Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

A. Judžentis. Kreipimasis dėl lituanistinių institutų jungimo

Artūras Judžentis, „Saulės arkliukai“, www.alkas.lt
2018 03 16 18:55
10
0
SHARES
A. Judžentis. Kreipimasis dėl lituanistinių institutų jungimo
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | LLTI nuotr.
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | LLTI nuotr.

Kovo 4 dieną Ministro Pirmininko sudaryta Darbo grupė pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti pateikė savo veiklos ataskaitą. Joje siūloma „sutelkti H[umanitarinių] M[okslų] institutų mokslinį potencialą į Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą“.

Šiuo siūlymu faktiškai užsimota panaikinti keturis lituanistinius valstybės mokslo institutus – Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų – bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą.  Tokiu būdu naikinamas nacionalinės tautos kultūros mokslinio tyrimo branduolys, ištisas valstybės mokslo segmentas.Lietuvos humanitariniai mokslai nubloškiami į prieš 80 metų buvusią būklę, kai buvo įsteigtas Antano Smetonos lituanistikos institutas. Tačiau anuomet jis Švietimo ministerijos steigtas siekiant pasitelkus mokslą padėti pamatus tautos kultūrai. Dabar gi, grąžinant institutus į pradinį būvį, būtų sprendžiami „tautos tapatybės ir identiteto plėtojimo, lietuviškojo ir europietiškojo pilietiškumo stiprinimo uždaviniai, išeinama iš siaurų disciplininių rėmų, sukuriama erdvė tarpdisciplininiams tyrimams ir Lietuvos HM tyrimų rezultatų tarptautinei sklaidai“.

Kaip matyti, visų pirma Darbo grupės siekiama „plėtoti“ tautos tapatybę. Kaip galima plėsti tai, kas yra neplečiama, ką galima tik nustatyti, įtvirtinti ir stiprinti? „Plėtoti“ tautinę tapatybę reiškia ją keisti. Daryti taip, kad lietuvio tautinę tapatybę pakeistų „europiečio“ identitetas. Kad palaipsniui pamirštume esą lietuviai ir imtume save laikyti naujos rūšies, moderniais „europiečiais“.

Antra, greta lietuviškojo pilietiškumo ugdymo kaip tolygus jam įrašytas ir „europietiškasis“. Kaip galima ugdyti pilietiškumą tokio futuristinio darinio, kurio dar nėra, kuris egzistuoja tik karštose Europos federalistų galvose? Be abejo, lietuviškasis pilietiškumas čia įrašytas tik siekiant pridengti (dar) galintį ausį rėžti „europietiškąjį“, vėliau jis turėtų savaime nunykti.

Trečia, siekiama „sukurti erdvę“ tarpdalykiniams tyrimams, nes dalyko (istorijos, kalbotyros, tautosakos…) rėmai, pasirodo, esą per siauri. Lietuvoje tarpdalykiniai tyrimai jau seniai vykdomi. Tokius tyrimus vykdyti prasminga tik tuomet, kai jau gerai išnagrinėtas pats dalykas. Kitaip išplaunamos atskirų mokslų ribos, atitraukiama nuo rimtų dalykinių problemų sprendimo, skatinamas mokslo imitavimas.

Ketvirta, pabrėžiamas Lietuvos humanitarinių mokslų tarptautiškumo siekis. Nacionaliniai mokslai kuriami visų pirma tautai ir jos įsteigtai valstybei stiprinti. Jie kuriami Lietuvai ir lietuvių kalba. Tik po to jų rezultatai gali būti lyginami su kitų tautų mokslo pasiekimais ir gali būti įdomūs pasauliui.

Iš šios glaustos analizės aiškiai matyti, kad Lietuvos mokslo sistemos reformatorių suformuluoti tikslai kyla ne iš paties mokslo, ne iš tautos kultūros ar pačios tautos, o yra jiems primesti, padiktuoti globalistine neoliberalia ideologija besivadovaujančių Europos Sąjungos ,,integratorių“ ir grindžiami ne politinėmis šių dienų Europos realijomis, o fantastiniais jos užvaldymo planais. Darbo grupė stropiai šį politinį užsakymą vykdo.

Reikia aiškiai ir tvirtai pasakyti, kad lituanistikai tokie Europos integracijos planai yra ne tik žalingi, bet ir pragaištingi. Jie silpnina tautos kultūrą, ardo ją iš pamatų. Penkių valstybės mokslo institucijų sujungimas – jų juridinio asmens statuso panaikinimas – neišvengiamai pakenktų Lietuvos istorijos, kultūros, lietuvių kalbos, literatūros ir tautosakos mokslams.

Tokia politiškai motyvuota Lietuvos mokslo pertvarka, aklai vykdant niekieno nerinktų federalistinės Europos ideologų valią, yra nusikalstamas ir gėdingas aktas, prilygstantis lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės išdavimui.

Lituanistika ir ją plėtojančios bei puoselėjančios mokslo įstaigos naikinami jau visiškai atvirai, ko nedrįsta daryti net okupacijos laikais. Pabrėžtina, kad Lietuvoje tai daroma tuo metu, kai visoje Europoje bunda tautinio atgimimo sąjūdžiai, ryžtingai ginantys savo šalių kultūras nuo jas besistengiančių sunaikinti multikultūrinių globalistų kėslų.

Reikia atvirai ir sąžiningai pripažinti, kad lituanistikos naikinimo vajus galėjo netrukdomai įsibėgėti ir dėl šioje srityje dirbančių žmonių pilietinio abejingumo ir politinio naivumo. Pernelyg ilgai buvo apsigaudinėjama, kad nesibaigiančios lituanistiką griovusios ,,reformos“ yra tik ,,klaidingai“ sprendžiamos akademinės problemos, o ne nuo 2008 m. pradėtos ypač nuosekliai ir kryptingai vykdyti neoliberalios jos žlugdymo politikos įgyvendinimas. Noras būti ,,toliau nuo politikos“ skatino gyventi iliuzijomis ir trukdė suvokti bei aiškiai pasakyti, kad Europos Sąjungos peršamas kosmopolitinis neoliberalizmas yra tokia pati tautas naikinanti ir jų kultūras niveliuojanti ideologija, kokia buvo tarybinis ,,proletarinis internacionalizmas“. Ši ideologija tautines kalbas ir kultūras taip pat laiko praeities atgyvenomis. Jos požiūriu lituanistikos institutų sunaikinimas jų jungimo priedanga yra būtinas ir pateisinamas žingsnis kuriant ,,globalią“ – ištautintą ir išvalstybintą Lietuvą, kurioje lietuvių kalba turės tapti menkaverte ,,čiabuvių“ buityje vartojama šnekta šalia ,,internacionalinės naujųjų europiečių bendravimo priemonės“, kokia numatoma  paversti ,,didžiąją anglų“ kalbą, užimsiančią anksčiau mėgintos mums primesti ,,didžiojo Lenino kalbos“ vietą.

Trauktis nebėra kur. Visus lituanistus ir pirmiausia naikinamų institutų darbuotojus kviečiame apsispręsti: bejėgiškai nuleisti rankas ir išduoti lietuvių kalbą bei kultūrą, o kartu ir savuosius interesus, be kovos nusilenkiant jų naikintojų valiai, ar vis dėlto ryžtingai kilti į kovą už lituanistikos ir pačios Lietuvos ateitį, kuri savaime taptų kova už mūsų profesinę savigarbą ir žmogiškąjį bei pilietinį orumą. Nėra abejonių, kad tokiai kovai pritartų ir ją paremtų visi sąmoningi ir patriotiški piliečiai.

Manytume, kad būtų naudinga surengti kuo platesnį pasitarimą šiuo svarbiu klausimu.

Lituanistikos stiprinimo sąjūdžio vardu – Artūras Judžentis

P. S. Prašom šį Kreipimąsi kuo plačiau paskleisti savo giminėms, draugams, bendradarbiams. Pasiryžusiųjų dalyvauti pasitarime prašyčiau man parašyti.

logo_srtrf (1)

 

Susiję straipsniai:

  1. L. Šopauskas, A. Judžentis. Lietuvai ar „maitinančiai“ rankai tarnaujanti kultūra ir kultūrininkai?
  2. A. Judžentis. Atsakomybė tautai ir Lietuvos valstybei
  3. A. Judžentis. Lituanistika yra neatsiejama nuo pačios tautos
  4. A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai
  5. A. Judžentis. Dėl vienos mūsų rašybos tradicijos
  6. Į Vilnių susirinko lituanistinių mokyklų vadovai ir mokytojai
  7. Pagerės rėmimo ir skatinimo sąlygos užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams
  8. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  9. R. Ozolas. Kultūros politikos siekiniai
  10. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  11. V.V.Landsbergis. Rudens gėrybės
  12. V. Juozapaitis. Hibridinio karo partizanai kultūroje
  13. L. Rasimas. Baltiškojo tapatumo naikintojai
  14. N. Kairiūkštytė. „Mes be Vilniaus nenurimsim!“
  15. Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
  16. E. Nekrošius: Mūsų kaltė tik ta, kad esame
  17. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai
  18. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: N. Vaišnytė. Balatnos (Varanavo) apylinkių istorija
  19. G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video)
  20. I. Lukšaitė. Mūsų kelias: kultūros patirtis, atmintis ir naujos sąsajos
  21. V. Sinica. Kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos?
  22. Z. Zinkevičius: To negalima leisti
  23. L. Rasimas. Lukiškių aikštė ir Lietuva
  24. K. Garšva. Nuo Tarmių metų iki Regionų metų
  25. A. Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas
  26. G. Šapoka. Dar kartą apie Tadą Kosciušką
  27. E. Bradūnaitė-Aglinskienė: Lietuvių kalba stiprina mūsų protines galias
  28. G. Karosas. Tautinė Lietuva: kelias į namus
  29. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  30. J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus

Comments 10

  1. Tvankstas says:
    3 m. ago

    Koks tinkamas pastatas Lenkijos Kresų Instituto Vilniaus filialui.

    Atsakyti
  2. Tvankstas says:
    3 m. ago

    Koks tinkamas pastatas Lenkijos Kresų Instituto Vilniaus filialui – Sqwernelis gėdos neturės prieš Lenkiją.

    Atsakyti
  3. SOCIOLOGAS says:
    3 m. ago

    O kas tame blogo, kad sujungs?
    Juk bus optimizuotos valdymo išlaidos, bus mažiau biurokratų, mažiau neišnaudotų patalpų. o sutaupytas lėšas bus galima skirti tyrimams.
    Taigi, tame jungime matau vien privalumus, todėl jį remiu. Teisingai elgiais valdžia – jungimas tikrai prasmingas.

    Atsakyti
    • tiek says:
      3 m. ago

      taigi į tuos nemokšiškus tamstos klausimus ištisas straipsnis detaliai ir labai kokybiškai atsako . Priešingai – nesuprantu ,kaip sociologas nesugeba įvertinti valstybinės lietuvių kalbos ,tautosakos ,etc. svarbos valstybės išlikimui.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 m. ago

      Pritariu! Лес рубят – щепки летят!
      Dabar mums, kaip bendraminčiams, tik lieka sutarti, katrą iš kalbų pasaulyje paliksime, kad vietoje kamieninių tautų kalbų (jų žemėse!) būtų ja viena šnekama?… Nėra čia ko gaišti laiką kitų kalbų tyrimams ar net ir mokymuisi.

      Atsakyti
    • JUOZAS says:
      3 m. ago

      ir iš kokio urvo tas sociologas išlindo ? Mokslu ir kultūra privalo užsiimti specialistai . O liberastiniai paistalai, esą visus juos gali pakeisti vadybininkai, tiesiog apgailėtini. Štai Vilniaus pavyzdys . Meras liberalas remiasi vadybininkais. Keliai baisūs, jų remontas brangsta, nes nėra kompetencijos! Tai tiesiog paslėpta korupcija, nes net nesuvokiat kaip organizuojami konkursai. O senamiesčio griovimas ? – kai šalia Misionierių bažnyčios statomi barakai. Tas pats ruošiama prie PIlypo ir Jokūbo bažnyčios. Kolegos olandai ir danai pakraupę – sako:jūsų miestas šiandien labai patrauklus turistams, tik jūs to nesuvokiat ir neišnaudojat, bet taip griaudami ir skurdindami jį prarasite. Jų šalyse tokie “specai su vadybininkais ” lėktų iš kėdžių su švilpesiu.
      Deja, mūsų bėda ir policininkas ministriausio kėdėje, nes nesuvokia, kokią žalą daro. Va čia turėtų šaukti Lapinas-Tapinas ir budinti visuomenę, bet, matomai, nėra užsakymo?

      Atsakyti
  4. ona voveriene says:
    3 m. ago

    Nesuprantu kas čia vyksta dabartinėje Lietuvoje? Ar jau mus Šiaurės Korėja okupavo? Kaip kadaise Rusija – be šūvio. Per mūsų pačių išdavikus. O gal zombiai? Net bolševikinės okupacijos metais išsaugojome lituanistiką, o kas darosi dabar.? Siaubas. Viskas gtriaunama , naikinama, dergiama. Totalinis nužmogėjimas per gobšumą. Norint užgrobti [pastatus. Pedagoginio, instituto, dabar kitų i institutų. Apetitai kasdien vis auga. Paaiškinkite, gerieji žmonės, ar čia tik ne Garliavos šturmo tęsinys? Tik dabar šturmuojamas mokslas, lituanistika. Ar jau grįžta Stalino laikai į Lietuvą? Po Garliavos ir jos žmonių likimų sunaikinimo, mokslo -sunaikinimas, o kas tada? Stalino laikai? Kur eina Lietuva? Ir kas čia darosi? Paaiškinkite gerieji žmonės… Pagarbiai Ona Vobverienė, Vilnius, 2018.03.16.

    Atsakyti
  5. Žemyna says:
    3 m. ago

    Ar ne pats Šėtonas kai kieno mintis klystkeliais vedžioja?
    Ar ne makabriška – kai užsienyje atliekamais kompiuteriniais kalbų mokslo tyrimais atveriami keliai giliau suprasti baltų kalbų reikšmę kitų indoeuropiečių k. (=žmonijos) vystymuisi, kai per ją apčiuopiami keliai tolesnei daugelio ir kitų mokslo šakų plėtrai, mūsų visų mokslų akademikas (kokį didį vadą jis primena?) nusprendžia „užraukti” tas „nesąmones”! Geresnio laiko tyčia nesugalvosi, labiau nepriversi pasaulio stebėtis mūsų vadų akmens amžiaus lygio išmanymu ir jų išmintingais sprendiniais.

    Atsakyti
  6. Dalia says:
    3 m. ago

    Šis kreipimasis ilgiau nei vieną vakarą turėjo laikytis pirmosiose portalo pozicijose. Ir yra priežasčių. Pirmiausia reikia pakelti iš miego pačius mokslininkus!
    Antra – tai ne tik nuomonė, ir ne rate. Tai nuomonės ir nuomonių centras. Tai – nuoga tiesa, o ne nuomonė, dėl kurios dar ir būtų galima diskutuoti.
    Dėl tokių dalykų nediskutuojama.
    Kaip nediskutuojama, kai tau ant galvos bombas mėto.

    Atsakyti
  7. Melisa says:
    3 m. ago

    Atsišaukimo autoriams svarbu žinoti ir viešai skleisti, kad Vileišių rūmus valdžia ruošiasi parduoti, o institutą iškeldinti į Naująją Vilnią. Keikdami sovietmetį turite konstatuoti apie greta įrengtas saugyklas, gal dabar ir jų turinį ruošiamasi tikriausisi su Prezidentės palaiminimu išmesti į upę? Tokia aptariama lemtis laukia ir Vrublevskių rūmų, Mokslų akademijos bibliotekos, į kurią kartą jau buvo kėsintasi. Dabar vėl numatyta šviesi jos ateitis – 5 žvaigždučių viešbutis..
    Pagarbiai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą

Bus siekiama įteisinti Laisvės gynėjo statusą (audio)

2021 01 15
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 12
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai | Klaipėdos reg. archyvo nuotr.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai

2021 01 12
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

2021 01 11
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Bus siekiama įteisinti Laisvės gynėjo statusą (audio)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 15
0
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą

Sausio 13 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje svarstytas klausimas dėl Laisvės gynėjų pagerbimo. 1990–1991 m. žmonių...

Skaityti toliau

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
8
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
7
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
2
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos...

Skaityti toliau

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2021 01 13
1
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

1991 m. sausis. Prisiminimai – ir labai ryškūs, ir ūkanoti, tarsi trūkinėjantis filmas... Kai kuriuos vaizdus regiu aiškiai, lyg vakar...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Moteris apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Pajūrietis apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Pajūrietis apie FNTT ruošiasi „Revolut“ atėjimui: laukiama 10 mln. naujų sąskaitų
  • Violeta apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • stasys apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Užsienyje dirbę lietuviai jau gali susigrąžinti mokesčių permokas
  • Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Apklausa: kas ketvirto vartotojo išlaidos elektrai pernai augo
  • Ugniagesiai primena, kada saugu lipti ant ledo
  • Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
  • 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3745; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2176; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1760; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1617; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1352; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1308; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Moteris apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Pajūrietis apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Pajūrietis apie FNTT ruošiasi „Revolut“ atėjimui: laukiama 10 mln. naujų sąskaitų
  • Violeta apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • stasys apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Vilna apie Įvardyti svarbiausi 2021 metų Lietuvos užsienio politikos uždaviniai
  • Gintautas P. apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Artautas Rimbutas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kęstutis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
„100 metų kartu“ (rež. Edita Kabaraitė, fotomenininkė Monika Požerskytė) – tai meninių vaizdų sumanymas, fotografijomis bei dokumentinio kino kadrais pasakojantis Lietuvos Respublikos bendraamžių ir jų artimųjų atsiminimus, patirtis, gyvenimo istorijas | Rengėjų nuotr.

„Kino pavasaryje“ – filmo „100 metų kartu“ premjera (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai