Antradienis, 14 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

L. Šopauskas, A. Judžentis. Lietuvai ar „maitinančiai“ rankai tarnaujanti kultūra ir kultūrininkai?

Laisvūnas Šopauskas, Artūras Judžentis, www.kulturosbarai.lt
2016-03-03 12:00:51
6
Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.

Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.

Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.
Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.

Sausio viduryje įvykusi kultūrinės spaudos darbuotojų protesto akcija prie Vyriausybės ,,Pernykštis sniegas” dar kartą priminė įsisenėjusius mūsų kultūros skaudulius. Kartu ši akcija yra svarus akstinas susimąstyti, kodėl atkurtoje Lietuvos valstybėje kultūra tapo labiau nuvertinta negu tarybinės okupacijos laikotarpiu, o patys jo kūrėjai virto „pridėtinės vertės nekuriančiu“, taigi tariamai „nenaudingu“, materialiai nuskurdintu ir viešai menkinamu bei žeminamu visuomenės sluoksniu. Ar patys kultūrininkai nėra nė trupučio kalti dėl tokios juos ištikusios lemties? Kaip tik šis klausimas aptariamas Vilniaus Forumo dalyvių – kalbininko dr. Artūro Judženčio ir filosofo dr. Laisvūno Šopausko – straipsnyje, kuris turėtų tapti paskata rimčiau susimąstyti apie dvasinį ir materialinį skurdą išgyvenančią Lietuvos kultūrą užklupusių negandų gelmines priežastis.

Prieš kurį laiką kultūros leidinių darbuotojai Vinco Kudirkos aikštėje surengė protesto akciją „Pernykštis sniegas“. Jie kasė sniegą iš vienos vietos į kitą ir atgal, tokiu būdu siekdami parodyti susidariusios situacijos absurdiškumą, kai Vyriausybė dėl užsitęsusio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo konkurso nuostatų svarstymo iki šiol dar nepaskirstė lėšų kultūros spaudai remti.

Taigi į absurdiška laikomą situaciją reaguota absurdiška protesto akcija. Ar dėl to absurdo sumažės?

Kultūros ministras pažadėjo paspartinti nuostatų svarstymą ir tvirtinimą. Ir jau ėmėsi žygių. Tačiau protestuotojų nuomone, net jeigu konkursas būtų paskelbtas artimiausiu metu, jo rezultatai paaiškėtų tik pavasarį, o lėšų apmokėti spaudos išlaidas ir sumokėti atlyginimus stinga jau dabar.

Akivaizdu, kad nei kultūros spauda, nei jos darbuotojai Vyriausybei tiesiog nerūpi. Dabartinei Lietuvos valstybei tokie leidiniai nereikalingi, nes jie nei parankiai valdžiai plauna visuomenės smegenis, nei duoda kokio apčiuopiamo pelno… Atkreiptinas dėmesys – protesto akcijoje dalyvavo kultūros leidinių – savaitraščio „Šiaurės Atėnai“, žurnalo „Literatūra ir menas“, mėnraščio „Metai“ ir kt. – atstovai. Kaip tik jiems nuolat stinga lėšų. Leidiniams, skleidžiantiems ir palaikantiems tautos kultūrą, puoselėjantiems jos tradicijas ir siekiantiems ją atnaujinti, sustiprinti.

Gerai žinoma, kad kultūra telkia ir ugdo tautą. Tačiau tautoms ir jų sukurtoms tautinėms valstybėms liberaliame federacinės Europos projekte vietos nebuvo numatyta. Priešingai, stiprios tautinės valstybės yra viena pagrindinių šio projekto įgyvendinimo kliūčių. Kaip tik todėl siekiama jas silpninti, slopinti tautinius ir patriotinius jausmus, trinti kultūrų savitumą. Skatinamas vėjo perpučiamas atvirumas, tarptautinis ir tarpkultūrinis „bendradarbiavimas“, belytė ir tuščia modernybė.

Pastangos subiurokratinti ir suverslinti mokslą bei kultūrą, nuskurdinti, nuvertinti ir palaužti šios srities darbuotojus išduoda tikslingą ištautusio valstybės aparato siekį uoliai ir ištikimai atlikti liberaliosios Europos projekto sumanytojų bei vykdytojų jiems skirtą vaidmenį. Profesinių valdininkų ir darbas valdiškas – funkcionuoti pagal instrukcijas, jas dauginti ir patiems plėstis, taigi reprodukuoti sistemą. Savo nuomonės, požiūrio (ir ne tik į kultūrą) jiems ne tik kad nereikia, bet turbūt net ir nepatartina turėti, juo labiau – reikšti.

Galbūt lėšų kultūros leidiniams ir neturėjo būti skirta laiku? O kad neskirta iki šiol – gal visai neatsitiktinai? Juk net jų sulaukę leidėjai labai nesidžiaugs – vis vien jų bus nepakankamai. Lėšų jau seniai trūksta ne tik kultūros leidiniams, bet ir pačiai kultūrai bei mokslui. Nes taip turbūt ir turi būti – toks ir yra Didžiojo Projekto architektų sumanymas. Tautinės kultūros ir ją ugdančio mokslo nereikia. Toleruotini tik nedideli regioniniai Europos skirtumai, tokie kaip šaltibarščiai, lininės staltiesės, anglų kalbos akcentas.

Taip ima aiškėti, kad „susidariusi situacija“ iš tiesų gali būti ir sąmoningai sukurta. Ir ji visai nėra absurdiška. Veikiau – tikslingai ir gana išradingai sumanyta, nes net neatpažįstama pačių į ją įstumtų veikėjų… Absurdiškas ima atrodyti pats protestas. Ir ne dėl išraiškos, visai neblogai atitikusios sistemos primestas taisykles, o dėl pačių protestuotojų nesusivokimo. Juk kovojama su reiškinio – jį galima pavadinti materialiniu kultūros ir kultūrininkų skurdu – pasekmėmis, o ne su priežastimis, kurios lieka net neįvardintos. Renginį organizatoriai laiko „protesto akcija“, tačiau ją drąsiai galima vadinti baudžiauninko laikysenos apraiška, nes jos dalyviai elgėsi ne kaip savo orumą ir teises ginantys šalies piliečiai, bet kaip sotesnio kąsnio iš „pono“ („valdžios“) siekiantys išprašyti valdiniai.

Šio dvasinio ir mentalinio skurdo gelminės ištakos – kultūrininkų nepilietiškumas ir apolitiškumas buvo įskiepytas dar sovietmečiu. Jau tada buvo kryptingai ugdomas Tautos ir valstybės kategorijomis nemąstantis lietuvis, kurį geriausiai įkūnijo du nupolitinto žmogaus tipai – „ūkininkas“ ir „kultūrininkas“. Be abejo, dalis kultūrinės šviesuomenės suvaidino reikšmingą vaidmenį Sąjūdžiui atkuriant Nepriklausomybę, tačiau didelė dalis kultūrininkų jau buvo išsiugdę įprotį kurti abstrakčią „kultūrą“ ir net nekėlė klausimo, kam ji reikalinga, kokia ji turėtų būti ir kam privalo tarnauti. Būtent sovietiniais laikais išugdytas politinis „neutralumas“ ir antrąja prigimtimi virtęs įprotis užsidaryti nuo egzistencinių Lietuvos visuomenės bei valstybės problemų savo purenamame „kultūros“ darželyje yra tie bruožai, kuriais šių dienų kultūrininkai skiriasi nuo valstybiškai susipratusios ir patriotiškai įsipareigojusios dirbti Tėvynei tarpukario Lietuvos kultūrinės šviesuomenės.

Abejingumas ir susvetimėjimas savo Tautai ir valstybei bei iš jo kylančios pabrėžtinai demonstruojamos nepilietinės ir antipolitinės nuostatos yra ta moralinė ir intelektualinė terpė, kurioje suveši postmodernaus šių dienų kultūros baudžiauninko bruožai – politinis neraštingumas ir profesinis uždarumas, pasaulėžiūrinis ribotumas, bailumas, konformizmas, nuolankumas ir pataikavimas „kultūrinės produkcijos“ užsakovams, galiausiai servilizmas ir pasyvus susitaikymas su trupinius kultūrai dalijančių valdžios ir verslo pasaulio galingųjų savivale ir nuolatos rodoma panieka tų pačių kultūrininkų triūsui.

Reikia pripažinti, kad valdžios požiūris į kultūrą ir jos kūrėjus yra amoralus ir atgrasus, tačiau tam tikra prasme yra racionalus ir nuoseklus. Nuolatos susidurdama ne su valstybiškai ir pilietiškai mąstančiais ir veikiančiais, sąmoningai savo šaliai siekiančiais tarnauti kultūros kūrėjais, bet dėl sunkios kultūros būklės bejėgiškai aimanuojančiais kultūros baudžiauninkais, ji pagrįstai neįžvelgia šiame bejėgiškame verkšlenime jokios grėsmės sau ir todėl elgiasi taip, kaip elgtis jai leidžia tik ,,didesnio finansavimo“ maldaujantys, bet apie aukštesnę kultūros misiją beveik niekada nedrįstantys prabilti trupinių kultūrai prašytojai.

Nesuvokiamas ne tik abejingas ar net priešiškas biurokratinės mašinos požiūris į Tautą ir jos kultūrą, bet ir etinis sistemos svetimumas: akcijos dalyviai jaučiasi esą nuskriausti, patyrę neteisybę ir dėl to nuoširdžiai piktinasi. Tačiau tai neadekvati reakcija. Juk piktintis nėra pagrindo: kultūrininkai, mokslininkai ir visa pažeminta, paniekinta, užguita inteligentija iš sistemos gauna tik tai, ko nusipelnė. Dabartinė apgailėtina egzistencija yra pelnytas atlygis už ilgą ir kone visuotinį apolitiškumą, nepilietinę laikyseną, nusišalinimą nuo prievolės apmąstyti Tautos ir jos valstybės būklę, išreikšti Tautos ir valstybės interesus, o prireikus – už juos ir kovoti.

Inteligentija abejingai stebėjo, kaip valdžios svertai slysta Tautai iš rankų, kaip „privatizacijos“ procese buvo išgrobstytas Tautos turtas, kaip formavosi Tautos interesams svetimas oligarchų ir nomenklatūros sluoksnis, kaip buvo sukurta siaubinga išnaudojimo ir socialinio neteisingumo sistema, kaip buvo paaukotas Tautos suverenumas, kaip valdžia susitaikė su Tautos išnykimu ir jos valstybingumo netektimi, kaip buvo sukurta viešojo mulkinimo ir melo mašina, kaip Lietuva tapo viena greičiausiai nykstančių šalių pasaulyje, kaip buvo patvirtinta destruktyvi aukštojo mokslo reforma, kaip ji pati, inteligentija, žiniasklaidos imta žeminti, virto „inteligentija“ ir galiausiai išnyko… Juk visa tai mes matėme! Ar tik stebėjome? Ir tai nepaskatino telktis, priešintis, kovoti už Tautos interesus? Ar bent jau apmąstyti, įvardyti tai, kas vyksta? O gal tiesiog ramiai tarnavome Tautą į pražūtį stumiančiam režimui ir skųstis pradėjome tik tada, kai trupinių nuo Šeimininko stalo ėmė nebepakakti ir kukliai egzistencijai?

Adekvatus jausmas „susidariusioje situacijoje“, kurį galėtų jausti tautinei kultūrai įsipareigojęs, atsakingas ir sąmoningas asmuo, yra ne skriauda ar pasipiktinimas, o gėda. Ta pati gėda, kurią išgyveno jaunasis Vincas Kudirka, kai po lenkybės dvasia praleistų jaunystės metų susiprato išdavęs save ir savo Tėvynę. Gal ir mes dar galime atsikvošėti? O atsikvošėję pajusti gėdą dėl to, kuo virtome patys ir kuo leidome paversti Lietuvą…

Suprasti ir atsakingai pripažinti gelminę kultūros nuosmukio priežastį – pačių kultūrininkų nepilietiškumą ir apolitiškumą – būtų pirmas žingsnis Lietuvai, o ne tik „maitinančiai“ rankai tarnaujančios lietuviškosios kultūros atgimimo link. Tik tada, kai tapsime tikrais Lietuvos piliečiais, t. y. Tautos ir jos valstybės interesų gynėjais, o ne būsime nomenklatūros pastumdėliai ir dvasios baudžiauninkai, kai imsime sutelktai ir atsakingai veikti, sistema suklus ir turės su mumis skaitytis. Štai tada ir mokslui bei kultūrai kenksmingi valdininkų sprendimai savaime atrodys absurdiški.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L.Šopauskas. Sofistika?
  2. V.Juozapaitis. Ar reikalinga kultūra vadybai?
  3. V.Juozapaitis. Valstybės savigarba ar Karabaso kultūra?
  4. V. Juozapaitis. Kultūra arba smegenų masažas su laiminga pabaiga
  5. I. Vasinauskaitė. Neįvarykim Lietuvai infarkto
  6. Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra?
  7. V. Keršanskas. Apie dvilypį patriotiškumą ir jo (ne)naudą Lietuvai
  8. A. Mamontovas: Kultūra turi būti pristatoma šiuolaikiškai
  9. S. Geda. Žodis Lietuvai
  10. Kultūra ir pramonė gali kartu dirbti ir gauti finansavimą
  11. Lietuvos kūrėjai ir verslininkai: kada kultūra taps valstybės prioritetu?
  12. Edinburgo viršūnių susitikimas: Kultūra – tai operacinė sistema, persmelkianti visas gyvenimo sritis
  13. V. Juozapaitis. Kultūra – mūsų namai?
  14. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  15. P. Stonis. Jaunimo dilema: partijai ar Lietuvai?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Bravo says:
    7 metai ago

    Bravo str. autoriams. Gerai gavo per veidą ši smerkiančioji, kai pati paskendusi purve.

    Atsakyti
  2. Šiaip says:
    7 metai ago

    Kad kažkoks nerišlus pasvaičiojimas. Nei į tvorą, nei į mietą.

    Atsakyti
  3. Getas says:
    7 metai ago

    Šiaip: taigi, ne visiems suprantamas, lavinkis, skaityk klasiką, gal suprasi. Šaunuoliai autoriai, o Šapauskas jau du gerus, esmingus straipsnius parašė ir davė atkirtį liberastei Putino dukrai.

    Atsakyti
  4. Dainius Razauskas says:
    7 metai ago

    Pritariu. Labai pritariu kitam Laisvūno Šopauskio straipsniui „Tikrieji N.Putinaitės metodai ir taikiniai“, „Alke“ kažkodėl neperskelbtam. Žr.:
    .

    Atsakyti
  5. Vytautas says:
    7 metai ago

    taikliai apibūdino autoriai mūsų valdžią , jie pavirto į “ištautusį valstybės aparatą…” . Nesvarbu kokia partija valdytų, nesvarbu katra dauguma Seime, nesvarbu kokios partijos premjeras – visi jie nutautę ir subriuselėję kosmopolitai, kurie veda Lietuvą į pražūtį. Ar landsbergiai ar kirkilai – jokio skirtumo, nerūpi jiems nei kultūra, nei istorinė tautos atmintis, nei skurstantys pensininkai, nei mažus vaikus auginančios šeimos. Kapstosi kaip kas gali. Ir tyli. Gal mokytojai kiek drąsesni, išpešė milijonus. O ką daryti kitiems? Gal medikai dabar streikuos, kad galėtų išgyventi iš vieno darbo ir nereikėtų lakstyti per kelis dėl šeimos išmaitinimo? Kur tada eis gydytis valdžiažmogiai?

    Atsakyti
  6. Severiutė says:
    7 metai ago

    Širdis ir protas atsigauna, skaitant tokius vertingus ir drąsius straipsnius, rašomus išmintingų žmonių. Duok Dieve jiems dvasios stiprybės!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

2023 03 07
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose

2023 03 07
Šilumos siurblys | am.lrv.lt nuotr.

Nepasiturintiems – parama tvariai energijai

2023 03 06
Įteiktos 2022 metų Lietuvos mokslo premijos | smsm.lrv.lt nuotr.

Įteiktos 2022 metų Lietuvos mokslo premijos

2023 03 04
Temidė | lrv.lt nuotr.

Karo nusikaltimams Ukrainoje tirti – 100 tūkst.

2023 03 01
Parama Ukrainai | caritas.lt nuotr.

Parama Ukrainai renkama miestuose ir miesteliuose

2023 02 28
G. Šavelė. Mažėjanti Europos pilietinės visuomenės erdvė – ką galima padaryti?

G. Šavelė. Mažėjanti Europos pilietinės visuomenės erdvė – ką galima padaryti?

2023 02 28
Pensijos | lb.lt nuotr.

L. Jonauskas registravo pensijų kaupimo pataisas

2023 02 24
Keleivių pervežimai populiariausiomis Europos kryptimis | unsplash.com, T. Alveso nuotr.

Keleivių pervežimai populiariausiomis Europos kryptimis

2023 02 22
Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

R. Grigas. Odė protėvių atminčiai

2023 02 22
Rodyti daugiau

Naujienos

J. Šaulys | LNM archyvo nuotr.
Istorija

Lietuvos nepriklausomybės akto signataro J. Šaulio „Mano dienyno“ pristatymas

2023 03 14
Balsavimas, rinkimai | vrk.lt nuotr
Lietuvoje

34 savivaldybėse prasidėjo išankstinis balsavimas

2023 03 14
LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą | LGGRTC nuotr.
Istorija

LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą

2023 03 14
Lietuvos bankas | lb.lt nuotr.
Lietuvoje

Pasiūlytas naujas mokestis bankams

2023 03 14
Nuo kovo 15d. draudžiami kirtimai saugomuose miškuose | vstt.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Nuo kovo 15d. draudžiami kirtimai saugomuose miškuose

2023 03 14
Nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“ | Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nuotr.
Istorija

Skelbiamos nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“

2023 03 14
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.
Kultūra

A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui

2023 03 14
Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės | LRT nuotr.
Etninė kultūra

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės

2023 03 14
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • dėl ko apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams
  • Getas apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Nepasisekė apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos nepriklausomybės akto signataro J. Šaulio „Mano dienyno“ pristatymas
  • 34 savivaldybėse prasidėjo išankstinis balsavimas
  • Ryškiausios 2023 metų interjero dizaino kryptys
  • LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

by Ditė Česėkaitė
2023 03 07
0
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina plėtoti naujus transporto koridorius nuo Klaipėdos iki Odesos ir kitų Ukrainos uostų, gerinti šalių susisiekimą geležinkeliais...

Skaityti toliau

Lietuva dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose

by Ditė Česėkaitė
2023 03 07
0
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.

Lietuva kartu su kitomis NATO sąjungininkėmis dalyvaus 2023 m. krizių valdymo pratybose (CMX 2023), kurios skirtos NATO sąjungininkų konsultavimo ir...

Skaityti toliau

Nepasiturintiems – parama tvariai energijai

by Ditė Česėkaitė
2023 03 06
1
Šilumos siurblys | am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos projektų valdymo agentūra iki birželio 1 d. laukia paraiškų iš mažesnes pajamas gaunančių gyventojų, norinčių įsirengti saulės elektrinę, biokuro...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • dėl ko apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams
  • Getas apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Nepasisekė apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
  • Getas apie Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją
Kitas straipsnis
Įspėjamasis mokytojų streikas | Dialogas.lt, E.Tervidytės nuotr. |dialogas.lt, E.Tervidytės nuotr.

Keturios mokytojų profsąjungos nutraukia streiką

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai