgailėtina yra neskaičius straipsnio (kuriam aš, beje, nepritariu – bet čia atskira istorija) postringauti, kad jame “istorine klaida” vadinamas Nepriklausomybės atgavimas. Paprastai šnekant, čia yra visiškai akivaizdus melas.

      Atsakyti
  7. tikras lietuvis says:
    7 metai ago

    Dviguba pilietybė – dviguba sąžinė.

    Atsakyti
    • abejotinam bet "tikru" prisitatanciam,atseit,lietuviui says:
      7 metai ago

      negi tamsta zinai kas yra sazine???
      Na, nebent is to seno nuvalkioto okupacinio plakato kur kazkoks idiotas buvo pakises nesamone kad “komunistu partija – tai protas sazine ir garbe”……..

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        7 metai ago

        Pabandyk paremti savo kalbą argumentais.
        Be jų tavo kalba – vien tik šyvos kumelės sapnas.

        Atsakyti
  8. urba says:
    7 metai ago

    “– Kokie šiandienos politiniai sprendimai veda mus į prarają?” – gal, vis tik, kainų šėlsmai, mažos algos bei pensijos, o ne tai, kad Kubilius diegia globalistinės Lietuvos įvaizdį

    Atsakyti
    • Pikc says:
      7 metai ago

      Čia ne “ne tai, o tai”, bet “ir tai, ir tai” – tiesiog ekonominė ir ideologinė sudedamosios dalys, ir tiek.

      Atsakyti
  9. Čiupakabra says:
    7 metai ago

    O duoda nomenklatūrinis jaunimėlis, gelbėjęs AMBalą. Ieško kvailių toliau runkelyno tarpe.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      7 metai ago

      Giedok ožio giesmes toliau, bet tiesos nesuklastosi: jie padirbo, kad iš Lietuvos dingo milijonas čia pragyventi neišgalinčių.

      Atsakyti
      • Čiupakabra says:
        7 metai ago

        Jūs ne tikras lietuvis, o ambalistas – Centro Komiteto “šestiorka” kaip ir tas AMBalo gelbėtojas. Jis mus vadina radikalais ir pan., o mes ji komuniagų gelbėtoju, Bolševikų partijos gelbėtoju. Tai jie, bolševikai, būdami daugumoje taip ir padarė – išvijo trečdalį Lietuvių iš Tėvynės. Tik pamanykit, LK(bolševikų)P Centro Komiteto Fiurerio gelbėtojas mus vadina radikalais, ane, pseudo lietuvi?

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          7 metai ago

          Meluoji –
          tai jūs, landsberginiai, sugriovėte Lietuvą
          ir, patys pamatę savo darbelių padarinius, net neišbuvę visos kadencijos, atidavėt socdemams Lietuvą kelti po jūsų griovimų.

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            7 metai ago

            Apie tai:
            http://forum.istorija.net/forums/thread-view.asp?tid=5158&mid=92667#M92667

          • Pikc says:
            7 metai ago

            Ko jūs ginčijatės? Gi “abu labu tokiu”. 😉

          • tikras lietuvis says:
            7 metai ago

            Tai ką – kauniečiai jau nebe landsberginiai, sakysi?
            Nesislėpk.

  10. T0mas J. says:
    7 metai ago

    Sąjūdis savo VADOVYBĖJE buvo pusiau komunistinė organizacija, Sąjūdžio Seimo Taryboje iš 35 narių PUSĖ buvo TSKP nariai, vienas iš jų net du kartus į TSKP įstojęs (Motieka).
    1990-1991 m. revoliucijos Lietuvoje nebuvo; nes iki tol Lietuvą valdžiusiai jėgai – komunistams – kelias į valdžią nebuvo užkirstas, kadangi Sąjūdžio vadovybėje kas antras – patys buvo komunistai. Net ir tie, kurie nebuvo komunistai – jautė TSKP gilią pagarbą ir tai vėliau įrodė savo darbais, kuriuos prireikus galėčiau išvardinti..
    Kapitalizme demokratijos negali būti, nes kapitalizme valdo pinigai. Negali būti demokratijos ten, kur didžiulė rinkėjų turtinė diferenciacija. Negali kandidatas su 1000 eurų laimėti prieš kandidatą su 100 000 eurų.
    Demokratijos Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo. Netgi po 1991 m. plebiscito, kurio rezultatu Lietuva paskelbta demokratine valstybe – valdžia tautos nepaklausė svarbiausio tuo metu klausimo: kokiu keliu tauta nori eiti, kokią santvarką kurti
    – kapitalizmą su nežabota turtuolių valdžia,
    – ar socializmą – su paprastų žmonių daugumos valdžia ir apribotomis turtuolių galimybėmis išnaudoti samdinius.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      7 metai ago

      Nekalbėk niekų: vietoj okupantų į valdžią atėjo žulikai ir Lietuva keberiokšt.
      Kur tu matai gėrį?

      Atsakyti
      • T0mas J. says:
        7 metai ago

        Tu čia turbūt suklydai klausdamas mane. Ar aš rašiau apie gėrį?

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          7 metai ago

          Jokios klaidos čia nėra – kalbi apie komunistus pakeitusius.

          Atsakyti
          • T0mas J. says:
            7 metai ago

            Apie kokį pakeitimą kalbi? Ar po 1990-ųjų – ne komunistai?
            Prunskienė premjeras, Brazauskas prezidentas, Brazauskas premjeras, Kirkilas premjeras, Butkevičius premjeras, Grybauskaitė 2x prezidentė – tai vis TSKP nariai. Tuntai ministrų komunistų, DEŠIMTYS, ar tau juos vardinti? Ir tauta tebesimaudo šūde – teisingumo nėr, materialinės gerovės – nėr: emigracija, savižudybės, nedarbas, dirbantys žmonės – gyvena žemiau skurdo ribos. Kodėl? Todėl kad REVOLIUCIJA NEBUVO PADARYTA. Komunistai nebuvo nustumti nuo valdžios.

          • tikras lietuvis says:
            7 metai ago

            Pirma tu atsakyk kiek tikrų komunistų buvo kada nors iš viso?
            Lygink su Kristumi – pirmuoju komunistu.
            Tada suprasi, kad TSRS laike dauguma jų buvo apsimetėliai (sovietinę nomenklatūrą mano mama vadino tarybiniais buožėmis).
            Dėl ko tavo tolesnės kalbos apie po 1990 – ųjų buvusius, būk, komunistus yra visiška nesąmonė.

  11. abejotinam bet "tikru" prisitatanciam,atseit,lietuviui says:
    7 metai ago

    vien is to kaip nuo ituzio Lietuvos Nepriklausomybei tamstai pastoviai putos is zabtu krenta, nesunku suprasti kas per “pticka” esi….. Tipiskas okupantu patarnautojas net nevertas lietuvio vardo….. Tikras tautos geda esi!
    Gal primink – ir kada gi LIetuva buvo saugesne ir geriau gyveno nei dabar????????
    O kad okupantu priperetu isgamu turime – to niekaip nepaneigsi……
    O juk tamstai su bendraminciais ir bendrazygiais sarikovais kremliniai nesunkiai vizas isduotu – tai ko cia smirstat?
    Juk siiiiiiitoks rojus laukia!

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      7 metai ago

      Argumentai bus ar toliau putosies ir tik?
      Pasibaigė jūsų laikas: greitai jus pradės gaudyti kaip pasiutusius šunis.
      Ir primins ką esate Lietuvoje pridirbę.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas
  • Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

Kiti Straipsniai

Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras | E. Tamkevičiaus nuotr.

Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras

2025 06 30
2025 m. birželio 27 d. Vilniuje prasidėjo Lietuvos kultūros kongreso šimtmečio suvažiavimas Vilniuje

K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

2025 06 29
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti

Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti

2025 06 08
Kauno sąjūdininkai paminėjo Sąjūdžio dieną

Sąjūdžio diena Kaune

2025 06 05
Išrinkti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai iškart po jų išrinkimo Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Mažojoje salėje. Iš kairės: Arūnas Žebriūnas, Virgilijus Čepaitis, Artūras Skučas (arčiau langų), Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Bronislovas Kuzmickas, Vytautas Bubnys, Saulius Pečiulis, Algimantas Nasvytis, Alvidas Medalinskas, Kazimira Danutė Prunskienė, Vytautas Radžvilas, ne narys Giedrius papinigis, Zigmas Vaišvila, Romualdas Ozolas, Arvydas Juozaitis, Gintaras Songaila, ne nariai Jonas Vaiškūnas ir Daiva Prakopimaitė (vėliau Penkauskienė). 1988 m. birželio 3 d.

Ministras pirmininkas pasveikino sąjūdininkus: Tiesos žodis išardė blogio imperiją

2025 06 03
Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

2025 06 03
1988 m. Sąjūdžio mitingas Vingio parke | V. Daraškevičiaus nuotr.

Z. Vaišvila. Kur mus vedate?

2025 06 01
Protestuotojai reikalauja Sporto rūmus atiduoti Sąjūdžio, o ne žydų kapinių įamžinimui

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai: tautos istorinis paveldas ar politinių žaidimų įkaitas?

2025 05 17
Martas Tarmakas

A. Juozaitis. Martui Tarmakui – pirmam Estijos atstovui Lietuvoje, laisvės kelio bičiuliui – 70

2025 04 10

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
lnb.lt nuotr.

Gegužės 31 d. vyks pokalbis „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai