Ar jums pažįstamas jausmas, kai po darbų vos peržengus namų slenkstį užplūsta visos dienos nuovargis ir, rodos, nebeturi jėgų nieko daryti, norisi tik kristi ir miegoti? Dažnai save raminame, kad savaitgalį išsimiegosime, pailsėsime per atostogas, pasportuosime – ir tikrai atsiras daugiau energijos, būsime gyvybingesni.
Internete taip pat gausu patarimų, kaip „įgyti“ daugiau energijos: giliai kvėpuoti, nepervargti, ramiai miegoti, mankštintis, išmokti valdyti stresą ir pan. Pasak specialistų, nė vienas šių būdų nebus veiksmingas ilgą laiką, mat jeigu mūsų organizmui ims trūkti bent vieno aktyviojo mineralo – apie jokią ilgalaikę energiją ir toliau negali būti kalbos, juk kūnas – ne akumuliatorius, neįkrausi prijungęs prie elektros lizdo. „Žmogaus kūnas energija apsirūpina per maistines medžiagas – jas kūnas paverčia energijos atsarga, kuria gali bet kada pasinaudoti. Deja, bet žmonės linkę pamiršti, kad pagrindinės maistinės medžiagos – tai angliavandeniai, baltymai ir riebalai bei ne mažiau svarbios maistinės medžiagos, tokios kaip ląsteliena, mineralų kupinas vanduo su natūraliais aktyviaisiais mineralais ir, žinoma, vitaminai“, – pastebi Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Izabelė Juškienė.
Požymiai, kurių dažnai nesureikšminame, – galvos skausmas, energijos stoka, nuovargis, suprastėjusi emocinė savijauta, rodo, kad kūnas išbalansuotas. Ir deja, bet atostogos ar išsimiegojimas savaitgalį bus tik trumpalaikis efektas.
„Susigrąžinti prarastą energingumą galima tik subalansavus mitybą, t. y. pradėjus taisyklingai, visavertiškai maitintis, didinant fizinį aktyvumą bei vartojant pakankamai skysčių. Tam, kad žmogaus kūnas galėtų tinkamai funkcionuoti ir būtume gyvybingi kiekvieną dieną, būtina „pamaitinti“ savo ląsteles“, – pasakoja gydytoja.
Moksliniais terminais kalbant, maistas – tai mūsų makro mityba, mineralai ir vitaminai – mikro mitybos pagrindas, papildantis makro mitybą. Aktyvieji mineralai greitina augimą, atstato gyvybine kūno savybes, padeda išsiskirti energijai iš maistinių medžiagų, dalyvauja fermentų gamyboje, skatina jų veiklą, reguliuoja medžiagų apykaitą. Visavertė mityba – tiek makro, tiek mikro – padeda geriausiai įsisavinti mikroelementus ir maistines medžiagas.
„Mineralinės medžiagos susideda iš 12-os mineralinių elementų: kalcio, kalio, magnio, fosforo, geležies, cinko, jodo, vario, mangano, fluoro ir kt, į kūną patenkantys su maistu ir vandeniu. Kiekviena šių medžiagų kūne atlieka tam tikrą funkciją ir tiesiogiai lemia mūsų savijautą, pavyzdžiui, kalcis ir magnis svarbūs gerai raumenų ir nervų sistemos veiklai; kalis prisideda prie geros širdies ir kraujotakos veiklos; geležis, cinkas, fluoras svarbūs kaulų būklei, natris atsakingas už skysčių pusiausvyrą kūne, padeda nervų veiklai bei dalyvauja energijos gamyboje, o chloras labiausiai atsakingas už šarmų ir rūgščių pusiausvyrą“, – vardija šeimos gydytoja.
Dėmesį į vandenį gydytoja atkreipia ne atsitiktinai – būtent su juo gaunamas mineralines medžiagas kūnas įsisavina geriausiai. Tačiau reikia atsiminti, kad ne visas vanduo vienodas. Idealus vanduo yra tas, kurio sudėtis artimiausia žmogaus kūnui, t. y. kai mineralinės medžiagos yra jonų pavidalo – aktyvios būklės. Aktyvieji mineralai yra tokios formos, kokią kūno ląstelės itin lengvai įsisavina.
Energija kūne gaminama vykstant cheminiam procesui, kai makro ir mikro dalelės sąveikauja tarpusavyje, t. y. aktyvieji mineralai papildo maistines medžiagas, kad jos galėtų išskirti energiją. Aktyvūs mineralai yra joninės formos – tobulo dydžio mūsų ląstelėms įsisavinti, todėl procesas vyksta daug paprasčiau ir veiksmingiau nei vartojant sintetinius mineralus. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad mūsų kūnas sunkiau pasisavina sintetinės formos mineralines medžiagas, nei natūraliai gaudamas jų su maistu ar aktyviųjų mineralų kupinu vandeniu. Apskritai maisto papildai tik iš dalies papildo trūkstamas mineralines medžiagas – jų įsisavinama vos 40–50 proc., o jeigu visavertė mityba papildoma ir aktyviųjų mineralų kupinu vandeniu, jų įsisavinimas yra beveik šimtaprocentis.
