Lietuvoje bręstant sveikos gyvensenos kultui, šiltomis vasaros dienomis žmonės vis dažniau ieško, kuo pakeisti gaiviuosius saldžius gėrimus. „Skonis ir kvapas“ arbatos žinovas Andrius Žilinskas pasakoja, kaip tinkamai ruošti šaltą arbatą, kad tai būtų išties sveikas pakaitalas, ir kokių klaidų daryti nevalia.
Atlikus arbatos gėrimo tyrimą paaiškėjo, kad lietuviai geria itin daug arbatos, tačiau daro tai bet kaip ir praranda galimybę pasimėgauti.
Daugiausia lietuvių arbatą renkasi dėl to, kad tai skanu ir sveika, tačiau arbatos žinovo teigimu tikrai sveikas šis gėrimas bus tik tinkamai paruoštas.
Iš tiesų, karštomis vasaros dienomis arbata gali būti skanus pagrindas gaiviam šaltam gėrimui. Tai puiki saldžiųjų vaisvandenių alternatyva, kurią lengvai galima pasigaminti namuose ir saldinti pagal savo skonį. Tačiau itin svarbu mokėti ją tinkamai paruošti.
Anot A. Žilinsko, šaltai arbatai paruošti rekomenduojama naudoti maždaug dvigubai daugiau arbatžolių nei karštai, jei gėrimą planuojate pateikti su ledo kubeliais. Žinovas ragina nebijoti eksperimentuoti ir šį koncentratą pagardinti mėgstamu sirupu, sultimis, uogomis ar vaisiais ir, galiausiai, supilti viską į ledo kupinas stiklines.
Jei gaminate šaltą arbatą ir norite, kad ji atvėstų greičiau, perpilkite ją per ledų kubelius – taip gėrimas greičiau atvės ir galėsite atsigaivinti iš karto. Karštą arbatą patariama perpilti per ledukus dar ir todėl, jog vėsinant ją tik šaldytuve, karštas gėrimas gali pakenkti šaldymo įrenginiui.
Greitai atvėsinti arbatą šaltam gėrimui svarbu ir dėl kitos priežasties. Mėgstančius juodąją arbatą arbatos žinovas perspėja: paruošę juodosios arbatos puodelį ir palikę jį ilgesniam laikui atvėsti (pvz. ryte geriate iš vakaro ruoštą arbatą), galite pakenkti savo organizmui.
„Pagrindinė atšalusios juodosios arbatos problema yra tai, kad jos aktyvios medžiagos yra surišamos į netirpius junginius, kurie linkę užkimšti inkstų kanalėlius, sudarydami „smėlį“ ir akmenis. Momentinio poveikio nėra jokio: ir šilta, ir šalta arbata veikia panašiai kaip energetinis gėrimas, tik šilta veikia greičiau, ir vasarą netgi vėsina geriau. Skiriasi ilgalaikis poveikis – šilta arbata didina filtraciją ir taip skatina inkstus „valytis“, o atšalusi ilgainiui gali padėti formuotis akmenims.“
Tačiau net ir vasarą nebūtina arbatos šaldyti. Atsivėsinti karštą dieną arbata gali padėti ir geriama karšta. Šiltas gėrimas verčia kūną daugiau prakaituoti, o garuodamas prakaitas efektyviai vėsina. Svarbu būti lengvai apsirengus, kad prakaitui būtų kur išgaruoti. Todėl arbatos puodelis labai tiks kaitinantis saulėje, bus puiki priemonė atvėsinti nuo žaidimų įkaitusius vaikus.
Juodoji arbata Lietuvoje yra pati mėgstamiausia – ypatingai tarp vyrų, tai atskleidė atliktas tyrimas. Net pusė respondentų geria šaltą arbatą: 6 proc. geria ją nepriklausomai nuo metų laiko, 20 proc. geria, bet dažniausiai tik šiltu metų laiku, 24 proc. pripažino geriantys, bet retai.
Žilinskas pataria rinktis juodąją arbatą iš Nepalo regiono: „Skonio ir kvapo“ specialistai patys lankėsi šios šalies arbatos soduose ir tikslingai atsirinko savo tiekėjus. Tai itin kokybiškos arbatos šalis.“
Palei Indijos šiaurinę sieną nusidriekęs Nepalas savo kalnuotuose regionuose augina arbatą, kuri iki šiol pasauliui buvo menkai pažįstama. Ilam regionas, kuriame žaliuoja pagrindiniai tradiciniu būdu gaminamos arbatos sodai, yra Indijos Dardžilingo kaimynystėje.
Regionai abipus sienos dalinasi kalnais, klimatu ir dirva, todėl Nepalo arbata nenusileidžia savo kokybe. Nepale, priešingai nei Indijoje, arbata daugiausiai auginama nedideliuose šeimos ūkiuose. Šie, ilgus dešimtmečius savo produkciją pardavinėję po Indijos kompanijų vardais, tik dabar ima skintis sau pripažinimą premium klasės arbatų pasaulyje.
„Žinoma, kalbant apie juodąją arbatą svarbu paminėti ir Dardžilingo regioną, kuriame auginama arbata taip pat yra labai kokybiška. Šiame regione naujojo derliaus Dardžilingo arbata pavasarį tituluojama kaip naujo arbatos sezono simbolis“, – pasakojo arbatos žinovas.
O grynas vanduo – sveikiausia…