Pavasarinis sprogimas kviečia į Jorę!

Balandžio 28-29 d., paskutinį balandžio savaitgalį, atbundanti pavasarinė gamta vėl sukvies gausų būrį šventėjų  į pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Jorė – didžiausia pavasario šventė, mūsų protėviams buvusi Naujaisiais metais,  šalia Astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke, Kulionių kaime įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje bus švenčiama jau 22-ajį kartą.

Balandžio 28 d., šeštadienį, nuo 11 val. Etnografinėje sodyboje susirinkusieji pradės šventę šventine talka. Bus atnaujinti ir pirmąja pavasario žaluma papuošti Jorės šventės vartai, Senovinės dangaus šviesulių stebyklos stulpai, Perkūno šventovė. Po talkos visi norintys galės išsikaitinti ir išsiperti apeiginėje pirtyje.

Etnografinėje sodyboje abi šventės dienas triūs amatininkai. Galima bus ne tik pasigrožėti, bet ir įsigyti įvairių tautodailininkų darbų. Įvairių rankdarbių parodą-pardavimą surengs uteniškė Alma Zazirskaitė-Didžiokienė.

Kiekvienas norintis galės pasimokyti pasigaminti baltišką žalvarinį papuošalą. Šio amato mokys nuolatinis Jorės šventės dalyvis, archeologinių žalvarinių papuošalų meistras Rimantas Ordinas su savo bendražygiais. Galima bus nebrangiai įsigyti ir paties meistro rankų darbo papuošalų.

Pavakaryje bus mokoma senovinių tautinių žaidimų, jorės dainų, sutartinių, o temstant, prie šventinio laužo – pasigrožėti šokių su ugnimi vaizdais, pavakaroti, padainuoti ir smagiai pasišokti. Kaip ir kasmet bus surengtas ir naktinis žygis su deglais į padavimais apipintą Kulionių piliakalnį.

Balandžio 29 d., iš pat ryto šalia Etnografinės sodybos esančioje Perkūno šventovėje bus užkaistas didelis apeiginis katilas, kuriame šventinį Jorės viralą virs Molėtų Romuvos nariai.  11 val. šventės dalyviams susirinkus Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje bus paskelbta šventinių apeigų pradžia ir visi nešini savo vėliavomis, skambant Lietuvos Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“ giesmėms ir aidint būgnams, darnia apeigine eisena žygiuos į didingą Kulionių piliakalnį. Ant pilies kalno bus pagerbtas Lietuvą kūrusių ir gynusių didvyrių atminimas. Lietuvos Romuvos Krivė ir vaidilos atliks įšventimo į romuvius apeigą.  Kiekvienas, pasiryžęs tęsti savo protėvių  kelią, visų švenčiančiųjų akivaizdoje iškilmingai prisiekęs, bus įšvęstas į romuvius.

Primindami didingas protėvių kovas ir už mūsų Tautos laisvę paaukotas didvyrių gyvybes savo kalavijus ant piliakalnio sukryžiuos karo vado Žalčiaus vadovaujami gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ karžygiai.

Po to šventės dalyviai iškilminga eisena grįš į Dangaus šviesulių stebyklą. Čia nuo piliakalnio atnešta ugnimi bus įkurtas šventinis Dangaus Šviesulių stebyklos aukuras, aukojama baltų dievams, ragaujama apeiginė duona, kurią jau treti metai specialiai šiai šventei kepa uteniškis Domantas Žilėnas. Jorės šventėje pasišventusieji tapti romuviais kartu su Jorės, Jorių, Jorigės, Jorūnų, Jorūnių, Jurgių bei Jurgitų vardus turinčiais šventės dalyviais bus pagerbti atskira jiems skirta apeiga.

Vėliau visi šventės dalyviai keliaus į Perkūno šventovę. Šventovei bus aukojami iš įvairių baltų žemių vietų atvežti akmenys ir tariami linkėjimai šventės dalyviams ir visai Tautai.

Vaikai ir suaugę Perkūno šventovėje galės pasirungti ridendami atsivežtus margučius – joručius, išsisūpuoti Jorės sūpuoklėmis, ragaus apeiginį viralą. Čia pat Perkūno šventovės viduryje ant didžiulės lauko keptuvės bus čirškinama kvapni apeiginė Jorės kiaušinienė.  Savo gamybos gira vaišins kaunietis Algimantas Sabaliauskas, o Žaliųjų klubas „Gojus“ džiugins šviežia beržų sula.

Šių metų, kaip ir ankstesnių Jorės švenčių, pagrindiniais rengėjais bus Molėtų krašto muziejus, Asociacija Žaliųjų klubas „Gojus“, Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva, Apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“, gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“.  Šventės rengėjų triūsą iš dalies parems nuolatinė Jorės rėmėja Molėtų rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija. 

Jorės 2018 dienotvarkė:

Šeštadienį balandžio 28 d. 

• 11–17 Talka šventvietėje. Pirmąja pavasario žaluma puošiame Stebyklą, Vartus, Perkūno šventvietę.
• 11–21 Amatininkai pristato bei parduoda savo darbus. Mokomės baltiškų papuošalų gamybos ir kitų amatų.
• 16–21 Periamasi apeiginėje pirtyje (pirties šeimininkas Nerijus Lamanauskas).
• 17–18  Jorės dainas dainuoja apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ (vadovė I. Trinkūnienė).
• 18–19 Sutartinių mokymasis (moko Jaunimo Ramuva).
• 19–21  Senoviniai žaidimai (moko gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“).
• 21–24 Vakaro laužas, vakaronė, šokiai.
• 24 Naktinis žygis su deglais į Kulionių piliakalnį.

Sekmadienį balandžio 29 d. 

• 10.30 Apeiginio viralo užkaitimas Perkūno šventovėje.
• 11 Susibūrimas Dangaus šviesulių stebykloje. Krivės ir vaidilos sveikinimas.
• 11.30 Eisena į Kulionių piliakalnį su savo bendrijų vėliavomis ir žvakutėmis ugniai nuo piliakalnio parsinešti. Giedame „Ričiau rotų, dobilio” ir „Eisim broliai tūta tūtava“ ir kt.
  
• 12 Protėvių vėlių pagerbimas piliakalnyje. Giedame „Oi kalnas kalnas“. Krivė ir vaidilos sako kalbas. Aukojame protėvių vėlėms, ugniai. Giedame protėvių atminimo ir karines giesmes.
• 12.30 Romuvių įšventimas. Įšvenčiamieji privalo turėti baltišką papuošalą, kuris po įšventimo apeigų tampa Romuvio Galios ženklu.
• 13.30 Karžygių kova skirta pilėnų atminimui. Atlieka gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“
• 14 Eisena į Dangaus stebyklą. Šventą Ugnį, nuo piliakalnio Aukuro prisidegę savo žvakeles ir deglus, nešame į Dangaus stebyklą.
• 14.20 Įeiname pro Jorės vartus. Apšlakstomi Jorės vandeniu. Giedama „Dūno upė“.
• 14.30 Užkuriamas Aukuras Dangaus stebykloje. Giedame „Dega ugnelė tūta tūta“, „Jorja geras vakaras“ ir kt.
• Labinami Gabija, Žemyna, Perkūnas. Giedame „Žemynėle, žiedkelėle“.
• Vaišinamės Joručiais ir Duona.
• Žemyneliavimas. Siunčiame ratu šventinį kaušą ir tariame linkėjimus. Dainuojame „Jori, šildyk žemį“ ir kt.
• Įsišventusių romuvių ir Joriukų palabinimas (visus kurių vardai su šaknimi Jor- Jar- Jur-) kviečiame į rato vidų ir eidami ratelius apie juos giedame „Tu žilvitėli, dabile“.
• 15.10 Akmenių aukojimas Perkūno šventovei. Aukodami iš įvairių baltų žemių kampelių atvežtus akmenis ir tariame iškilmingus linkėjimus artimiesiems ir Tautai. Ant akmenų degamos žvakutės, aukojama pirmoji žaluma. Giedame „Didysie mūsų“, „Dijūta kalnalis“, šokame ratelius.
• 15.45 Ragaujamas šventinis Viralas. Rengiame suneštines Vaišes, ridename Joručius. Supamės sūpuoklėmis. Šokame lenton. Kepame apeiginę kiaušinienę.
• 16.00 Linksminamasi darnoje su atgimstančia gamta. Ridename joručius. Žaidžiame (su „Šeimų Romuva“). Dainuojame ir šokame.  Įsitraukiame kiekvienas ir užvedame kitus.
• 17.30 Išplėstinis Lietuvos Romuvos Vaidilų ratas skirtas Senojo baltų tikėjimo nūdienai aptarti. Dalyvauja Romuvos Krivė I. Trinkūnienei, Romuvos garbės vaidila, mitologas dr. D. Razauskas, vaidilės: etnomuzikologė dr. D. Urbanavičiene, etnologė N. Balčiūnienė, vaidila, etnokosmologas J.Vaiškūnas ir kiti vaidilos bei svečiai.

Kur atvykti:

Ką turėti:

ŠVENTĖS DALYVIAI TURI TURĖTI:
1.    Savo valstybės, krašto, savo bendrijos vėliavą (politinių partijų vėliavas paliekame namuose).
2.    Akmenį(is) iš Jums brangių vietų, skirtą(us) Perkūno šventovei.
3.    Žvakių (1- Perkūno šventovei, 2-Protėvių vėlėms Kulionių piliakalnyje).
4.    Margučių ridenimui, kiaušinių – kiaušinienei…
5.    Žalvarinį papuošalą – įšventimui į romuvius (šeštadienį jį galima pasigaminti ir šventėje).
6.    Maisto suneštiniam šventiniam stalui.
7.    Lėkštę ir šaukštą apeiginiam viralui srėbti.

NAKVYNĖ
Dėl nakvynės iš anksto užsisakykite:
Observatorijoje 8-383 45444
Arlausko A. sodyboje 8-612 67349
Michailino V. sodyboje 8-687 10795
„Santa Barbara“ viloje 8-671 70995

Jei nebijote šalnų galite nakvoti nemokamai ir Etnografinėje sodyboje savo palapinėse.

Daugiau žinių: 8-682 14559, 8-616 4596 (Etnografinė sodyba, Kulionių k., Molėtų r.).

Jorė’2018 lankstinukas 1 lapas, 2 lapas [jpg]
Jorė’2018 lankstinukas [pdf]
Jorė’2018 plakatas [jpg]