Z. Vaišvila. Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ reorganizacijos

Skelbiame vasario 22 d. Alkas.lt gautą Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Z. Vaišvilos raštą Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, Specialiųjų Tyrimų Tarnybai, Valstybės saugumo departamentui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė reorganizuoti AB „Lietuvos geležinkeliai“. Susisiekimo ministerijos siūlymu ši įmonė reorganizuojama atskiriant krovinių vežimo geležinkelių transportu, keleivių vežimo geležinkelių transportu ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo, naudojimo ir disponavimo ja veiklas į atskiras įmones, kontroliuojamas pirminės bendrovės AB „Lietuvos geležinkeliai“. Tolesnio Vyriausybės pritarimo nereikės – po šio sprendimo Susisiekimo ministerija ir įmonė turės paruošti veiksmų planą, kurį sieks įgyvendinti per metus. Skelbiama, kad plano įgyvendinimui prireiks įstatymų pakeitimų.

Vieši ministro Roko Masiulio ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos pasisakymai patvirtina, kad pradedamas įgyvendinti ne vieną dešimtmetį siektas planas užvaldyti ir galop privatizuoti šią monopolinę mūsų valstybės strateginę įmonę ir galop privatizuoti, visų pirma, pelningąją šios veiklos dalį – krovinių pervežimą, o nuostolingos keleivių vežimo nuostolių naštą užkrauti valstybei. Matyt, nėra sutapimas ir tai, kad 2018 m. Lietuvos valstybės biudžete numatyti 35 mln. EUR šiems nuostoliams dengti. Tad šios reorganizacijos sumanytojai tam ruošėsi iš anksto.

Reorganizacija dangstoma įmonės skaidrinimo, efektyvinimo šūkiais. Dangstomasi ir tariama Europos gerąja praktika, pvz. Vokietijos valstybės geležinkelių įmonės „Deutsche Bahn“ grupės reorganizacija, tariamai ir Europos Sąjungos direktyvomis, nors šios leidžia pasirinkti valstybės monopolio valdymo modelį. Tačiau viešai skelbiama „Deutsche Bahn“ grupės logistikos įmonės UAB „Schenker“ vykdomojo direktoriaus ir Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos viceprezidento Edmundo Daukanto informacija, kad šios Vokietijos įmonės pelnas po 2004 m. įvykusios reorganizacijos nepadidėjo. Šio asmens nuomonė apie tokios reformos teigiamas puses vertintina kritiškai, nes jis atstovauja su AB „Lietuvos geležinkeliai“ konkuruojančias Vokietijos ir Lietuvos verslo struktūras.

Šios reorganizacijos pateisinimui ministras R. Masiulis viešai paskelbė tikovės neatitinkančią informaciją, kad Lietuva tariamai neįvykdė 4-tojo ES  geležinkelių paketo reikalavimą išskaidyti veiklas. Tai padaryta AB „Lietuvos geležinkeliai“ įkurus atitinkamas direkcijas ir atitinkamai atskyrus banko sąskaitas. Tokiu būdu 4-tojo ES  geležinkelių paketo reikalavimai buvo suderinti, ES institucijos sutiko, kad šie reikalavimai įvykdyti. Be to, Lietuvai ir Liuksemburgui, kaip valstybėms, kuriose dominuoja geležinkelių pervežimo tranzitas, Europos Sąjungoje suteikta išimtis pačioms spręsti dėl geležinkelių valdymo modelio. Ministras R. Masiulis, tikėtina, apie tai Vyriausybei nepranešė ir sąmoningai ją suklaidino, arba jis ir naujasis AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas M. Bartuška yra visiškai nekompetetingi užimti jų užimamas pareigas.

Šios reorganizacijos logika prieštarauja ką tik Susiekimo ministerijos įvykdytai 11-os regioninių kelių įmonių reorganizacijai į vieną įmonę, t.y. įvykdytas ne skaldymas, bet centralizavimas. Analogiškai LR Seimas apsisprendė ir visas Lietuvos urėdijas reorganizavęs į vieną įmonę.

Perimti monopolinį pelningą Lietuvos geležinkelių krovinių verslą knietėjo ir knieti daug kam, t.t. ir strateginiams konkurentams. Visų pirma, Rusijos įmonėms – dėl strateginių tikslų ir tranzito į Karaliaučiaus sritį. Liūdna Estijos geležinkelių suskaldymo ir privatizavimo patirtis patvirtina, kad šią įmonę įsigijus Rusijos kapitalui, Estijos valstybė buvo priversta šią monopolinę strateginę įmonę atpirkinėti ženkliai didesne kaina. Po Latvijos geležinkelių suskaldymo ir geležinkelių infrastruktūros įmonės privatizavimo ši įmonė pateko į Rusijos kapitalo rankas, ženkliai suprastėjo jos teikiamų paslaugų kokybė. Jau dabar tvirtinasi neapgalvotų ir neprofesionalių AB „Lietuvos geležinkeliai“ vidinių reorganizacijų neigiamos pasekmės.

Naujasis Darbo kodeksas reikalauja įmonės reorganizaciją suderinti su darbo kolektyvu. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos dukterinių įmonių atveju šie įstatymo reikalavimai ignoruoti, ir tai daroma Lietuvos Vyriausybės vardu.

Dangstyti naujų vadovų nekompetenciją buvusios administracijos neskaidriu darbu – nevalia, nes tai yra skirtingi klausimai. Akivaizdu, kad sąmoningai nutylima, kaip įmonės reforma atsilieps dabartiniams ir būsimiems jos klientams. Todėl yra pagrindas manyti, kad ši reorganizacija daroma galimai siekiant savanaudiškų tikslų, taip pat šiuolaikiškos ir pelningai dirbančios strateginės monopolinės įmonės dirbtinio ekonominio nusmukdymo ir sąlygų pigiam privatizavimui sudarymo. Nėra ir negali būti priežasčių, kodėl pelninga moderni su atnaujintu lokomotyvų ir vagonų parku sėkmingai dirbanti strateginė valstybės įmonė turi būti reorganizuojama tik dėl reorganizacijos.

Atmestini ir argumentai dėl tariamos įmonės veiklos depolitizacijos. Mažos valstybės strateginė monopolinė įmonė negali būti nevaldoma valstybės, t.y. be valstybės politikos ir jos įtakos. Būtina nustatyti šio valdymo taisykles, keisti blogai dirbančius vadovus, bet ne aukoti valstybės strateginius tikslus dėl šių apsimestinių ir populistinių klausimų.

Susisiekimo ministerijos vieši pasisakymai, kad reforma siekiama užtikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos nepriklausomumą, yra atvirai deklaruojama veikla prieš valstybę ir jos strateginius tikslus – monopolinė valstybės įmonė negali būti nepriklausoma. Tai būtų jau ne valstybės įmonė. Tokiu būdu atvirai dangstomas siekis atskirti šią veiklą nuo valstybės. Tai paneigia ministro R. Masiulio aiškinimus, kad šia reorganizacija tariamai nesiekiama privatizuoti šią įmonę – be privatizacijos ar kitokio atskyrimo nuo valstybės (pvz., AB „Mažeikių naftos“ padovanojimo įmonei „Williams“) neįmanomas įmonės nepriklausomumas nuo valstybės.

Todėl susisiekimo ministro R. Masiulio vieši paaiškinimai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri yra atsakinga ir už Kaliningrado tranzitą, reorganizacija bus subalansuota ne tik rinkos, bet ir valstybės interesų apsaugos požiūriu, yra atvirai deklaruojama arba ministro nekompetencija, arba jo veiklos neskaidrumas ir veikla prieš Lietuvos valstybę. Tai patvirtina ir tas faktas, kad šios reformos tariamam teigiamam įspūdžiui sudaryti ir viešam komentavimui be ministro R. Masiulio ir jo pavaldinio AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovo M. Bartaškos viešai oranizuotai visose pagrindinėse Lietuvos žiniasklaidos priemonėse paskelbta tik vieno asmens – Lietuvos valstybės konkurento šiame versle ir konkuruojančios verslo sferos atstovo „Deutsche Bahn“ grupės logistikos įmonės UAB „Schenker“ vykdomojo direktoriaus ir Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos viceprezidento Edmundo Daukanto – nuomonė.

Kadangi šią reorganizaciją pasiūlė susisiekimo ministras R. Masiulis, kurio, kaip AB „Klaipėdos nafta“ vadovo, veikla turėjo būti ne tik audituojama, bet ir tiriama dėl šios įmonės ir Lietuvos valstybės lėšų panaudojimo pagal LR Seimo patvirtintas Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išaiškinimo išvadą, tačiau nežinia kieno jis buvo pasiūlytas ir paskirtas LR energetikos ministru ir šios, t.y. savo paties, veiklos tyrimo ir auditavimo nevykdė, tuo pažeisdamas Seimo nutarimą ir įpareigojimą Vyriausybei atlikti AB „Klaipėdos energijos“ veiklos auditą, todėl yra pagrindas manyti, kad ir susisiekimo ministru jį pasiūlė nežinoma grupuotė asmenų, veikiančių prieš Lietuvos valstybės interesus.

Todėl kreipiuosi ir į STT bei VSD dėl detalaus ministro R. Masiulio veiklos patikrinimo, jam užimant tiek dabartines, tiek energetikos ministro, tiek AB „Klaipėdos energijos‘ vadovo pareigas. Tikrintina ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Generalinio direktoriaus M. Bartuškos veikla.

Vyriausybės prašau pateikti visą medžiagą, susijusią su AB „Lietuvos geležinkeliai“ reorganizacija“ ir jos pagrįstumu, ir sustabdyti šią reorganizaciją iki R. Masiulio veiklos ištyrimo ir audito atlikimo, jam dirbant AB „Klaipėdos energija“ vadovu, taip pat šia reorganizacija suinteresuotos interesų grupuotės nustatymu bei teisiniu įvertinimu.

Būtina patikrinti ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Generalinio direktoriaus M. Bartuškos veiklą. Šios veiklos, siūlant šios įmonės reorganizaciją, viešai skelbiant melą apie jos pagrindimą ir pažeidžiant ne tik Lietuvos Respublikos įstatymus, bet ir 4-ojo ES  geležinkelių paketo sąlygas, klaidinant Vyriausybę ir Seimą, visuomenę, turi aiškius antivalstybinės veiklos požymius.

Seimo prašau nesvarstyti Vyriausybės ir susisiekimo ministerijos teikiamų įstatymų pataisų dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ reorganizacijos įgyvendinimo, taip pat prašau ištirti šios reorganizacijos tikslingumą, sudarant laikinąją Seimo komisiją, paraginti Vyriausybę nedelsiant įvykdyti LR Seimo patvirtintas Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išaiškinimo išvadą.

Autorius yra Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras