Šaltuoju metų laiku, kai tiek daug žmonių dėl peršalimų kreipiasi į medikus, vidaus ligų specialisto konsultacija gali tapti puikia alternatyva ilgoms eilėms prie šeimos gydytojo kabineto. Apie vidaus ligų specialistus pasakoja Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Terapinio gydymo centro vidaus ligų gydytoja Rūta Zakarevičiūtė.
Vidaus ligų specialistas – tai gydytojas terapeutas, kuris gali ne tik nustatyti, bet ir skirti gydymą įvairioms ligoms: nuo paprasčiausio peršalimo iki širdies ir kraujotakos, nervų ir kvėpavimo, endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos, virškinamojo trakto, urogenitalinės sistemų, infekcinių, tam tikrų psichikos ar elgesio sutrikimų, onkologijos. Į vidaus ligų gydytoją galima kreiptisdėl daugybės nusiskundimų, ypač, jei žmogus nežino, koks specialistas galėtų padėti dėl pablogėjusios savijautos.
„Vidaus ligų gydytojas (internistas) yra holistinio mąstymo gydytojas-diagnostas, kuris žmogų mato kaip visumą, o ne išskirtinai koncentruojasi tik į vieną organų sistemą. Tuo jis skiriasi nuo kitų specialistų. Matydami simptomų, nusiskundimų visumą, vidaus ligų gydytojai gali padėti spręsti neaiškius atvejus, patarti, kuriuos tyrimus reikėtų atlikti“, – paaiškina gydytoja.
Šeimos ar vidaus ligų gydytojas?
Vidaus ligų specialistas dažnai yra painiojamas su šeimos gydytoju. Nors šios sritys turi panašumų, tačiau abiejų pobūdis – skiriasi. Šeimos gydytojas atlieka pirminę sveikatos priežiūrą, gali pakonsultuoti ir priimti sprendimą, pas kurios srities specialistą reikėtų nukreipti pacientą, paskirti ambulatorinį gydymą.
Vidaus ligų gydytojo kvalifikacija yra platesnė – jis dirba tiek ambulatoriniu, tiek stacionariniu lygmeniu. Į šį specialistą galima kreiptis dėl ūmių ligų, karščiavimo, blogos savijautos ir daugybės kitų negalavimų, ypač jeigu nėra aišku, ar nusiskundimai susiję tarpusavyje. Konsultacijos metu, vidaus ligų specialistai gali skirti daugiau laiko problemos aplinkybėms.
„Reguliarią patikrą dažniausiai atlieka šeimos gydytojas. Į vidaus ligų specialistą reikėtų kreiptis jau turint tam tikrų nusiskundimų. Vidaus ligų gydytojas neužsiima profilaktika, jis ne tik diagnozuoja, bet ir atlieka tyrimus, nustato ligą bei paskiria reikalingą gydymą.
Pulmonologai gydo pacientus, sergančius plaučių ir kvėpavimo takų ligomis, endokrinologai – žmones, turinčius endokrininių liaukų veiklos sutrikimų, nefrologai – pacientus, sergančius inkstų ir šlapimo takų ligomis, kardiologai – širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis besiskundžiančius žmones. Vidaus ligų gydytojas privalo išmanyti visas šias sritis, kad galėtų tiksliai įvertinti problemą ir savarankiškai paskirti gydymą“, – skirtumus vardina gydytoja.
Vidaus ligų specialistai į poliklinikas sugrįžta pastebėjus, kad vien tik šeimos gydytojų nebeužtenka. Ypač jų poreikis išaugo rajonų ligoninėse ir stacionaruose. Atsižvelgus į tai, specialistų pradėta ruošti daugiau.
Nereikia laukti eilėse
Pas vidaus ligų specialistą patekti galima greičiau nei pas šeimos gydytoją. Iš dalies taip yra todėl, kad šeimos gydytojai priklauso pirminio lygio grandžiai, o vidaus ligų gydytojai jau yra antrinio lygio specialistai, neužsiimantys profilaktine sveikatos priežiūra, konsultuojantys tik suaugusiuosius – nuo 18 metų amžiaus. Dėl šių priežasčių, į vidaus ligų specialistus pacientų kreipiasi mažiau, todėl eilės pas gydytojus yra trumpesnės.
„Kadangi pacientų gerbūvis užtikrinamas stebint pacientų srautą, svarbu, kad reikalingi specialistai būtų lengvai prieinami kiekvienam. Kai drauge dirba įvairių sričių specialistai, tokiu būdu pacientui laiku ir operatyviai suteikiamas gydymas. Labai svarbu, kad pacientui apsilankymo pas gydytoją laukti reikėtų kuo trumpiau ir liga neprogresuotų“, – teigė R. Zakarevičiūtė.
Savigydos atvejai
Eilės pas specialistus neretai pacientus paskatina užsiimti savigyda. Tai gajus ir žalingas įprotis, kuris neretai atneša papildomų rūpesčių. Pasak vidaus ligų gydytojos, nereikėtų bandyti problemų spręsti patiems arba delsti iki paskutinės minutės, tokiu atveju geriau apsilankyti pas internistą, kuris, išanalizavęs atvejį, paskirtų tinkamą gydymą. Taip būtų galima užkirsti kelią komplikacijoms ir išlaikyti darbingumą.
„Dažnai pacientai savo sveikatą patiki žmonėms, neturintiems medicininio išsilavinimo – patarimų ieško forumuose ar socialiniuose tinkluose, klausia draugų. Vėliau pritaiko ten rastus būdus, kurie sukelia papildomų rūpesčių. Vengiant papildomų komplikacijų, visuomet raginu konsultuotis tik su specialistais, o gavus gydymą – laikytis visų gydytojo paruoštų rekomendacijų“, – pabrėžia Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Terapinio gydymo centro vidaus ligų gydytoja R. Zakarevičiūtė.
Susiję straipsniai:
- Latvijoje gydytojai streikuoja. Ar to reikėtų laukti ir Lietuvoje?
- Kokius ir kodėl sveikatos tyrimus reikėtų atlikti kasmet?
- Vasario 28-oji – Pasaulinė retų ligų diena
- Už naują ligų nustatymo būdą įteiktas 1 mln. eurų apdovanojimas
- Prasidėjo peršalimo ligų banga: vaistininkai pataria kaip atskirti jas nuo gripo
- Dėmesys sveikatai padeda išvengti ligų
- Kodėl pavojingesnė už vėžį liga gydytojus vedžioja už nosies?
- Seimas pritarė siūlymui įpareigoti pacientus pranešti apie neatvykimą į gydymo įstaigą
- Kiek kainuotų gydytis be privalomojo sveikatos draudimo?
- Ką verta žinoti prieš apsilankant pas gydytoją
- Kaip patekti pas gydytoją greičiau?
- Paskutinės eilės antibiotikai nebeveikia: kokie galimi sprendimo būdai?
- Šimtus žmonių dėl diabeto grėsmės patikrinę gydytojai ragina suklusti
- Kaune duris atvėrė Radiologijos diagnostikos centras (nuotraukos)
- Širdies ir kraujagyslių būklės patikrinimai atliekami nemokamai
- Ką turėtume žinoti apie glaukomą?
- Šiandien numatoma šįmet karščiausia diena
- Santariškių klinikose atlikta unikali storosios žarnos operacija
- Pasaulinės sveikatos dieną gydytojai-klounai sulaukė paramos iš vaistininkų
- E. receptas – daugiau patogumo, mažiau klaidų
- Ar įmanoma išvengti kelio sąnario operacijos?
- Gripo epidemija: kaip jai pasiruošti ir nepainioti gripo su peršalimu?
- Gydytojai įspėja: cholesterolis užkemša kraujagysles
- Kraujo tyrimams Lietuvoje pasitelkiami robotai
- Pirmą kartą pasaulyje skilvelio aneurizmos gydymui pritaikyta minimaliai invazinė procedūra
- Ligoninės traumatologai jau gydo ir šalčio aukas
- „Mokslo sriuba“: Virtuali realybė naudojama ir malšinant skausmą (video)
- Antsvoris ir sėdimas gyvenimo būdas – tiesus kelias į onkologines ligas
- „Jaunimo balsas“: Kaip Gintaras Ronkaitis virto Gintaru Narajanu (video)
- Šiandien minima Pasaulinė žvynelinės diena
Nejau pas vidaus ligų gydytoją nereikia siuntimo, jei tai yra antro lygio specialistas? Ir kaip suprantu jie siuntimų pas kitų sričių specialistus neišrašo? Vyrams, sulaukusiems tam tikro amžiaus, rekomenduojama pasitikrinti, tačiau net nežinau kurie urologai šiauliuose konsultuoja be šeimos gydytojo siuntimo?
Be siuntimo – mokama konsultacija. Gali kad ir kasdien konsultuotis. Poliklinika džiaugsis.
,,Nemokamai” – iki išsekimo diena po dienos tykai progos registruotis, o paskui lauki kaip ubagėlis prie durų ir tau už tavo registruojantis ar čia gaištamą laiką niekas nemokės 🙂 Gydytoja tik tada duos siuntimą, kai tai pagal visokius nurodymus ir algoritmus priklauso. (Vai, sakot, tvarkingai visus mokesčius mokėjot? Baikit, kada tai buvo – valstybė jau seniai užmiršo. O be to, tamsta joks seimūnas, joks įtakingas asmuo…) . Norit laiku, kol dar bėda neužleista patekti pas gydytoją – be jokio vargo registruokitės mokamam vizitui. Bus netgi pasirinkimas.
…………………………
Rašiau SAMui Verygai, išvardinau, kas net ir biurokratine logika nepaaiškinama niekaip kitaip, kaip nebent dirbtinai sudaroma klientūra privačioms gydykloms, ar dirbtinai didinamas darbo krūvis ŠG-jams.
Jei kiekvienai ligai egzistuoja jos gydymo ir eigos stebėsenos algoritmai, kam tas dubliavimas, ŠGd laiko popierizmui gaišinimas*, kai minios žmonių po kelias savaites laukia pagalbos, pirmo priėmimo? Net ir gripu ar kita, irgi gal būt užkrečiama liga susirgę? Bet jis nesužinos, kad jo liga jam pačiam pavojinga, ir kad užkratą aplink sėja.. Nes svarbus ne pacientas – svarbu prirašyti kalną popierių, kuriuos vėliau kažkas ,,griežtai tikrins” (irgi darbo vieta kokio seimūno vaikeliui?), tik niekas netikrins, kaip KENKIA piliečių sveikatai pavėluotas patekimas pas gydytoją, pavėluotai atlikti tyrimai, nustatyta diagnozė, pavėluotai pakeisti vaistai ir t.t.
__________________________________________
* Tavo ligos istorijos viršelyje užrašytos diagnozės, pg. kokius algoritmus esi tiriamas, konsultuojamas, gydomas, tad tu be jokių siuntimų lankaisi pg. nustatytą tvarkaraštį reikalinguose kabinetuose, ir tau atlieka, kas pagal algoritmą priklauso. Kad tai būtų įmanoma, reikia a) liautis su ,,privačių duomenų apsauga” nuo med. personalo (nebent pacientas pats to pareikalautų su visais to padariniais); b) pacientui įteikti ,,vedlį”, kur surašyta, kada kokius tyrimus jis turi atlikti,mkaip jiems pasiruoši, kiek kartų kur turi lankytis ir t.t. Kodėl pravėręs kabineto duris, turi pirma savęs siuntimą atkišti, jei tau lėtinė ar nepagydoma liga, arba atėjo laikas atlikti profilaktinę patikrą?? – Kitas reikalas, jei ligos eigoje ,,kažkas ne taip” – tada tu užsirašai pas konsultantą (ar pas ŠGją), ir jie sprendžia, ko imtis, kur siųsti.
Dar vienas dalykas, ką galėtų padaryti – kiekvienam lėtiniam ligoniui įduoti jo ligos ir gydymo eigos išaiškinimą: tu gydomas tokiais vaistais, jie nėra nekalti, ilgainiui rasis šalutinis poveikis. Šalutiniam poveikiui sumažinti vartok tą, daryk tą, pasirūpink tuo. Jei pasireikš simptomas ,,A”, imkis tokių priemonių. Jei nepadės, arba, jei prasidės simptomas ,,B”, kreipkis į ŠGją, kad tau išrašytų/paskirtų ,,C”, o jei ir tai nepadės, atvyk pas mane.
O receptas lėtiniams ligoniams turi veikti be jokių pratęsimų toks, koks išrašytas, kol gydytojas (arba paciento mirties įrašas) jo nepakeis, ar nenutrauks jo galiojimo.
Kuomet gydytojų darbo grafikai tinkamai išdėstyti, yra numatomas objektyvus laikas paciento vizitui, tuomet ir patekti netampa tokia didele problema. Tad linkiu, jog dauguma klinikų turėtų pažangias rezervacijos sistemas