Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Liekis. Padėka garbingajam p. Ryšardui Maceikianiecui

Algimantas Liekis, www.alkas.lt
2018 03 03 22:03
49
0
SHARES
Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.
Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Šiandien (2018 03 03) perskaitęs „Alke“ Jūsų laišką Lenkijos prezidentui Andžejui Dudai labai apsidžiaugiau Jūsų patriotiškumu, tikru inteligentiškumu ir garbingumu, kuriuo taip trūksta daugeliui lietuvių net su aukščiausiais mokslo laipsniais,  į aukščiausias valdžios kėdes atsisėdusiems;  batlaižiškos, baudžiauninikiškos  nuostatos tebevyrauja ir tarp Lietuvos  istorikų,ypač  apdovanuotojų ordinais „Už nuopelnus Lenkijai“ – daugelis jų, užuot rimtai panagrinėję lietuvių Tautos ir valstybės žūties priežastis, skuba, kaip ir sovietinės okupacijos metais įsiteikti tik svetimiesiems, įrodyti, kad pažangu buvo kas padėjo „suartėti“ lietuvių tautai su rusų tauta, susiformuoti ir stiprėti Sovietų sąjungai, SSKP… Panašiai dabar vykstasu Lenkija.

Jūs, garbingasis Pone, gana taiklai atskleidėte  tą  didelės dalies dabartinių istorikų, politikų dvasinį skurdą. Tai ypač buvo akivaizdu ir iš buvusio Prezidento Valdo Adamkaus demonstracijų per TV – jo bučiavimosi su Lenkijos vadais Kvasnievskiu, Valensa, Kačinskiu, lyg tie bučniai būtų atspindėję tikrąją padėtį, pašalinę lietuvių Tautos nepasitikėjimą lenkų Tauta, kurį visaip kurstė ir kursto lenkų ar sulenkėjusiųjų bolševikų ir jų agentų, vadovaujamų tomaševskių ir į jį panašių  reikalavimai –„autonomijos“ ar lietuvių valstybinės kalbos „apipjaustymo“.

Kadangi visą laiką rytų Lietuvoje lenkiškai kalbančiuosius prieš lietuvių Tautą ir jos siekį Nepriklausomybės kurstė ne tik bolševikai,bet ir Lenkijos Seimo emisarai ir buvę prezidentai, tai JŪSŲ laiškas, manyčiau, turėtų kiek prašviesinti ir dabartinio Andžejaus Dūdos gavelę, taip chamiškai pasielgusio per Vasario  16-osios šimtmečio minėjimą Vilniuje – ne tik neatsiprašusio už Lenkijos padarytas skriaudas Lietuvai, bet ir padėjusio gėlių tik Lietuvos didžiausio budelio Juzefo Pilsudskuio kapo simbolio.

Bet ir toliau mūsų valdžia elgiasi lyg baudžiauninkai. Neseniai apsilankęs Lenkijojoje mūsų Serimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, sako,  pargabeno Lietuvos lenkų mokykloms krūvą istorijos vadovėlių, kuriuose šlovinamas Juzefas Pilsudskis, Armijos Krajovos banditai, POW, rytų Lietuvos okupaciją ir pan. Deja, Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komitetas šito nepastebėjo. Vargas  mūsų Lietuvos valstybei, mūsų Tautai, jei mūsų negerbia mūsų pačių rinktieji ir išlaikomi vadai. Tauta gerbia kitas tautas, jei pati save gerbia,  jaučiasi lygiaverte.

JŪS, garbingasis  nepriklausomos Lietuvos Kūrėjau ir tikros, lygiapartneriškos draugystės tarp lietuvių ir lenkų tautų puoselėtojau, priminėte savo laiške tai mums.

Už tai JUMS taria ačiū tikrieji lietuvių ir lenkų tautų patriotai.

                                                              Prof. Dr Algimantas Liekis

Susiję straipsniai:

  1. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (VI)
  2. A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole
  3. A. Liekis. Batlaižių saviplaka
  4. A. Liekis. Svetimi lietuvių namuose (video)
  5. A. Liekis. Kai kurie paaiškinimai prof. A. Nikžentaičiui ir jo draugams, perskaičius straipsnį „…Trijų raidžių detektyvas…“
  6. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I)
  7. A. Liekis. Istorinės atminties reikšmė lietuvių tautai ir jos valstybingumui
  8. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II)
  9. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (III)
  10. A. Liekis. Prezidentinė Lietuva ir Lietuvių Tautos likimas (video)
  11. A. Liekis. Lietuvių vienybės ir kovos diena
  12. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (I)
  13. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (IV)
  14. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (V)
  15. A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (I)
  16. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (IV)
  17. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (II)
  18. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (III)
  19. R. Maceikianecas. Laiškas Lenkijos respublikos prezidentui ponui Andžejui Dudai
  20. I. Gasperavičiūtė. Kas kam įvarčius muša?
  21. R.Maceikianecas. Grįžtant prie viešo atsiprašymo temos
  22. L. Medelis. Į vienus vartus – žaidimas su Lenkija
  23. Č. Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys…
  24. R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių?
  25. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  26. L.V. Medelis. Lietuva: Ar tu mane myli? Ir aš…
  27. M. Kundrotas. Dvigubo tapatumo problema
  28. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  29. E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą
  30. R. Maceikianecas. Pats laikas atsiprašyti Lietuvos

Comments 49

  1. tikras lietuvis says:
    3 m. ago

    Prisidedu.

    Atsakyti
  2. !!! says:
    3 m. ago

    Jūs teisus gerbiamas A.Lieki,mūsų seimo pirmininkas nėra valstietis jis vis dar kolūkietis…

    Atsakyti
  3. markas says:
    3 m. ago

    // Neseniai apsilankęs Lenkijojoje mūsų Serimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, sako, pargabeno Lietuvos lenkų mokykloms krūvą istorijos vadovėlių, kuriuose šlovinamas Juzefas Pilsudskis, Armijos Krajovos banditai, POW, rytų Lietuvos okupaciją ir pan. // ————– Gal, sakau, pranckecis sąmoningai išėmė iš Lenkijos ir perveš į Lietuvą sunaikinimui visas AK banditus, Hitlerio sėbrą Pilsudskį ir kitą žeminančią normalaus žmogaus orumą ir nukeliančią į nacizmo laikus literatūrą tik tam, kad nauja lenkų karta išaugtų be nacistinių polinkių?

    Atsakyti
  4. Žmogus says:
    3 m. ago

    Visada nuoširdžiai skaitau Algimanto Liekio straipsnius , labai teisingai rašo. O mūsiškiai… ypač Pranskietis , man gėda, kad būdamas mokslo žmogus taip ištyžta, kad tik kas paglostytų galvutę.. Visų pirma jis daro gėdą mokslo visuomenei o ir visai Lietuvai.

    Atsakyti
  5. Antanas St. says:
    3 m. ago

    Ačiū, Daktare A.Lieki!!! Pasirodo, kad yra lenkai ir yra LENKAI. Gerb. Ryšardas Maceikianiecas (Ryszard Maceikianiec) yra LENKAS.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      3 m. ago

      Tai, kad ne – Maceikianec save vadina lietuviu.
      Tik lenkiškos kultūros.

      Atsakyti
  6. Aha says:
    3 m. ago

    Nuvaziavo kolukietis i uzsieni ir grizo prisirinkes visokiu siuksliu… O kiek dziaugsmo spindinciose kolukiecio akyse, kad gales siukslem pasidalint… Apgailetina. Geriau jau toliau sau medzius genetu ir nelistu ten, kur neismano…

    Atsakyti
    • Antanas St. says:
      3 m. ago

      Įdomu, kiek dabar kainuoja kg makulatūros? Mūsų kolūkio pirmininkas galėtų neblogai uždirbti…

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 m. ago

      Pala, pala – dar neaišku, ką slapčiomis sutarė, ko neviešina…

      Atsakyti
  7. ??? says:
    3 m. ago

    Kur dingo iš alko gerbiamo R,Maceikianeco laiškas ?

    Atsakyti
    • markas says:
      3 m. ago

      Kad lyg ir nedingo – jį galima rasti nuėjus į “Visi įrašai”.

      Atsakyti
      • ??? says:
        3 m. ago

        Taip…bet kodėl jis taip greitai išimtas iš titulinio lapo.

        Atsakyti
        • !!! says:
          3 m. ago

          Ko tada norėti iš pranckiečio,jei alkas greituoju būdu paslėpė šį laišką…bet užtat tąpino snukis puikuojesi alko viršęlyje.

          Atsakyti
        • markas says:
          3 m. ago

          Bet iš portalo nedingo – panorę pasirinkti iš straipsnio argumentų, visada galėsime jį atrasti.

          Atsakyti
  8. Gražina says:
    3 m. ago

    Laiškas nedingo aš dar šiandien jį skaičiau. Reiktų jį platinti visoj Lietuvoj.
    Nuoširdžiai dėkoju gerbiamam Ryšardui Maceikianiecui – tikram Lietuvos parijotui

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      3 m. ago

      … o tik Alkas išplatino, jokia kita iš didžiųjų žiniasklaidos priemonių net neužsiminė…

      Atsakyti
      • Antanas St. says:
        3 m. ago

        Laukia, bl…, nurodymų iš aukščiau!!! Tautos išsigimėliai…

        Atsakyti
  9. Kažin says:
    3 m. ago

    Beje, Lietuvoje “nėra kam” atkreipti dėmesį į tai, kad susitikime su lenkais iš Dudos neišgirdome juos sveikinant su Lietuvos Nepriklusomybės atkūrimo 100-mečiu. Taip pat į tai, kad jis lenkams dėkojo už “lojalumą Lietuvai”, o tai nereiškia, kad už lojalumą Lietuvos valstybei, o greičiau taip formuotu išsireiškimu buvo dėkojama už tai, kad jie nepalieka Lietuvos, kad jie, gyvendami Lietuvoje kaip lenkai, puoselėja Lenkijos strateginius interesus atkurti ATR statusą Lietuvoje ir apskritai visose LDK teritorijose. Žodžiu, tas “lojalumas Lietuvai” yra suprastinas, kaip jų išlaikomas lenkiškumas Lietuvoje. Ką, beje, patvirtintų ir teiktų apdovanojimų turinys. Taigi, kodėl neanalizuojame Dudos vizito Lietuvoje turinio, nejaugi, kad žiopli apsimetame…

    Atsakyti
    • markas says:
      3 m. ago

      Gal ir yra kam Lietuvoje atkreipti dėmesį į tuos dalykus, bet tokių žmonių į LRT neįleidžia. O be šito neįmanoma supažindinti ir perspėti visuomenę dėl grėsmių.

      Atsakyti
  10. Arūnas says:
    3 m. ago

    “JŪS, garbingasis nepriklausomos Lietuvos Kūrėjau …” , taip kreipiasi profesorius A. Liekis į p. Ryšardą, kurio laiškas Lenkijos prezidentui (kaip ir daugelis kitų jo straipsnių) reikšmingas tuo, kad jis parašytas Lietuvos lenko ar “lenkakalbio lietuvio”, o ne tiesiog lietuvio. Tačiau kreipinys yra per daug pompastiškas, prisimenant, kad “Lietuvos Kūrėjas” kovo 11 nebalsavo už Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, o kaip ir S. Akanovičius, S. Peško, V. Suboč, E. Tomaševičius ir L. Jankelevičius susilaikė. Todėl labiau tiktų kreiptis:” Jūs, buvęs Lietuvos sūnus paklydėlis, o dabar tikros, lygiapartneriškos draugystės tarp lietuvių ir lenkų tautų puoselėtojau, priminėte savo laiške tai mums…

    Atsakyti
  11. Žemyna says:
    3 m. ago

    Vilniaus forumas.
    Dėl nacionalinės manifestacijos „Už Kovo 11-osios Respublikos idealus“
    vilniausforumas.lt/2018/03/vilniaus-forumas-del-nacionalines.html

    Gal vėl iš visos Lietuvos susirinkti taip, kaip rinkomės Seimo ir Bokšto ginti, įkvėps šis „didingas opusas” (eilutė iš dainos: „Diadia Vova, my s toboj!”) –
    euvsdisinfo.eu/we-will-return-alaska/
    (teksto viduryje rasit vaikų choro įrašą – stebėkite vaikų akis!)

    Atsakyti
  12. Talkai says:
    3 m. ago

    Dievulėliau, kokiais mažučiais ir bailiukais tapome … Valstybės šimtmetį švęsdami tarsi po krūmais slapstydamiesi ir burnos nepraverdami, laukiame svetimųjų išganymo. Ar begrįš kada nors dainuojančios revoliucijos dienos, kvietusios mus, lietuvius, į didį žygį? Vargiai… Išsikvėpėme. Pašnekame, ir tiek.

    Atsakyti
  13. Gintautas says:
    3 m. ago

    Ačiū p. Algimantai už savo naujis pastebėjimus. Jeigu p. Pranckietis platins tuos istorijos vadovėlius Lietuvos mokyklose, tai bus didelė žala. Juk AK yra Lietuvoje pripažinta nusikalstama organizacija, reikia tą Pranckiečiui priminti.

    Atsakyti
  14. Jule says:
    3 m. ago

    Aš tą laišką savo Facebook e išplatinti sugalvojau, ,, būtina perskaityti,, parašiau visiems

    Atsakyti
  15. kaunietė says:
    3 m. ago

    Ačiū prof. Liekiui už mintis ir poziciją.

    Atsakyti
  16. Tomas says:
    3 m. ago

    Kad Lenkija okupavo Vilniaus kraštą, tai lietuviai pyksta labai dėl to, o kai lietuviai, kelis šimtus metų, puldinėjo Lenkiją – Krokuvą ir Varšuvą (pradedant Treniota ir baigiant Jogaila) ir ėmė negailestingai į nelaisvę – lenkus ir juos negailestingai kankino ir žudė, tai lietuviai to nepripažįsta. Todėl lenkų veiksmai, dėl Vilniaus, pateisinami ir dėsningi.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      3 m. ago

      Neteisink žulikų.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 m. ago

      Taip mokykloje moko? Ar per moksleivių vasaros stovyklas užsienio šalyse?
      O patikrink, tamsta, viską PATS:
      sudėk gretas vienas kito Europos žemėlapius nuo seniausių laikų, ir amžius po amžiaus PATS žiūrėk, kaip jie kito, kokie pavadinimai išnyko, kokie radosi… (žinoma, pavadinimų prasmę suvokti reikia nemažo žinių bagažo, nemažo pasirengimo – ir kalbinio, ir istorinio, nes senaisiais laikais gentys, tautos, vietovės kitaip pačios vadinosi ir kiti jas savo kalbomis kitaip vadino).
      Vienas faktas turėtų tikrai nustebinti – pažiūrėk,
      – kada apskritai Europoje slavai atsirado (o tos žemės nebuvo tuščios, ten kiti gyveno!),
      – kaip jie dar toliau kitų genčių žemes puldinėjo, užėmė, vietos gyventojus lauk stūmė, žudė, nutautino (taip pat ir baltų gentis, gyvenusias čia dešimtis tūkstančių metų iki slavams šiose žemės pasirodant)
      – kaip išplito tiek, kad jau pati pradėjo į skirtingas tautas skaldytis.
      Taip po truputį atrasi, iš ko, kur ir kada pagaliau pradėjo rastis ir lenkų tauta (žr. Karpatų ir šiuolaikinės Ukrainos sandūroje – ten tokia nedidelė būsimų ukrainiečių gentis lemkai – būtent leMkai – jau gyveno :)… O dar, pasiėmęs labai smulkų tų vietų žemėlapį, pažiūrėk – ar ne keistai lietuviškai vis dar skamba tų vietovių pavadinimai?).

      Pasidėjęs greta, lygink vieno ir kito amžiaus žemėlapius nuo laiko, kai jau ir lenkai pradėti žymėti žemėlapiuose. Žiūrėk, iki kur jie tame amžiuje turėjo tam tikrą teritoriją, ir kas šalia gyveno, ir kaip buvo kitą amžių… Ir rasi, kad, amžiams slenkant, jos kaimynai vis traukėsi, nyko, o ji vis link Baltijos plito, kartu plėsdamasi link pietų ir link šiaurės… O galiausiai žemėlapiuose rasis teritorija, Palenke vadinama…
      Kaip manai, kodėl toji Palenkė šiandien yra šių dienų Lenkijoje? Gal kad lietuviai, jau daug baltų genčių ir žemių ten praradę, susigriebė pagaliau ten dar turimas teritorijas Palenke pavadinti… Ar bent įsivaizduoji tamsta, kiek dar neišnykusių baltiškai pavadintų vietovių dar yra šių dienų Lenkijoje? Beje, po paskutinio Europos padalijimo tos, kur link sienos su LT, labai staigiai ir sėkmingai naikinamos. Kaip ir lietuviai – iš šimtų tūkstančių dar besilaikiusių šiuo metu vos 5 tūkst. belikę… Atmintis trinama. Bet Europos archyvuose egzistuoja dar senieji, kitų tautų ir jų valdovų braižyti žemėlapiai ir dokumentai, liudijantys visai kitokią Europos istoriją buvus, negu ją grūda į galvas ABI mūsų didžiosios kaimynės..
      Beje, jei tamsta esi lenkas, ar giminėje jų turi, dar nereiškia, jog pats asmeniškai dėl tos praeities esi kaltas. Tamsta atsakai tik už SAVO gyvenimą, už tiesos laikymąsi ar pritarimą politikos aferistų klastotėms, melui.
      P. S. – ar niekada paties netrikdė tai, kad ne vieno milijono lenkų visai ne lenkiškos pavardės? Jos pačios įvairiausios kilmės. Net ir aiškiai Juodosios jūros pakrančių (veidų bruožai rodo), ar PL aplinkinių kaimyninių kalbų kilmės pavardės sulenkintos bent jau baigmenį pridedant lenkišką, ar ir šaknies balsį pakeičiant? Ne keista? Kad „lenkų” žemėse (tik tų begėdžių lietuvių puldinėjamos!) ne prastesnė sulenkintų tautų sudėtis, negu plačiojoje Rusijoje? Ir supratimas į Kremliaus panašus – jei mes kada nors buvome ką užgrobę, reiškia, tai „teisėtai” mūsų (jei aš tamstos namus apiplėšiau, tai viskas yra teisėtai mano – nes aš stipresnis?). Kaip kad dabar Kremlius moko šių laikų moksleivius ir jaunuolius – ir Pribaltika, ir Aliaska yra TEISĖTAI MŪSŲ! Kol kas Kremlius Lenkijos klausimo nekelia – už jį tai pačios Lenkijos „politikai” daro, dalis lenkų partijos kalba apie tai, kad Europą valdys Panslavija. Prabils ir apie Lenkiją, tik vėliau, kai jau Lenkija kaimyninėse valstybėse bus pakankamai pridirbusi Kremliaus labui… 🙂

      Atsakyti
      • StasysG says:
        3 m. ago

        Puikus komentaras

        Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 m. ago

      Nereikia taip skaudžiai. Natūralu, kad paaugliui labai svarbu teisybė ir teisingumas. O apie teisybę jam niekas nepasakojo, pasakojo tik apie dabar politikos banditų sukurtą „teisybę”

      Atsakyti
  17. Kažin says:
    3 m. ago

    Panašu, kad skleidi Lenkijos turistinio gido pasakėles… Jogaila puldinėjo Krokuvą ir Varšuvą taip, kaip ir Žalgirio mūšyje dalyvavo, – palapinėje sėdėdamas… Treniotos vykdytas Krokuvos, Varšuvos ar Ordino puldinėjimas buvo prevencija ginantis nuo Ordino, Mozūrų, Lenkijos vykdytos Lietuvos, LDK užkariavimų su krikšto priedanga politikos.

    Atsakyti
    • Tomas says:
      3 m. ago

      Jeigu nežinai tai priminsiu,kad 1383 metais Jogaila užpuolė ir nuniokojo Mozūriją, o 1384 metais nužygiavo iki Krokuvos ir nuniokojo abu Vyslos krantus ir Krokuvos priemiesčius. Tai buvo viena iš priežasčių kodėl lenkai tais pačiais metais jam pasiūlė Lenkijos sostą, o dėl Žalgirio mūšyje, kad jis neva sėdėjo palapinėje, tai tu vėl užsiimi Šapokine beletristika Jogaila buvo įžvalgus valdovas. Jis nesiveržė į mūšį, meldėsi ir šventino riterius, nes laukė, kada saulė pakils ir spigins tiesiai vokiečių kariaunai į veidus. Įsivaizduokite karštą, karštą dieną, spiginančią saulę, kaitinančią geležinius šarvus ir pliskinančią akis.Vokiečių kariuomenė prieš tai visą naktį žygiavo iki to Žaliosios girios lauko. Ryte delsė LDK kariuomenė, o vėliau vokiečiai, laukdami, kol saulė pasisuks. Taigi pačiam palinkėčiau nebūti naiviu ir mažu vaiku. Jei grįžai iš mokyklos tai eik pamokas ruošt. Tai tiek.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        3 m. ago

        Ar taip ir nežinai tamsta elementarių dalykų – jos lenkai „taikiai apsigyveno” ant jau ne vieną dešimtį tūkstančių metų gyventų baltų genčių žemių? Ne tik iki Vyslos gyventų, bet ir dar toliau ne tik į pietus, bet ir iki Uralo?. Tai, jei nebūtų kitų priežasčių kariauti, visgi tai buvo baltų, o ne paskutinės iš ant užgrobtų žemių susiformavusių slavų tautų?

        Atsakyti
        • Tomas says:
          3 m. ago

          Ir ką tuo norėjai pasakyti? Nes aš rašau apie vieną, o tu rašai visai apie kitą.

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            3 m. ago

            Aš tamstai rašau apie tai, jog jaunimo galvose sąvoka užgrobta nuosavybė keičiama sąvoka „teisėta” nuosavybė… Pagal tamsta savininkas neturi teisės atgauti iš vagies tai, ką tas pagrobė. Štai ką tamsta teisini.
            Žinia – kiekvienas renkasi savo. Tačiau tamsta dar turi šansų pagalvoti, kiek sąžiningi yra tie, kas nesusigaudančiam jaunimui įkiša galvas jų agresiją pateisinančias „tiesas”, kad padaugintų savo armiją…

          • Tomas says:
            3 m. ago

            Matai, jeigu žmogus teigia, kad lenkiškos teritorijos baltiškos,,
            lietuvių protėviai, baltai buvo paplitę vos ne visoje Europoje, kai slavų dar nebuvo, lietuvių kalba pati seniausia ir gražiausia, daugelis pasaulio kalbų turi panašumų su lietuvių kalba, kad prūsai buvo lietuviai ir tt ir tt. tai tokį reiškinį galima vadinti tik nesveiku šovinizmu. arba baltofilija. O, kas mano manymu yra baltofilija? Tai yra dar Daukanto laikais, pradėtas reiškinys, siekiant sureikšminti tuos kultūros ir istorijos mūsų aspektus, kurie buvo reikalingi ištraukt lietuvius ir Lietuvą, iš lenkiškumo gniaužtų, kitaip sakant, tai yra reiškinys, kuriuo lietuvis bando kompensuoti savo prastos didybės atsivėrusius kompleksus. Tai tiek.

          • tikras lietuvis says:
            3 m. ago

            Ar tau, “lenke”, niekas nesakė, kad baltai yra indoeuropiečių tiesioginiai palikuonys, kada lenkai – slaviškos genties poliany, t.y. tie, kur laukuose arba kitaip laukiniai?

      • Kažin says:
        3 m. ago

        Vargu, ar pats Jogaila dalyvavo tiek 1383, tiek 1384 m.žygiuose. Tai greičiausiai jo kaip vyriausiojo kunigaikščio vardu darė jo broliai Lengvenis, Skirgala, kiti motinos Julionos valia. Juolab, kad po Kęstučio nužudymo vargu ar buvo saugu pačiam Jogailai su kariuomene išvykti iš Lietuvos. Žinant, kad jis kaip karvedys karvedys nebuvo pasireiškęs. Čia neatmestina ir netgi panašu, kad tuos žygius galėjo padaryti dar Kęstučio pajėgos. Tačiau, kadangi vyriausiu kunigaikščiu nužudžius Kęstutį buvo Jogaila, tai jo raštininkų ir buvo įvardinta, kaip jo laimėjimas.
        Geriau jau eitume tokias gido pasakėles sau ramiai skiesti turistams atvykusiems iš Lenkijos…

        Atsakyti
        • Tomas says:
          3 m. ago

          Deja 1383 ir 1384 metais Jogaila pats vadovavo LDK kariuomenei žygiuose ir tas tavo Kęstutis čia išvis ne prie ko, be to tai buvo ne pirma Jogailos karinė operacija – dar Algirdui gyvam esant jis kartu su Vytautu dalyvavo Algirdo žygiuose į Maskvą, dalyvavo Rūdavos mūšyje, vėliau dalyvavo nors ir nominaliai Kulikovo mūšyje, 1383 metais kariavo su Mozūrija dėl Palenkės, jau kaip Lenkijos karalius dalyvavo ekspedicijose prieš Opolės kunigaikštį savo krikštatėvį Vladislovą Opolietį, kuris 1388 metais gegužės mėnesį, jį bandė nuversti, dalyvavo Žalgirio mūšyje, kur parodė savo karinį talentą. Beje jeigu kalbėsime apie Vytauto ir Jogailos tarpusavio mūšius, tai jų buvo trys ir juos visus laimėjo Jogaila, tai rodo, kad Jogaila buvo geresnis karvedys nei Vytautas, o Julijona, Lengvenis ir Skirgaila čia išvis ne prie ko, nes jie vykdė Jogailos nurodymus ir buvo jo valdiniai. Taigi mažiau skaityk Šapoką, Ivinskį ir kitus pseudo “bestserelius”, nes nuo jų tik juokas ima.

          Atsakyti
          • Giedrius says:
            3 m. ago

            …o dar, prieš 1382 m. Lietuvos kariai rugsėjo 8 d. pat Maskvoje
            (po bendros pergalės “kulikovskos”)

            http://medievalrus.livejournal.com/42507.html

            Горожане поверили и открыли ворота. Из города торжественно вышли князь Остей, духовенство, бояре и простые русские люди без оружия и с дарами, а войско Тохтамыша начало резню и ворвалось в город.
            http://pantv.livejournal.com/1167474.html

            tai buvęs kerštas lietuviams už mūsų bendrą su rusais pergalė Kulikove

          • Kažin says:
            3 m. ago

            Gido pasakėles Lenkijos turistui pasakoji… Jogaila – “mamytės sūnelis’ – dalyvaus karo mūšiuose, kai jis, tikėtina, kad net joti gerai nemokėjo. Geriau Lenkijos turistams papasakotum, kaip jis mokėsi joti, kai reikėjo į Krokuvą vykti, kad pasirodytų, kaip būsimas Lenkijos karalius, su kokiais nuotykiais jis buvo į ten nujodintas lydint Lengvenio raitelių būriui…
            Taip, Jogaila 1388 metais ekspedicijoje prieš Opolietį dalyvavo, bet tik sėdėdamas kaip karalius palapinėje ant ratų… O Lenkijos metraštininkas Dlugošas sėdėdamas karaliaus Jogailos dvare dar ne tokių įvykių gali būti priskaldęs apie Jogailą kaip ‘gerą raitelį’… Bet čia patį užtrukdžiau, o turistai iš Lenkijos savo gido gal jau yra belaukiantys…

          • Tomas says:
            3 m. ago

            Jogaila nemokėjo joti? Yra daugybė įrodymų, kad puikiai mokėjo joti, nes labai mėgo medžioklę ir tt. Ir visos tos kalbos apie tai, kad Jogaila mamytės sūnelis nemoka joti, sėdi palapinėje, verkia ir tt. tai yra Šapokos, Ivinskio ir kitų Lietuvos pseudo istorikų kliedesiai. Jie kaip ir Dlugošas labai nemėgo Jogailos, nes kai tarpukariu lenkai užėmė Vilnių Jogaila tapo savotišku atpirkimo ožiu, o Kaišiadorių geležinkelio stotyje jis netgi buvo pakartas, o Vytautas buvo pradėtas idealizuoti ir suherojinti, nes jis tapo savotišku Vilniaus atėmimo iš lenkų simboliu ir tt. O, kalbant apie Dlugošą jis taip pat labai nemėgo Jogailos pvz jis rašo kad į Jogailos vežimą trenkė žaibas ir jis apako, medžiodamas belovežo girioje susilaužė koją,Žalgirio mūšio metu jo vos neužmušė kažkoks kryžiuočių riteris ir tt.tačiau, kai tas pats Dlugošas rašo, kad lietuviai iš mūšio pabėgo lietuviai šia Dlugošo informacija netiki, o tai ką jis rašo apie Jogailą lietuviai tiki. o tas amžinas Jogailos ‘sulūzerinimas’ buvo naudingas Šapokai , Ivinskiui ir kitiems Lietuvos tarpukario istorikams, nes kuo Jogaila labiau pažeminamas tuo didingesnis tampa Vytautas, nes Vytautas be Jogailos, kaip šuo be šeimininko. Mano manymu Jogaila yra pats geriausias visų laikų Lietuvos valdovas, o visiems tiems, kam patinka Dlugošo ir Šapokos bei Ingos Baranauskienės kliedesiai tai juos ir skaitykit, nes jūs turit tokią teisę, bet manęs jų pasakėlės nei kiek ne veikia nes aš žiūrėdamas ir analizuodamas Jogalos biografiją po kaulelį įžvelgiu milžinišką jo talentą o visokie kvaileliai ir patiklūs Šapokos mylėtojai to nesugeba įžvelgti, nes tam reikia daug laiko, kad sugebėtum įsigilinti į jo politiką. Tai tiek.

          • Kažin says:
            3 m. ago

            Visiškas nusišnekėjimas, kad Vytautas tarpukariu ‘tapo suherointu Vilniaus atėmimo iš lenkų simboliu’. Kaip jis galėjo tapti Viilniaus atsiėmimo simboliu, kai iš lenkų nieko nebuvo atėmęs, atvirkščiai visą Lietuvą buvo užleidęs Lenkijos karalystei, ir kaip karvedys buvo visiškas Lenkijos tarnas. Taigi Smetonos valdžiai buvo tinkamu vasališko tarnavimo Lenkijai simboliu. Dėl šios priežasties tarpukario valdžios prolenkistų, pasinaudojant 600-osioms jo mirties metinėmis, būtent vien jis ir buvo išaukštintas.
            Kas dėl Jogailos kaip pačiam atrodančio ‘geriausio visų laikų Lietuvos valdovo’, tai visų pirma jis buvo ne Lietuvos, o Lenkijos karalystės su prie jos prišlieta LDK valdovas. Apie Jogailą, kaip ir Pilsudskį, netgi viešų kalbų Lietuvoje nesinorėtų girdėti.

  18. Antanas St. says:
    3 m. ago

    Ir po viso šito “lenkų holokausto” jūs, lenkai, išrinkote Jogailą savo karaliumi?! Tai lenkai buvo tokie kvaili?! Kažkaip, Szanowny Panie Tamaszu, galai nesueina…

    Atsakyti
    • Tomas says:
      3 m. ago

      Ir kas čia tau nesueina – Jogailą lenkai dėl to ir išsirinko savo karaliumi, kad liautųsi LDK puldinėjimai, o Jogaila dėl to ir nuniokojo Lenkiją, kad jį lenkai išrinktų karalium, o pačioje Lenkijoje jis surado jam prijaučiantį įtakingą tarpininką, tai buvo Liublino vaivada,kuris įtikino lenkų bajorus išleisti Jadvygą už Jogailos, o pati Jadvyga sutiko tekėti už Jogailos tada, kai Jogaila pasikvietė jos mylimą didiką Zawišą pas save į pirtį ir tada Jadvyga sutiko iš jo ištekėti. o 1386 metais Liubline Jogaila buvo išrinktas karalium. Tai tiek – tikiuosi, kad dabar, supratai ką norėjau pasakyti.

      Atsakyti
      • Antanas St. says:
        3 m. ago

        Kokioje pasakoje visą tai perskaitei? Ar tik ne lenkiškame vadovėlyje, kurių privežė į Lietuvą mūsų kolūkio pirmininkas? Mano gilios užuojautos!

        Atsakyti
        • Tomas says:
          3 m. ago

          Tai nėra pasakos, tai yra istoriniai faktai -pvz tas Liublino vaivada, kuris įtikino Krokuvos bajorus Jadvygą išleisti už Jogailos yra Wlodkas iš Charbinowičių – Liublino gubernatorius. Tai buvo vienas įtakingiausių Lenkijos bajorų, kuris buvo Jogailai labai dėkingas už 1383 metų balandžio mėnesį, kai Jogaila Liublino pirkliams suteikė privilegiją, nuo to laiko jis tarpininkavo derybose tarp Jogailos ir Mažosios Lenkijos didikų dėl Jadvygos rankos, galiausiai 1385 metais jis į Liubliną sukvietė visus Lenkijos bajorus ir Jogaila ten buvo išrinktas karalium. Tai yra istoriniai faktai, kurių neigti neįmanoma, nebent, Šapokos pasakėlės, vaikams prieš miegą, tave padarė Lenkijos nekentėju, ko Šapoka ir siekė, savo istorinėmis, klastotėmis.

          Atsakyti
          • Antanas St. says:
            3 m. ago

            Be komentarų… Pagal lenkiškus vadovėlius – tai ir Pietryčių Lietuvos okupacijos nebuvo ir “viršininkas” Pilsudskis buvo didvyris… Dar kartą reiškiu savo gilias užuojautas!

          • Kažin says:
            3 m. ago

            Visų pirma, tai Smetona vasalaudamas Lenkijai nebūtų leidęs Šapokai sekti Lenkijos nekentimo pasakėlių…

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Brexit“ | vrm.lt nuotr.

Ir po „Brexit“ JK gyvenantys lietuviai galės naudotis socialinėmis garantijomis, atvykstantiems į Lietuvą – reikalavimai griežti

2021 01 04
Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

2021 01 03
Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai

Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai

2020 12 31
Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai

Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai

2020 12 29
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Ugnis Kromo kalne, Latgaloje, Latvijoje | rengėjų nuotr.

A. Bajor. Protėvių Ugnies Ratas sujungė baltus

2020 12 25
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Bus ieškoma būdų, kaip į Lietuvą sugrąžinti dėl svarbių priežasčių į JK išvykusius lietuvius

2020 12 22
Lietuvoje žuvys bus sekamos akustine įranga

Lietuviai žuvį valgo retai, nesiryžta ir naujiems išbandymams

2020 12 20
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija

2020 12 10
Pavlikas Morozovas | rbth.com nuotr.

D. Razauskas. Jėzuitai Lietuvoje: Pavliko Morozovo precedentas ir kita

2020 12 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23
VLK primena: per šventes pasirūpinkite ir sveikata, ir pinigine
Gamta ir žmogus

Draudikai: prasidėjus atodrėkiui vaikščioti reikia itin atidžiai

2021 01 23
VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas
Lietuvoje

VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas

2021 01 23
2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.
Lietuvoje

2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.

2021 01 23
Darbuotojai, darbdaviai | vdi.lt nuotr.
Lietuvoje

Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis

2021 01 23
Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė
Istorija

Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

2021 01 23
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Architektūra

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

2021 01 23
EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto
Gamta ir žmogus

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Virtuali paroda apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Raskite 10 skirtumų apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Žemyna apie Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis
  • matas apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
  • Draudikai: prasidėjus atodrėkiui vaikščioti reikia itin atidžiai
  • VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas
  • 2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2367; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2015; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1736; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1420; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1329; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1302; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Ir po „Brexit“ JK gyvenantys lietuviai galės naudotis socialinėmis garantijomis, atvykstantiems į Lietuvą – reikalavimai griežti

by Ditė Česėkaitė
2021 01 04
0
„Brexit“ | vrm.lt nuotr.

„Brexit“ | vrm.lt nuotr. Jungtinėje Karalystėje teisėtai gyvenantys ir dirbantys lietuviai ir toliau galės naudotis socialinėmis...

Skaityti toliau

Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

by daiva
2021 01 03
0
Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

archhyvai.lt nuotr. 2021-ieji – neeiliniai metai. Praėjo šimtmetis nuo pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje. Minint šią...

Skaityti toliau

Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai

by Kristina Aleknaitė
2020 12 31
2
Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai

Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai | urm.lt nuotr. 2020 metais minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Virtuali paroda apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Raskite 10 skirtumų apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Žemyna apie Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis
  • matas apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (II)
  • Saulės Vilna apie Pokarvių mūšiui – 760

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
30 dienų „grikių“ iššūkis medicinai neįveikiamoms ligoms atsikratyti

30 dienų „grikių“ iššūkis medicinai neįveikiamoms ligoms atsikratyti

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai