Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

L. Šopauskas, A. Judžentis. Lietuvai ar „maitinančiai“ rankai tarnaujanti kultūra ir kultūrininkai?

Laisvūnas Šopauskas, Artūras Judžentis, www.kulturosbarai.lt
2016 03 03 12:00
6
Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.

Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.

Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.
Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.

Sausio viduryje įvykusi kultūrinės spaudos darbuotojų protesto akcija prie Vyriausybės ,,Pernykštis sniegas” dar kartą priminė įsisenėjusius mūsų kultūros skaudulius. Kartu ši akcija yra svarus akstinas susimąstyti, kodėl atkurtoje Lietuvos valstybėje kultūra tapo labiau nuvertinta negu tarybinės okupacijos laikotarpiu, o patys jo kūrėjai virto „pridėtinės vertės nekuriančiu“, taigi tariamai „nenaudingu“, materialiai nuskurdintu ir viešai menkinamu bei žeminamu visuomenės sluoksniu. Ar patys kultūrininkai nėra nė trupučio kalti dėl tokios juos ištikusios lemties? Kaip tik šis klausimas aptariamas Vilniaus Forumo dalyvių – kalbininko dr. Artūro Judženčio ir filosofo dr. Laisvūno Šopausko – straipsnyje, kuris turėtų tapti paskata rimčiau susimąstyti apie dvasinį ir materialinį skurdą išgyvenančią Lietuvos kultūrą užklupusių negandų gelmines priežastis.

Prieš kurį laiką kultūros leidinių darbuotojai Vinco Kudirkos aikštėje surengė protesto akciją „Pernykštis sniegas“. Jie kasė sniegą iš vienos vietos į kitą ir atgal, tokiu būdu siekdami parodyti susidariusios situacijos absurdiškumą, kai Vyriausybė dėl užsitęsusio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo konkurso nuostatų svarstymo iki šiol dar nepaskirstė lėšų kultūros spaudai remti.

Taigi į absurdiška laikomą situaciją reaguota absurdiška protesto akcija. Ar dėl to absurdo sumažės?

Kultūros ministras pažadėjo paspartinti nuostatų svarstymą ir tvirtinimą. Ir jau ėmėsi žygių. Tačiau protestuotojų nuomone, net jeigu konkursas būtų paskelbtas artimiausiu metu, jo rezultatai paaiškėtų tik pavasarį, o lėšų apmokėti spaudos išlaidas ir sumokėti atlyginimus stinga jau dabar.

Akivaizdu, kad nei kultūros spauda, nei jos darbuotojai Vyriausybei tiesiog nerūpi. Dabartinei Lietuvos valstybei tokie leidiniai nereikalingi, nes jie nei parankiai valdžiai plauna visuomenės smegenis, nei duoda kokio apčiuopiamo pelno… Atkreiptinas dėmesys – protesto akcijoje dalyvavo kultūros leidinių – savaitraščio „Šiaurės Atėnai“, žurnalo „Literatūra ir menas“, mėnraščio „Metai“ ir kt. – atstovai. Kaip tik jiems nuolat stinga lėšų. Leidiniams, skleidžiantiems ir palaikantiems tautos kultūrą, puoselėjantiems jos tradicijas ir siekiantiems ją atnaujinti, sustiprinti.

Gerai žinoma, kad kultūra telkia ir ugdo tautą. Tačiau tautoms ir jų sukurtoms tautinėms valstybėms liberaliame federacinės Europos projekte vietos nebuvo numatyta. Priešingai, stiprios tautinės valstybės yra viena pagrindinių šio projekto įgyvendinimo kliūčių. Kaip tik todėl siekiama jas silpninti, slopinti tautinius ir patriotinius jausmus, trinti kultūrų savitumą. Skatinamas vėjo perpučiamas atvirumas, tarptautinis ir tarpkultūrinis „bendradarbiavimas“, belytė ir tuščia modernybė.

Pastangos subiurokratinti ir suverslinti mokslą bei kultūrą, nuskurdinti, nuvertinti ir palaužti šios srities darbuotojus išduoda tikslingą ištautusio valstybės aparato siekį uoliai ir ištikimai atlikti liberaliosios Europos projekto sumanytojų bei vykdytojų jiems skirtą vaidmenį. Profesinių valdininkų ir darbas valdiškas – funkcionuoti pagal instrukcijas, jas dauginti ir patiems plėstis, taigi reprodukuoti sistemą. Savo nuomonės, požiūrio (ir ne tik į kultūrą) jiems ne tik kad nereikia, bet turbūt net ir nepatartina turėti, juo labiau – reikšti.

Galbūt lėšų kultūros leidiniams ir neturėjo būti skirta laiku? O kad neskirta iki šiol – gal visai neatsitiktinai? Juk net jų sulaukę leidėjai labai nesidžiaugs – vis vien jų bus nepakankamai. Lėšų jau seniai trūksta ne tik kultūros leidiniams, bet ir pačiai kultūrai bei mokslui. Nes taip turbūt ir turi būti – toks ir yra Didžiojo Projekto architektų sumanymas. Tautinės kultūros ir ją ugdančio mokslo nereikia. Toleruotini tik nedideli regioniniai Europos skirtumai, tokie kaip šaltibarščiai, lininės staltiesės, anglų kalbos akcentas.

Taip ima aiškėti, kad „susidariusi situacija“ iš tiesų gali būti ir sąmoningai sukurta. Ir ji visai nėra absurdiška. Veikiau – tikslingai ir gana išradingai sumanyta, nes net neatpažįstama pačių į ją įstumtų veikėjų… Absurdiškas ima atrodyti pats protestas. Ir ne dėl išraiškos, visai neblogai atitikusios sistemos primestas taisykles, o dėl pačių protestuotojų nesusivokimo. Juk kovojama su reiškinio – jį galima pavadinti materialiniu kultūros ir kultūrininkų skurdu – pasekmėmis, o ne su priežastimis, kurios lieka net neįvardintos. Renginį organizatoriai laiko „protesto akcija“, tačiau ją drąsiai galima vadinti baudžiauninko laikysenos apraiška, nes jos dalyviai elgėsi ne kaip savo orumą ir teises ginantys šalies piliečiai, bet kaip sotesnio kąsnio iš „pono“ („valdžios“) siekiantys išprašyti valdiniai.

Šio dvasinio ir mentalinio skurdo gelminės ištakos – kultūrininkų nepilietiškumas ir apolitiškumas buvo įskiepytas dar sovietmečiu. Jau tada buvo kryptingai ugdomas Tautos ir valstybės kategorijomis nemąstantis lietuvis, kurį geriausiai įkūnijo du nupolitinto žmogaus tipai – „ūkininkas“ ir „kultūrininkas“. Be abejo, dalis kultūrinės šviesuomenės suvaidino reikšmingą vaidmenį Sąjūdžiui atkuriant Nepriklausomybę, tačiau didelė dalis kultūrininkų jau buvo išsiugdę įprotį kurti abstrakčią „kultūrą“ ir net nekėlė klausimo, kam ji reikalinga, kokia ji turėtų būti ir kam privalo tarnauti. Būtent sovietiniais laikais išugdytas politinis „neutralumas“ ir antrąja prigimtimi virtęs įprotis užsidaryti nuo egzistencinių Lietuvos visuomenės bei valstybės problemų savo purenamame „kultūros“ darželyje yra tie bruožai, kuriais šių dienų kultūrininkai skiriasi nuo valstybiškai susipratusios ir patriotiškai įsipareigojusios dirbti Tėvynei tarpukario Lietuvos kultūrinės šviesuomenės.

Abejingumas ir susvetimėjimas savo Tautai ir valstybei bei iš jo kylančios pabrėžtinai demonstruojamos nepilietinės ir antipolitinės nuostatos yra ta moralinė ir intelektualinė terpė, kurioje suveši postmodernaus šių dienų kultūros baudžiauninko bruožai – politinis neraštingumas ir profesinis uždarumas, pasaulėžiūrinis ribotumas, bailumas, konformizmas, nuolankumas ir pataikavimas „kultūrinės produkcijos“ užsakovams, galiausiai servilizmas ir pasyvus susitaikymas su trupinius kultūrai dalijančių valdžios ir verslo pasaulio galingųjų savivale ir nuolatos rodoma panieka tų pačių kultūrininkų triūsui.

Reikia pripažinti, kad valdžios požiūris į kultūrą ir jos kūrėjus yra amoralus ir atgrasus, tačiau tam tikra prasme yra racionalus ir nuoseklus. Nuolatos susidurdama ne su valstybiškai ir pilietiškai mąstančiais ir veikiančiais, sąmoningai savo šaliai siekiančiais tarnauti kultūros kūrėjais, bet dėl sunkios kultūros būklės bejėgiškai aimanuojančiais kultūros baudžiauninkais, ji pagrįstai neįžvelgia šiame bejėgiškame verkšlenime jokios grėsmės sau ir todėl elgiasi taip, kaip elgtis jai leidžia tik ,,didesnio finansavimo“ maldaujantys, bet apie aukštesnę kultūros misiją beveik niekada nedrįstantys prabilti trupinių kultūrai prašytojai.

Nesuvokiamas ne tik abejingas ar net priešiškas biurokratinės mašinos požiūris į Tautą ir jos kultūrą, bet ir etinis sistemos svetimumas: akcijos dalyviai jaučiasi esą nuskriausti, patyrę neteisybę ir dėl to nuoširdžiai piktinasi. Tačiau tai neadekvati reakcija. Juk piktintis nėra pagrindo: kultūrininkai, mokslininkai ir visa pažeminta, paniekinta, užguita inteligentija iš sistemos gauna tik tai, ko nusipelnė. Dabartinė apgailėtina egzistencija yra pelnytas atlygis už ilgą ir kone visuotinį apolitiškumą, nepilietinę laikyseną, nusišalinimą nuo prievolės apmąstyti Tautos ir jos valstybės būklę, išreikšti Tautos ir valstybės interesus, o prireikus – už juos ir kovoti.

Inteligentija abejingai stebėjo, kaip valdžios svertai slysta Tautai iš rankų, kaip „privatizacijos“ procese buvo išgrobstytas Tautos turtas, kaip formavosi Tautos interesams svetimas oligarchų ir nomenklatūros sluoksnis, kaip buvo sukurta siaubinga išnaudojimo ir socialinio neteisingumo sistema, kaip buvo paaukotas Tautos suverenumas, kaip valdžia susitaikė su Tautos išnykimu ir jos valstybingumo netektimi, kaip buvo sukurta viešojo mulkinimo ir melo mašina, kaip Lietuva tapo viena greičiausiai nykstančių šalių pasaulyje, kaip buvo patvirtinta destruktyvi aukštojo mokslo reforma, kaip ji pati, inteligentija, žiniasklaidos imta žeminti, virto „inteligentija“ ir galiausiai išnyko… Juk visa tai mes matėme! Ar tik stebėjome? Ir tai nepaskatino telktis, priešintis, kovoti už Tautos interesus? Ar bent jau apmąstyti, įvardyti tai, kas vyksta? O gal tiesiog ramiai tarnavome Tautą į pražūtį stumiančiam režimui ir skųstis pradėjome tik tada, kai trupinių nuo Šeimininko stalo ėmė nebepakakti ir kukliai egzistencijai?

Adekvatus jausmas „susidariusioje situacijoje“, kurį galėtų jausti tautinei kultūrai įsipareigojęs, atsakingas ir sąmoningas asmuo, yra ne skriauda ar pasipiktinimas, o gėda. Ta pati gėda, kurią išgyveno jaunasis Vincas Kudirka, kai po lenkybės dvasia praleistų jaunystės metų susiprato išdavęs save ir savo Tėvynę. Gal ir mes dar galime atsikvošėti? O atsikvošėję pajusti gėdą dėl to, kuo virtome patys ir kuo leidome paversti Lietuvą…

Suprasti ir atsakingai pripažinti gelminę kultūros nuosmukio priežastį – pačių kultūrininkų nepilietiškumą ir apolitiškumą – būtų pirmas žingsnis Lietuvai, o ne tik „maitinančiai“ rankai tarnaujančios lietuviškosios kultūros atgimimo link. Tik tada, kai tapsime tikrais Lietuvos piliečiais, t. y. Tautos ir jos valstybės interesų gynėjais, o ne būsime nomenklatūros pastumdėliai ir dvasios baudžiauninkai, kai imsime sutelktai ir atsakingai veikti, sistema suklus ir turės su mumis skaitytis. Štai tada ir mokslui bei kultūrai kenksmingi valdininkų sprendimai savaime atrodys absurdiški.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L.Šopauskas. Sofistika?
  2. V.Juozapaitis. Ar reikalinga kultūra vadybai?
  3. V.Juozapaitis. Valstybės savigarba ar Karabaso kultūra?
  4. V. Juozapaitis. Kultūra arba smegenų masažas su laiminga pabaiga
  5. I. Vasinauskaitė. Neįvarykim Lietuvai infarkto
  6. Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra?
  7. V. Keršanskas. Apie dvilypį patriotiškumą ir jo (ne)naudą Lietuvai
  8. A. Mamontovas: Kultūra turi būti pristatoma šiuolaikiškai
  9. Kultūra ir pramonė gali kartu dirbti ir gauti finansavimą
  10. Lietuvos kūrėjai ir verslininkai: kada kultūra taps valstybės prioritetu?
  11. Edinburgo viršūnių susitikimas: Kultūra – tai operacinė sistema, persmelkianti visas gyvenimo sritis
  12. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  13. P. Stonis. Jaunimo dilema: partijai ar Lietuvai?
  14. D.Stancikas. Didžiausias pavojus Lietuvai – nebe Rusija
  15. V. Juozapaitis. Kultūra – mūsų namai?
  16. Lietuvos kultūra – pasaulio dėmesio centre (video)
  17. A. Butkus. Referendumas: Latvijos pamokos Lietuvai
  18. Kovo 11-ąją kviečiama diskutuoti, koks patriotiškumas reikalingas Lietuvai
  19. L.V. Medelis. Naudingos pamokos Lietuvai: kaip Lenkija prarado Ukrainą
  20. Prof. Antanas Tyla apie Tartu universiteto istorinę reikšmę Lietuvai
  21. Seime vyks konferencija, skirta Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-osioms metinėms paminėti
  22. Atvirų durų dienos Vilniaus universitete: pažintis su studijomis, mokslu ir kultūra
  23. Londono Sičio lietuvių klubo prezidentė: mes norime ir galime padėti Lietuvai
  24. V.V.Landsbergis: Pasaulio pabaiga yra dabar
  25. V.Juozapaitis. Neapsisprendęs vyras – blogiau už pasileidusią moterį…
  26. V.V.Landsbergis. Rudens gėrybės
  27. V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (III)
  28. J. Trinkūnas. Knyga, kurią lietuviai turėtų perskaityti pirmiausia
  29. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  30. L. Kasčiūnas. Nacionalinė valstybė – lietuviškojo konservatizmo atrama

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Bravo says:
    5 m. ago

    Bravo str. autoriams. Gerai gavo per veidą ši smerkiančioji, kai pati paskendusi purve.

    Atsakyti
  2. Šiaip says:
    5 m. ago

    Kad kažkoks nerišlus pasvaičiojimas. Nei į tvorą, nei į mietą.

    Atsakyti
  3. Getas says:
    5 m. ago

    Šiaip: taigi, ne visiems suprantamas, lavinkis, skaityk klasiką, gal suprasi. Šaunuoliai autoriai, o Šapauskas jau du gerus, esmingus straipsnius parašė ir davė atkirtį liberastei Putino dukrai.

    Atsakyti
  4. Dainius Razauskas says:
    5 m. ago

    Pritariu. Labai pritariu kitam Laisvūno Šopauskio straipsniui „Tikrieji N.Putinaitės metodai ir taikiniai“, „Alke“ kažkodėl neperskelbtam. Žr.:
    .

    Atsakyti
  5. Vytautas says:
    5 m. ago

    taikliai apibūdino autoriai mūsų valdžią , jie pavirto į “ištautusį valstybės aparatą…” . Nesvarbu kokia partija valdytų, nesvarbu katra dauguma Seime, nesvarbu kokios partijos premjeras – visi jie nutautę ir subriuselėję kosmopolitai, kurie veda Lietuvą į pražūtį. Ar landsbergiai ar kirkilai – jokio skirtumo, nerūpi jiems nei kultūra, nei istorinė tautos atmintis, nei skurstantys pensininkai, nei mažus vaikus auginančios šeimos. Kapstosi kaip kas gali. Ir tyli. Gal mokytojai kiek drąsesni, išpešė milijonus. O ką daryti kitiems? Gal medikai dabar streikuos, kad galėtų išgyventi iš vieno darbo ir nereikėtų lakstyti per kelis dėl šeimos išmaitinimo? Kur tada eis gydytis valdžiažmogiai?

    Atsakyti
  6. Severiutė says:
    5 m. ago

    Širdis ir protas atsigauna, skaitant tokius vertingus ir drąsius straipsnius, rašomus išmintingų žmonių. Duok Dieve jiems dvasios stiprybės!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

2021 04 16
Jaunimo pilietiškumo skatinimui pasitelkiamas dokumentinis kinas

Jaunimo pilietiškumo skatinimui pasitelkiamas dokumentinis kinas

2021 04 16
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Prezidentas: Kultūros negalime atidėti

2021 04 15
Audrius Musteikis | lrkm.lt nuotr.

Metų vertėjo krėslo apdovanojimas įteiktas Audriui Musteikiui

2021 04 15
Lietuvos kultūros taryba | km.lt nuotr.

EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?

2021 04 13
Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje" pristatymas Molėtų Etnografinėje sodyboje | V.Kašinsko nuotr.

Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai galėtų padidėti 45 eurais

2021 04 13
Pixabay.com nuotr.

Kauno klinikos kviečia į naują aikštelę

2021 04 12
Rinkimai, balsavimas | vrk.lt nuotr.

Lietuva domisi Estijos elektroninio balsavimo patirtimi

2021 04 12
Mokykla | LEU nuotr.

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Tarp „Titaniko“ radinių ir neįkainojamas lietuviškas leidinys?

V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime

2021 04 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Nida kvies į Olimpinį festivalį
Gamta ir žmogus

Nida kvies į Olimpinį festivalį

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Prieš 11 metų... apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Antanas apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai
  • Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 890; komentarų: 14
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 746; komentarų: 8
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 496; komentarų: 8
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 434; komentarų: 33
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 429; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 423; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 16
9
Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Priminimas Neseniai Darius Kuolys papasakojo apie Seimo Ateities komitete pradėtą diskusiją su istoriku Alfredu Bumblausku. Žinomo istoriko požiūrį jis taip...

Skaityti toliau

Jaunimo pilietiškumo skatinimui pasitelkiamas dokumentinis kinas

by Kristina Aleknaitė
2021 04 16
0
Jaunimo pilietiškumo skatinimui pasitelkiamas dokumentinis kinas

Ne vienerius metus dokumentinį kiną į mokyklas nešanti šventė „Nepatogus kinas“ pradeda įgyvendinti pilotinį mokytojų profesinės kvalifikacijos kėlimo projektą. Dokumentinių...

Skaityti toliau

Prezidentas: Kultūros negalime atidėti

by Ditė Česėkaitė
2021 04 15
0
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana apsilankė Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje „Petras Repšys: darbai“ ir Tado Kazakevičiaus fotografijų parodoje...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Prieš 11 metų... apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Antanas apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
Kitas straipsnis
Įspėjamasis mokytojų streikas | Dialogas.lt, E.Tervidytės nuotr. |dialogas.lt, E.Tervidytės nuotr.

Keturios mokytojų profsąjungos nutraukia streiką

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai