Z. Vaišvila. Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ reorganizacijos (23)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Skelbiame vasario 22 d. Alkas.lt gautą Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Z. Vaišvilos raštą Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, Specialiųjų Tyrimų Tarnybai, Valstybės saugumo departamentui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė reorganizuoti AB „Lietuvos geležinkeliai“. Susisiekimo ministerijos siūlymu ši įmonė reorganizuojama atskiriant krovinių vežimo geležinkelių transportu, keleivių vežimo geležinkelių transportu ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo, naudojimo ir disponavimo ja veiklas į atskiras įmones, kontroliuojamas pirminės bendrovės AB „Lietuvos geležinkeliai“. Tolesnio Vyriausybės pritarimo nereikės – po šio sprendimo Susisiekimo ministerija ir įmonė turės paruošti veiksmų planą, kurį sieks įgyvendinti per metus. Skelbiama, kad plano įgyvendinimui prireiks įstatymų pakeitimų.

Vieši ministro Roko Masiulio ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos pasisakymai patvirtina, kad pradedamas įgyvendinti ne vieną dešimtmetį siektas planas užvaldyti ir galop privatizuoti šią monopolinę mūsų valstybės strateginę įmonę ir galop privatizuoti, visų pirma, pelningąją šios veiklos dalį – krovinių pervežimą, o nuostolingos keleivių vežimo nuostolių naštą užkrauti valstybei. Matyt, nėra sutapimas ir tai, kad 2018 m. Lietuvos valstybės biudžete numatyti 35 mln. EUR šiems nuostoliams dengti. Tad šios reorganizacijos sumanytojai tam ruošėsi iš anksto.

Reorganizacija dangstoma įmonės skaidrinimo, efektyvinimo šūkiais. Dangstomasi ir tariama Europos gerąja praktika, pvz. Vokietijos valstybės geležinkelių įmonės „Deutsche Bahn“ grupės reorganizacija, tariamai ir Europos Sąjungos direktyvomis, nors šios leidžia pasirinkti valstybės monopolio valdymo modelį. Tačiau viešai skelbiama „Deutsche Bahn“ grupės logistikos įmonės UAB „Schenker“ vykdomojo direktoriaus ir Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos viceprezidento Edmundo Daukanto informacija, kad šios Vokietijos įmonės pelnas po 2004 m. įvykusios reorganizacijos nepadidėjo. Šio asmens nuomonė apie tokios reformos teigiamas puses vertintina kritiškai, nes jis atstovauja su AB „Lietuvos geležinkeliai“ konkuruojančias Vokietijos ir Lietuvos verslo struktūras.

Šios reorganizacijos pateisinimui ministras R. Masiulis viešai paskelbė tikovės neatitinkančią informaciją, kad Lietuva tariamai neįvykdė 4-tojo ES  geležinkelių paketo reikalavimą išskaidyti veiklas. Tai padaryta AB „Lietuvos geležinkeliai“ įkurus atitinkamas direkcijas ir atitinkamai atskyrus banko sąskaitas. Tokiu būdu 4-tojo ES  geležinkelių paketo reikalavimai buvo suderinti, ES institucijos sutiko, kad šie reikalavimai įvykdyti. Be to, Lietuvai ir Liuksemburgui, kaip valstybėms, kuriose dominuoja geležinkelių pervežimo tranzitas, Europos Sąjungoje suteikta išimtis pačioms spręsti dėl geležinkelių valdymo modelio. Ministras R. Masiulis, tikėtina, apie tai Vyriausybei nepranešė ir sąmoningai ją suklaidino, arba jis ir naujasis AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas M. Bartuška yra visiškai nekompetetingi užimti jų užimamas pareigas.

Šios reorganizacijos logika prieštarauja ką tik Susiekimo ministerijos įvykdytai 11-os regioninių kelių įmonių reorganizacijai į vieną įmonę, t.y. įvykdytas ne skaldymas, bet centralizavimas. Analogiškai LR Seimas apsisprendė ir visas Lietuvos urėdijas reorganizavęs į vieną įmonę.

Perimti monopolinį pelningą Lietuvos geležinkelių krovinių verslą knietėjo ir knieti daug kam, t.t. ir strateginiams konkurentams. Visų pirma, Rusijos įmonėms – dėl strateginių tikslų ir tranzito į Karaliaučiaus sritį. Liūdna Estijos geležinkelių suskaldymo ir privatizavimo patirtis patvirtina, kad šią įmonę įsigijus Rusijos kapitalui, Estijos valstybė buvo priversta šią monopolinę strateginę įmonę atpirkinėti ženkliai didesne kaina. Po Latvijos geležinkelių suskaldymo ir geležinkelių infrastruktūros įmonės privatizavimo ši įmonė pateko į Rusijos kapitalo rankas, ženkliai suprastėjo jos teikiamų paslaugų kokybė. Jau dabar tvirtinasi neapgalvotų ir neprofesionalių AB „Lietuvos geležinkeliai“ vidinių reorganizacijų neigiamos pasekmės.

Naujasis Darbo kodeksas reikalauja įmonės reorganizaciją suderinti su darbo kolektyvu. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos dukterinių įmonių atveju šie įstatymo reikalavimai ignoruoti, ir tai daroma Lietuvos Vyriausybės vardu.

Dangstyti naujų vadovų nekompetenciją buvusios administracijos neskaidriu darbu – nevalia, nes tai yra skirtingi klausimai. Akivaizdu, kad sąmoningai nutylima, kaip įmonės reforma atsilieps dabartiniams ir būsimiems jos klientams. Todėl yra pagrindas manyti, kad ši reorganizacija daroma galimai siekiant savanaudiškų tikslų, taip pat šiuolaikiškos ir pelningai dirbančios strateginės monopolinės įmonės dirbtinio ekonominio nusmukdymo ir sąlygų pigiam privatizavimui sudarymo. Nėra ir negali būti priežasčių, kodėl pelninga moderni su atnaujintu lokomotyvų ir vagonų parku sėkmingai dirbanti strateginė valstybės įmonė turi būti reorganizuojama tik dėl reorganizacijos.

Atmestini ir argumentai dėl tariamos įmonės veiklos depolitizacijos. Mažos valstybės strateginė monopolinė įmonė negali būti nevaldoma valstybės, t.y. be valstybės politikos ir jos įtakos. Būtina nustatyti šio valdymo taisykles, keisti blogai dirbančius vadovus, bet ne aukoti valstybės strateginius tikslus dėl šių apsimestinių ir populistinių klausimų.

Susisiekimo ministerijos vieši pasisakymai, kad reforma siekiama užtikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos nepriklausomumą, yra atvirai deklaruojama veikla prieš valstybę ir jos strateginius tikslus – monopolinė valstybės įmonė negali būti nepriklausoma. Tai būtų jau ne valstybės įmonė. Tokiu būdu atvirai dangstomas siekis atskirti šią veiklą nuo valstybės. Tai paneigia ministro R. Masiulio aiškinimus, kad šia reorganizacija tariamai nesiekiama privatizuoti šią įmonę – be privatizacijos ar kitokio atskyrimo nuo valstybės (pvz., AB „Mažeikių naftos“ padovanojimo įmonei „Williams“) neįmanomas įmonės nepriklausomumas nuo valstybės.

Todėl susisiekimo ministro R. Masiulio vieši paaiškinimai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri yra atsakinga ir už Kaliningrado tranzitą, reorganizacija bus subalansuota ne tik rinkos, bet ir valstybės interesų apsaugos požiūriu, yra atvirai deklaruojama arba ministro nekompetencija, arba jo veiklos neskaidrumas ir veikla prieš Lietuvos valstybę. Tai patvirtina ir tas faktas, kad šios reformos tariamam teigiamam įspūdžiui sudaryti ir viešam komentavimui be ministro R. Masiulio ir jo pavaldinio AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovo M. Bartaškos viešai oranizuotai visose pagrindinėse Lietuvos žiniasklaidos priemonėse paskelbta tik vieno asmens – Lietuvos valstybės konkurento šiame versle ir konkuruojančios verslo sferos atstovo „Deutsche Bahn“ grupės logistikos įmonės UAB „Schenker“ vykdomojo direktoriaus ir Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos viceprezidento Edmundo Daukanto – nuomonė.

Kadangi šią reorganizaciją pasiūlė susisiekimo ministras R. Masiulis, kurio, kaip AB „Klaipėdos nafta“ vadovo, veikla turėjo būti ne tik audituojama, bet ir tiriama dėl šios įmonės ir Lietuvos valstybės lėšų panaudojimo pagal LR Seimo patvirtintas Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išaiškinimo išvadą, tačiau nežinia kieno jis buvo pasiūlytas ir paskirtas LR energetikos ministru ir šios, t.y. savo paties, veiklos tyrimo ir auditavimo nevykdė, tuo pažeisdamas Seimo nutarimą ir įpareigojimą Vyriausybei atlikti AB „Klaipėdos energijos“ veiklos auditą, todėl yra pagrindas manyti, kad ir susisiekimo ministru jį pasiūlė nežinoma grupuotė asmenų, veikiančių prieš Lietuvos valstybės interesus.

Todėl kreipiuosi ir į STT bei VSD dėl detalaus ministro R. Masiulio veiklos patikrinimo, jam užimant tiek dabartines, tiek energetikos ministro, tiek AB „Klaipėdos energijos‘ vadovo pareigas. Tikrintina ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Generalinio direktoriaus M. Bartuškos veikla.

Vyriausybės prašau pateikti visą medžiagą, susijusią su AB „Lietuvos geležinkeliai“ reorganizacija“ ir jos pagrįstumu, ir sustabdyti šią reorganizaciją iki R. Masiulio veiklos ištyrimo ir audito atlikimo, jam dirbant AB „Klaipėdos energija“ vadovu, taip pat šia reorganizacija suinteresuotos interesų grupuotės nustatymu bei teisiniu įvertinimu.

Būtina patikrinti ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Generalinio direktoriaus M. Bartuškos veiklą. Šios veiklos, siūlant šios įmonės reorganizaciją, viešai skelbiant melą apie jos pagrindimą ir pažeidžiant ne tik Lietuvos Respublikos įstatymus, bet ir 4-ojo ES  geležinkelių paketo sąlygas, klaidinant Vyriausybę ir Seimą, visuomenę, turi aiškius antivalstybinės veiklos požymius.

Seimo prašau nesvarstyti Vyriausybės ir susisiekimo ministerijos teikiamų įstatymų pataisų dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ reorganizacijos įgyvendinimo, taip pat prašau ištirti šios reorganizacijos tikslingumą, sudarant laikinąją Seimo komisiją, paraginti Vyriausybę nedelsiant įvykdyti LR Seimo patvirtintas Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išaiškinimo išvadą.

Autorius yra Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

23 komentarai

  1. Deja, kaip visuomet yra kuo pritart …net teiginiui apie “aiškius antivalstybinės veiklos požymius…”
    prieš Baltijos kelio rengėjus 1989 m., prieš visą ir dalį Sąjūdžio steigėjų nuo pat birželio 3 d. 1988 m.
    a t v i r a patyčia
    – veikia (tiksliau VISIŠKAI NEVEIKLA – t.y. uoliai t y č i n i u neveikimu, – faktas “užfiksuotas-vindikuotas” jau,
    net sekretorė jo “‘gynėja uolioji” nuo visuomenės) generalinio direktoriaus Manto Bartuškos labiau nei gėdinga
    ir “Būtina patikrinti ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus M. Bartuškos veiklą.” Z. Vaišvilos
    siūlymui teks pritart bei paantrint. Tik…
    ne dideli o b a l s i a i ir struktūra-balansai tai atvers bei SPRĘS, o mažutėlaityčiai “KIBINAI-KEBABAI” stoties a.
    🙂
    netikamai
    nederamai
    bei nedorai
    “pasistoję” generalinio direktoriaus Manto Bartuškos kopime į karjeras ir springt jam teks Stoties a. Kibinu. Būna.

    O už n e v e i k i m ą (ypač Valstybės tarnautojo!) atsakyt būtina. Valstybė ne žaisliukas (nors “žaidžiam” dar ja?).

  2. Aleksas:

    Susiadaro ispudis, kad straipsnio autoriu daugiausiai rupi ne LG likimas ir perspektyvos, o Susiekimo Ministro ir LG direktoriaus priimti sprendimai. Noretusi paklausti p. Vaisvilos, kada valstybe buvo efektyvus turto ir finansu valdytojas. Nedaug tokiu pvz.. Dirbu LG sistemoje ir manau, kad siulomas reorganizacijos modelis yra butinas, tai turejo buti daroma anksciau. Dabartiniai LG vadovai sprendzia ne tik radikalines Imones problemos, jiems nera svetimos ir zemiausio rango darbuotoju problemos, kurios nebuvo sprendziamos desimtmeciais. Desimtmeciais – ar taip turejo buti. Sios problemos dabar sprendžiamos akimirksniu ir bendraujant su profsajungomis.

    • Zigmas Vaišvila:

      p. Aleksai, kad įtikinamiau būtų, nurodykite savo vardą, pavardę ir pareigas Lietuvos geležinkeliuose.
      Ačiū.

      • jurgis:

        nurodykit, Alexai, tada bus jūsų paskutinė darbo diena LG…

        • gerb. Jurgi, kokie ne kokie, bet deramai ir tolygiai (pareigingai) darbavęsi LG
          šįmet a k i m i r k s n i u (sąjudiečiai, garbūs gynėjai-savanoriai) išmėtyti į gatvę
          kaip su…sios daržovės;
          nesigilinant gal, gal “iždas” nepaneša… Bet – nepanašu:
          kažkas rimčiau, ir visa – “gryn kebabiška”, -kaip tas blatnųjų nelegalas Kibinas
          Vilniaus stoties a. iš Panerių g. įmonės …”pasistojęs-išsižergęs” LtsR-iškai 🙁

          (su tam tikra, kiek pažeidžiamesne žmonių-darbuotojų grupe ir naujam
          “vadybininkui-generolui” /direktoriui/ visgi atidžiau derėję e l g t i s )
          – lygiai taip pat kaip ir su “blaitnaisiais” priskretėliais į IŽDO įmonės aplinką.
          Silpnas naujokai, labai labai n e v a l s t y b i š k ų pažiūrų. Deja.

    • Spėjantis:

      Ko gero reorganizacijos metu akimirksniu išlėks iš darbo daug profsąjungos narių:)

  3. Aleksas:

    Gerb. straipsnio autoriaus. Esu paprastas kelio meistras, kuris visiskai atsako uz 45 km gelezinkelio kelio bukles, kuris 24 valandas per para (iskaitant ir savaitgalius) savo kailiu ir sveikata pergyvena del savo patiketo gelezinkelio kelio ruozo stabilaus darbo ir kuris iki siol gaudavo i rankas truputi daugiau nei 700 EUR. Nesu naivus, bet tikiuosi, kad mano ir mano atsakingu ir pareigingu kolegu uzdarbis bus pokoreguotas i didejimo puse. Tesdama diskusija del efektyvaus gelezinkelio valstybinio ir strateginio valdymo iki siol noriu Jusu paklausti- ar Jums yra zinoma gerb. Zigmai, kad LG tinkle I Kretos koridoriaus atkarpoje dar virs 30 km gelezinkelio kelio islieka ant mediniu supuvusiu pabegiu. Tai tikrai strateginio ir tikro seimininko poziurio pasekmes. Tai ir tiek.

  4. Masiulį su Bartuška derėtų prigriebti dėl kitko. Jie nedemaskuoja savo pirmtakų palaimintos “Rail Baltica” maršruto vietos per Lietuvą nepagrįstumo, taip pat to, kad buvo griebtasi šio geležinkelio vėžės tiesimo darbų ne ten kur pirmiausiai derėjo. Europinė vėžė iki Šeštokų buvo ir to visiškai pakako. Pagrindinė 240 km/val greičio “Rail Baltica” vėžės paskirtis yra keleivių pervežimas. Akivaizdu, kad tų keleivių būtų dešimtimis kartų daugiau, jeigu greitosios vėžės maršrutu būtų sujungtos Baltijos šalių sostinės. Akivaizdu, kad tokiu atveju gautų galimybę ja naudotis ir Minskas, Baltarusija. Tačiau nežiūrint to, vėžę pirmiausiai griebtasi tiesti nuo Kauno per Kazlų Rūdą, Šeštokus iki Lenkijos sienos, nors ten geležinkelis buvo, bet vežti juo per daug nebuvo ką. Į jos tiesimo darbus yra sukišta 365 mln eurų valstybės lėšų, iš kurių nemažą dalį sudaro ir pačių LG lėšos, kita ES lėšos. Kaip nutiesta yra ta vėžė, jau regis bus trys metai, tačiau apie jos nenaudingumą Masiulis su Bartuška tyli. Kokios šalies ar privačių asmenų interesais tai atlikta nei valstybės kontrolė, nei teisėsauga nepasidomi. Pagaliau nepasidomi ir ES auditoriai. Šie dabartiniai vadovai savo pirmtakus iš darbo atleido išmokėdami jiems gal 30-40 tūkst. eurų išeitines. Štai kur konkretūs dalykai, kuriais signatarui derėtų pasidomėti ir paviešinti. Teisiškai žvelgiant, reorganizavus AB ‘LG’, įkuriant tris atskiras bendroves bei paliekant ir pačią AB ‘LG’, esminių pakitimų geležinkelių valdyme neįvyko, jie išliko valstybės valdomi, nes tų trijų bendrovių akcininke yra AB ‘LG’, o šios akcinike yra valstybė. Taigi, kur nukreipti krovinių pervežimu uždirbtas lėšas lieka valstybės galioje.

  5. Kemblys:

    Kažin:
    ,,Akivaizdu, kad tų keleivių būtų dešimtimis kartų daugiau, jeigu greitosios vėžės maršrutu būtų sujungtos Baltijos šalių sostinės. Akivaizdu, kad tokiu atveju gautų galimybę ja naudotis ir Minskas, Baltarusija.”

    Pasižiūrėk į žemėlapį – baltarusiams arčiau per Brestą! (Lietuvos Brastą)

    • Nuo Minsko iki Bresto -350 km., nuo Bresto iki Balstogės 120 km., taigi iki “Rail Baltica” traukinio iš viso – 470 km.

      Nuo Minsko iki Vilniaus – 176 km, nuo Vilniaus iki Druskininkų -120 km, o nuo jų iki Balstogės, važiuojant per Kapčiamiestį iki Lenkijos sienos, dar – 120 km., taigi iš viso – 416 km.

      Tad akivaizdu, kad baltarusiams pasiekti Balstogę per Brestą nebūtų arčiau negu per Vilnių, Druskininkus. Be to, važiuojant per Brestą maksimalus greitis būtų 120 km/val, kai linijos Minskas- Vilnius greitis – 160 km/val, o nuo Vilniaus tiek pietvakarių, tiek šiaurės kryptimi siektų 240 km/val. Akivaizdu, kad vykstant į Vakarus važiavimas per Vilnių baltarusiams būtų patrauklesnis. Nemažai keleivių Baltarusijoje rastųsi ir važiuojančių Rygos, Talino kryptimi, gal net iki Helsinkio, Petrogrado ar Stoholmo. Tai va ką žemėlapiai byloja…

      • Kemblys:

        🙂 🙂 🙂 linksmai atrodo tavo pasivažinėjimai į Balstogę.
        Aš tai važiuočiau į Varšuvą…

        • Jeigu jau leidies į kalbas, tai derėtų žinoti, kad iš Baltijos šalių į Varšuvą yra važiuojama tik per Balstogę, kitų galimybių keliaujant geležinkeliu nebėra. Netgi vykstant iš Kauno į Gdanską – važiuojama per Balstogę. Ji yra geležinkelio vartais Baltijos šalims vykstant į Vakarus.

          • Kemblys:

            Pažiūrėk į žemėlapį, ir suprasi, kad baltarusiams nėra prasmės važiuoti iš Bresto per Baltstogę į Varšuvą. Ar čia veli visus į ginčus tik dėl ginčo?

            • Nuo Bresto Varšuva yra tik apie 50 km arčiau negu nuo Balstogės, tačiau “Rail Baltica” greitis yra dvigubai didesnis. Todėl važiuojant paprastu traukiniu iš Minsko į Varšuvą per Brestą kelionė truktų apie 7 val., o važiuojant per Vilnių, Balstogę – tik apie 4 val. Taigi akivaizdu, kad, net ir vykstant į Vakarus, Minskas greičiau naudotųsi per Vilnių einančia “Rail Baltica” negu vyktų per Brestą. Tai va ką žemėlapis rodo…

  6. Stefanija:

    Prieš tris metus buvęs saugumietis viešai pareiškė, kad artimiausiu metu bus siekiama perimti Miškų ir geležinkelio valdymą ir juos privatizuoti, nes tai liko vienintelės pelningos valstybės sritis. Matome, kad veiklos šia kryptimi vyksta labai preciziškai. Visiškai nereaguojama nei į žmonių priešinimąsi, nei į naudą valstybei, žmonių poreikius. Toks įspūdis, kad būtina kuo greičiau išparceliuoti paskutinį valstybės turtą. Ar galime ką nors pakeisti? Juk ar mūsų valdžia nemato, kad pasaulyje yra priešingos tendencijos, valstybė arba bendruomenės atperka privatizuotą turtą ir imasi pačios valdyti. Gal jie akli ir kurti, jų kartojamas teiginys, kad privatus verslas tvarkosi geriau gana archajiškas, jei taip iš tiesų būtų, neturėtume tūkstančių privačių verslo bendrovių bankrotų pasaulyje.

  7. Svirba:

    zinokit kaip buvau nustebes kai aptikau
    Jungtinės Karalystės Lietuvių Bendruomenės Facebook tinklarastyje

    “””Zigmas Vaišvila
    22 Tháng 2 lúc 23:00 ·

    ·Ar įsivaizduojame iki kokio lygio buvo nusirista Maidane? Kaip ir kokia kaina norėjosi užimti valdžią? Bet kokia kaina…https://www.youtube.com/watch?v=_gj2xXDHN9Q&feature=share…”””

    ir pridedama nuoroda i “youtube” vaizdo medziaga kurioje ruSSkelis pasakoja kaip “savi” saude i savus

    • Zigmas Vaišvila:

      Tai patvirtino net teisme liudijęs Jaceniukas. Gal jis, ir anot paties, “ruSSkelis”, bet tapo Maidano įvykių iškeltu Ukrainos Ministru Pirmininku.
      O šiap, Svirba, būtų korektiška bent savo vardą ir pavardę parašyti, skelbiant tokias svarbias naujienas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: