Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.
Šį kartą laidoje dalyvavo etnokosmologas Jonas Vaiškūnas. Pokalbiu metu bus atsakyta į klausimus: kada Lietuvos danguje matome daugiausia žvaigždžių? Su kuo mūsų protėviai siejo dangaus šviesulius? Koks yra senasis lietuvių zodiakas? Ką simbolizuoja verpsčių ornamentai?
Laidų autorė ir vedėja Nijolė Jačėnienė. Informaciniai partneriai – dienraštis „Vakarų ekspresas“, interneto portalas Alkas.lt. Projektą iš dalies finansavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengė šĮ „Vieno aktoriaus teatras“.
p.Vaiškūnai, saulė nei leidžiasi ,nei teka . jei klystu,pataisykit.
Astronomams ir kt. gamtos mokslų žinovams ne. Tik kokį žmonijos nuošimtį jie sudaro?
Tačiau tautai – ji ir teka, ir leidžiasi… Ir neduok Die, jei apsigalvotų… Gyvenimas ir gamta netektų visų spalvų ir viso kito, kas mums padaro ją žavią.
tai visai nesvarbu. Svarbu, kad ji gyvybę palaiko…
Viskas paprasta iki nepadorumo. Tereikia ismokti skaityti neiskaitomus zvaigzdelapius, zemelapius, Ptolomejaus Geografija ir Ovidiju.Ovidius Sirius- pati ryskiausia zvaigzde:” Rabinas lakstingala”.Sirena irgi giesminke…
Vos infarkto negavau, kai “suariau graiku dievu dirva” ir suzinojau, kad Dzeusas, Dionizas ir yra Lietuva.O dabar reikia vel is naujo, nuo raides ALFA.
…kas nors praneskit valdziai, kad ant Rambyno auga tik berzai. Kodel- nezinau kolkas. Tai ne kalnas o Olimpas ir Academia nr 2.Rabinas ir Kalvelvelis aborigenus mokino.
Jūs, gerb. Vaiškūnai, etnokultūros srityje dirbate didelį mokslinį darbą. Juolab, įdomus pasiekimai, aiškinant senųjų lietuvių santykį su kosmoso, t. y. dangaus ženklų karalyste, o tai jau yra mūsų senolių dvasingumo rodiklis. Norisi išgirsti arba paskaityti ir daugiau jūsų įžvalgų.