Antradienis, 24 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

A. Judžentis. Kreipimasis dėl lituanistinių institutų jungimo

Artūras Judžentis, „Saulės arkliukai“, www.alkas.lt
2018 03 16 18:55
10
A. Judžentis. Kreipimasis dėl lituanistinių institutų jungimo
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | LLTI nuotr.
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | LLTI nuotr.

Kovo 4 dieną Ministro Pirmininko sudaryta Darbo grupė pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti pateikė savo veiklos ataskaitą. Joje siūloma „sutelkti H[umanitarinių] M[okslų] institutų mokslinį potencialą į Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą“.

Šiuo siūlymu faktiškai užsimota panaikinti keturis lituanistinius valstybės mokslo institutus – Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų – bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą.  Tokiu būdu naikinamas nacionalinės tautos kultūros mokslinio tyrimo branduolys, ištisas valstybės mokslo segmentas.Lietuvos humanitariniai mokslai nubloškiami į prieš 80 metų buvusią būklę, kai buvo įsteigtas Antano Smetonos lituanistikos institutas. Tačiau anuomet jis Švietimo ministerijos steigtas siekiant pasitelkus mokslą padėti pamatus tautos kultūrai. Dabar gi, grąžinant institutus į pradinį būvį, būtų sprendžiami „tautos tapatybės ir identiteto plėtojimo, lietuviškojo ir europietiškojo pilietiškumo stiprinimo uždaviniai, išeinama iš siaurų disciplininių rėmų, sukuriama erdvė tarpdisciplininiams tyrimams ir Lietuvos HM tyrimų rezultatų tarptautinei sklaidai“.

Kaip matyti, visų pirma Darbo grupės siekiama „plėtoti“ tautos tapatybę. Kaip galima plėsti tai, kas yra neplečiama, ką galima tik nustatyti, įtvirtinti ir stiprinti? „Plėtoti“ tautinę tapatybę reiškia ją keisti. Daryti taip, kad lietuvio tautinę tapatybę pakeistų „europiečio“ identitetas. Kad palaipsniui pamirštume esą lietuviai ir imtume save laikyti naujos rūšies, moderniais „europiečiais“.

Antra, greta lietuviškojo pilietiškumo ugdymo kaip tolygus jam įrašytas ir „europietiškasis“. Kaip galima ugdyti pilietiškumą tokio futuristinio darinio, kurio dar nėra, kuris egzistuoja tik karštose Europos federalistų galvose? Be abejo, lietuviškasis pilietiškumas čia įrašytas tik siekiant pridengti (dar) galintį ausį rėžti „europietiškąjį“, vėliau jis turėtų savaime nunykti.

Trečia, siekiama „sukurti erdvę“ tarpdalykiniams tyrimams, nes dalyko (istorijos, kalbotyros, tautosakos…) rėmai, pasirodo, esą per siauri. Lietuvoje tarpdalykiniai tyrimai jau seniai vykdomi. Tokius tyrimus vykdyti prasminga tik tuomet, kai jau gerai išnagrinėtas pats dalykas. Kitaip išplaunamos atskirų mokslų ribos, atitraukiama nuo rimtų dalykinių problemų sprendimo, skatinamas mokslo imitavimas.

Ketvirta, pabrėžiamas Lietuvos humanitarinių mokslų tarptautiškumo siekis. Nacionaliniai mokslai kuriami visų pirma tautai ir jos įsteigtai valstybei stiprinti. Jie kuriami Lietuvai ir lietuvių kalba. Tik po to jų rezultatai gali būti lyginami su kitų tautų mokslo pasiekimais ir gali būti įdomūs pasauliui.

Iš šios glaustos analizės aiškiai matyti, kad Lietuvos mokslo sistemos reformatorių suformuluoti tikslai kyla ne iš paties mokslo, ne iš tautos kultūros ar pačios tautos, o yra jiems primesti, padiktuoti globalistine neoliberalia ideologija besivadovaujančių Europos Sąjungos ,,integratorių“ ir grindžiami ne politinėmis šių dienų Europos realijomis, o fantastiniais jos užvaldymo planais. Darbo grupė stropiai šį politinį užsakymą vykdo.

Reikia aiškiai ir tvirtai pasakyti, kad lituanistikai tokie Europos integracijos planai yra ne tik žalingi, bet ir pragaištingi. Jie silpnina tautos kultūrą, ardo ją iš pamatų. Penkių valstybės mokslo institucijų sujungimas – jų juridinio asmens statuso panaikinimas – neišvengiamai pakenktų Lietuvos istorijos, kultūros, lietuvių kalbos, literatūros ir tautosakos mokslams.

Tokia politiškai motyvuota Lietuvos mokslo pertvarka, aklai vykdant niekieno nerinktų federalistinės Europos ideologų valią, yra nusikalstamas ir gėdingas aktas, prilygstantis lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės išdavimui.

Lituanistika ir ją plėtojančios bei puoselėjančios mokslo įstaigos naikinami jau visiškai atvirai, ko nedrįsta daryti net okupacijos laikais. Pabrėžtina, kad Lietuvoje tai daroma tuo metu, kai visoje Europoje bunda tautinio atgimimo sąjūdžiai, ryžtingai ginantys savo šalių kultūras nuo jas besistengiančių sunaikinti multikultūrinių globalistų kėslų.

Reikia atvirai ir sąžiningai pripažinti, kad lituanistikos naikinimo vajus galėjo netrukdomai įsibėgėti ir dėl šioje srityje dirbančių žmonių pilietinio abejingumo ir politinio naivumo. Pernelyg ilgai buvo apsigaudinėjama, kad nesibaigiančios lituanistiką griovusios ,,reformos“ yra tik ,,klaidingai“ sprendžiamos akademinės problemos, o ne nuo 2008 m. pradėtos ypač nuosekliai ir kryptingai vykdyti neoliberalios jos žlugdymo politikos įgyvendinimas. Noras būti ,,toliau nuo politikos“ skatino gyventi iliuzijomis ir trukdė suvokti bei aiškiai pasakyti, kad Europos Sąjungos peršamas kosmopolitinis neoliberalizmas yra tokia pati tautas naikinanti ir jų kultūras niveliuojanti ideologija, kokia buvo tarybinis ,,proletarinis internacionalizmas“. Ši ideologija tautines kalbas ir kultūras taip pat laiko praeities atgyvenomis. Jos požiūriu lituanistikos institutų sunaikinimas jų jungimo priedanga yra būtinas ir pateisinamas žingsnis kuriant ,,globalią“ – ištautintą ir išvalstybintą Lietuvą, kurioje lietuvių kalba turės tapti menkaverte ,,čiabuvių“ buityje vartojama šnekta šalia ,,internacionalinės naujųjų europiečių bendravimo priemonės“, kokia numatoma  paversti ,,didžiąją anglų“ kalbą, užimsiančią anksčiau mėgintos mums primesti ,,didžiojo Lenino kalbos“ vietą.

Trauktis nebėra kur. Visus lituanistus ir pirmiausia naikinamų institutų darbuotojus kviečiame apsispręsti: bejėgiškai nuleisti rankas ir išduoti lietuvių kalbą bei kultūrą, o kartu ir savuosius interesus, be kovos nusilenkiant jų naikintojų valiai, ar vis dėlto ryžtingai kilti į kovą už lituanistikos ir pačios Lietuvos ateitį, kuri savaime taptų kova už mūsų profesinę savigarbą ir žmogiškąjį bei pilietinį orumą. Nėra abejonių, kad tokiai kovai pritartų ir ją paremtų visi sąmoningi ir patriotiški piliečiai.

Manytume, kad būtų naudinga surengti kuo platesnį pasitarimą šiuo svarbiu klausimu.

Lituanistikos stiprinimo sąjūdžio vardu – Artūras Judžentis

P. S. Prašom šį Kreipimąsi kuo plačiau paskleisti savo giminėms, draugams, bendradarbiams. Pasiryžusiųjų dalyvauti pasitarime prašyčiau man parašyti.

logo_srtrf (1)

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Šopauskas, A. Judžentis. Lietuvai ar „maitinančiai“ rankai tarnaujanti kultūra ir kultūrininkai?
  2. A. Judžentis. Atsakomybė tautai ir Lietuvos valstybei
  3. A. Judžentis. Lituanistika yra neatsiejama nuo pačios tautos
  4. A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai
  5. A. Judžentis. Dėl vienos mūsų rašybos tradicijos
  6. Į Vilnių susirinko lituanistinių mokyklų vadovai ir mokytojai
  7. Pagerės rėmimo ir skatinimo sąlygos užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams
  8. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  9. R. Ozolas. Kultūros politikos siekiniai
  10. V.V.Landsbergis. Rudens gėrybės
  11. V. Juozapaitis. Hibridinio karo partizanai kultūroje
  12. L. Rasimas. Baltiškojo tapatumo naikintojai
  13. N. Kairiūkštytė. „Mes be Vilniaus nenurimsim!“
  14. Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
  15. E. Nekrošius: Mūsų kaltė tik ta, kad esame
  16. I. Lukšaitė. Mūsų kelias: kultūros patirtis, atmintis ir naujos sąsajos
  17. V. Sinica. Kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos?
  18. L. Rasimas. Lukiškių aikštė ir Lietuva
  19. E. Bradūnaitė-Aglinskienė: Lietuvių kalba stiprina mūsų protines galias
  20. G. Karosas. Tautinė Lietuva: kelias į namus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Tvankstas says:
    4 m. ago

    Koks tinkamas pastatas Lenkijos Kresų Instituto Vilniaus filialui.

    Atsakyti
  2. Tvankstas says:
    4 m. ago

    Koks tinkamas pastatas Lenkijos Kresų Instituto Vilniaus filialui – Sqwernelis gėdos neturės prieš Lenkiją.

    Atsakyti
  3. SOCIOLOGAS says:
    4 m. ago

    O kas tame blogo, kad sujungs?
    Juk bus optimizuotos valdymo išlaidos, bus mažiau biurokratų, mažiau neišnaudotų patalpų. o sutaupytas lėšas bus galima skirti tyrimams.
    Taigi, tame jungime matau vien privalumus, todėl jį remiu. Teisingai elgiais valdžia – jungimas tikrai prasmingas.

    Atsakyti
    • tiek says:
      4 m. ago

      taigi į tuos nemokšiškus tamstos klausimus ištisas straipsnis detaliai ir labai kokybiškai atsako . Priešingai – nesuprantu ,kaip sociologas nesugeba įvertinti valstybinės lietuvių kalbos ,tautosakos ,etc. svarbos valstybės išlikimui.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 m. ago

      Pritariu! Лес рубят – щепки летят!
      Dabar mums, kaip bendraminčiams, tik lieka sutarti, katrą iš kalbų pasaulyje paliksime, kad vietoje kamieninių tautų kalbų (jų žemėse!) būtų ja viena šnekama?… Nėra čia ko gaišti laiką kitų kalbų tyrimams ar net ir mokymuisi.

      Atsakyti
    • JUOZAS says:
      4 m. ago

      ir iš kokio urvo tas sociologas išlindo ? Mokslu ir kultūra privalo užsiimti specialistai . O liberastiniai paistalai, esą visus juos gali pakeisti vadybininkai, tiesiog apgailėtini. Štai Vilniaus pavyzdys . Meras liberalas remiasi vadybininkais. Keliai baisūs, jų remontas brangsta, nes nėra kompetencijos! Tai tiesiog paslėpta korupcija, nes net nesuvokiat kaip organizuojami konkursai. O senamiesčio griovimas ? – kai šalia Misionierių bažnyčios statomi barakai. Tas pats ruošiama prie PIlypo ir Jokūbo bažnyčios. Kolegos olandai ir danai pakraupę – sako:jūsų miestas šiandien labai patrauklus turistams, tik jūs to nesuvokiat ir neišnaudojat, bet taip griaudami ir skurdindami jį prarasite. Jų šalyse tokie “specai su vadybininkais ” lėktų iš kėdžių su švilpesiu.
      Deja, mūsų bėda ir policininkas ministriausio kėdėje, nes nesuvokia, kokią žalą daro. Va čia turėtų šaukti Lapinas-Tapinas ir budinti visuomenę, bet, matomai, nėra užsakymo?

      Atsakyti
  4. ona voveriene says:
    4 m. ago

    Nesuprantu kas čia vyksta dabartinėje Lietuvoje? Ar jau mus Šiaurės Korėja okupavo? Kaip kadaise Rusija – be šūvio. Per mūsų pačių išdavikus. O gal zombiai? Net bolševikinės okupacijos metais išsaugojome lituanistiką, o kas darosi dabar.? Siaubas. Viskas gtriaunama , naikinama, dergiama. Totalinis nužmogėjimas per gobšumą. Norint užgrobti [pastatus. Pedagoginio, instituto, dabar kitų i institutų. Apetitai kasdien vis auga. Paaiškinkite, gerieji žmonės, ar čia tik ne Garliavos šturmo tęsinys? Tik dabar šturmuojamas mokslas, lituanistika. Ar jau grįžta Stalino laikai į Lietuvą? Po Garliavos ir jos žmonių likimų sunaikinimo, mokslo -sunaikinimas, o kas tada? Stalino laikai? Kur eina Lietuva? Ir kas čia darosi? Paaiškinkite gerieji žmonės… Pagarbiai Ona Vobverienė, Vilnius, 2018.03.16.

    Atsakyti
  5. Žemyna says:
    4 m. ago

    Ar ne pats Šėtonas kai kieno mintis klystkeliais vedžioja?
    Ar ne makabriška – kai užsienyje atliekamais kompiuteriniais kalbų mokslo tyrimais atveriami keliai giliau suprasti baltų kalbų reikšmę kitų indoeuropiečių k. (=žmonijos) vystymuisi, kai per ją apčiuopiami keliai tolesnei daugelio ir kitų mokslo šakų plėtrai, mūsų visų mokslų akademikas (kokį didį vadą jis primena?) nusprendžia „užraukti” tas „nesąmones”! Geresnio laiko tyčia nesugalvosi, labiau nepriversi pasaulio stebėtis mūsų vadų akmens amžiaus lygio išmanymu ir jų išmintingais sprendiniais.

    Atsakyti
  6. Dalia says:
    4 m. ago

    Šis kreipimasis ilgiau nei vieną vakarą turėjo laikytis pirmosiose portalo pozicijose. Ir yra priežasčių. Pirmiausia reikia pakelti iš miego pačius mokslininkus!
    Antra – tai ne tik nuomonė, ir ne rate. Tai nuomonės ir nuomonių centras. Tai – nuoga tiesa, o ne nuomonė, dėl kurios dar ir būtų galima diskutuoti.
    Dėl tokių dalykų nediskutuojama.
    Kaip nediskutuojama, kai tau ant galvos bombas mėto.

    Atsakyti
  7. Melisa says:
    4 m. ago

    Atsišaukimo autoriams svarbu žinoti ir viešai skleisti, kad Vileišių rūmus valdžia ruošiasi parduoti, o institutą iškeldinti į Naująją Vilnią. Keikdami sovietmetį turite konstatuoti apie greta įrengtas saugyklas, gal dabar ir jų turinį ruošiamasi tikriausisi su Prezidentės palaiminimu išmesti į upę? Tokia aptariama lemtis laukia ir Vrublevskių rūmų, Mokslų akademijos bibliotekos, į kurią kartą jau buvo kėsintasi. Dabar vėl numatyta šviesi jos ateitis – 5 žvaigždučių viešbutis..
    Pagarbiai.

    Atsakyti

Komentuoti: ona voveriene Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

2022 05 22
J. Zvonkuvienė. Apie žemaičių mešką

J. Zvonkuvienė. Apie žemaičių mešką

2022 05 18
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 05 16
A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą

A. Vaitkutė. Gegužės 14-oji. Romo Kalantos žūties 50-osios metinės

2022 05 14
Sveikai metų pradžiai – nealkoholiniai kokteiliai

Tarptautinė kokteilių diena: istorija ir receptai

2022 05 13
Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

2022 05 13
Lagaminas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Daugiau lietuvių grįžta nei išvyksta

2022 05 11
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 05 07
Žiūrovai | lrkm.lt nuotr.

Renginių organizatoriai prašo nekelti mokesčių

2022 05 06
Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

2022 05 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

2022 05 24
Vaikų stovyklose – dėmesys saugumui
Lietuvoje

Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

2022 05 24
URM griežtai smerkia Rusijos neteisėtą sprendimą pripažinti jos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų nepriklausomybę
Lietuvoje

Lietuvos diplomatų laukia pokyčiai

2022 05 24
Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo
Lietuvoje

Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo

2022 05 24
Ministro dėmesys – Alytaus keliams
Lietuvoje

Ministro dėmesys – Alytaus keliams

2022 05 24
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pritarta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimams

2022 05 24
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Gyventojai dar skolingi 33,6 mln. eurų GPM

2022 05 24
| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Griežtės atsakomybė už šnipinėjimą

2022 05 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Stepanas apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Saulės Vilna apie 700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Kas yra peptidai ir kodėl turėtumėte naudoti jais praturtintą kosmetiką?
  • Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 680; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 630; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 615; komentarų: 19
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 546; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 486; komentarų: 3
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 398; komentarų: 1

Kiti Straipsniai

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

by Kristina Aleknaitė
2022 05 22
0
Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

Mokytojai ir 14–18 metų mokiniai kviečiami dalyvauti išskirtiniame projekte, sukurtame taikant naujovišką būdą, sujungiantį atminties vietų lankymą, istorijos mokslą ir...

Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Apie žemaičių mešką

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 05 18
0
J. Zvonkuvienė. Apie žemaičių mešką

Gyvenęs toks žemaičių bajoras Mykolas Šemeta. Naktimis jis atvirsdavęs į lokį. Į mešką. Savo raštuose tai paminėjęs prancūzų rašytojas Prosperas...

Skaityti toliau

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

by daiva
2022 05 16
2
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 m. gegužės 12 d. Lietuvos savivaldybių kalbos tvarkytojų susitikime, surengtame Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios kalbos tvarkytojos Sigitos Bertulienės iniciatyva,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Stepanas apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Saulės Vilna apie 700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija
  • Romas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“

Kitas straipsnis
„100 metų kartu“ (rež. Edita Kabaraitė, fotomenininkė Monika Požerskytė) – tai meninių vaizdų sumanymas, fotografijomis bei dokumentinio kino kadrais pasakojantis Lietuvos Respublikos bendraamžių ir jų artimųjų atsiminimus, patirtis, gyvenimo istorijas | Rengėjų nuotr.

„Kino pavasaryje“ – filmo „100 metų kartu“ premjera (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai