Paprastas, nebrangus, patikimas: ar tokių automobilių dar yra?

Galinga išvaizda, statusą žymintis prekių ženklas ir visa įmanoma įranga, kurios didelė dalis niekada taip ir nebus panaudota – taip dažnai atrodo naujo automobilio pasirinkimas. Tačiau jis gali būti visai kitoks – pagrįstas, apgalvotas ir tiksliai atitinkantis tikruosius poreikius.

B klasės vietą užima miesto visureigiai

Ilgą laiką kaip racionaliausias pasirinkimas buvo vertinami B segmento mažieji automobiliai, tačiau dabar jų vietą sparčiai perima miesto visureigiai. Jų pasiūla plečiasi greičiau, nei spėjama įsiminti modelių pavadinimus. Išskirtinis dizainas, manevringumas, patogi sėdėsena, nedidelės degalų sąnaudos ir kompaktiški matmenys padėjo tokiems modeliams kaip „Ford Puma“, „Toyota Yaris Cross“ ar „Mazda CX-3“ užkariauti rinką. Tačiau kartu ryškėja ir naujos tendencijos.

Įsitvirtino ir mažiau blizgūs, bet ne mažiau patikimi modeliai, išsiskiriantys praktiškumu bei komfortu. „Dacia Duster“ renka apdovanojimus, atgimė „Suzuki Vitara“, o net ir britų kilmės naujokas MG ZS sulaukia augančio dėmesio. Kas lemia šių modelių sėkmę?

Skirtas paprastumo mėgėjams

Automobilių apžvalgininkas Renaldas Gabartas pažymi, kad visada bus pirkėjų, kurie vertina paprastumą – minimalų pagalbinių sistemų paketą, užtikrinantį saugų važiavimą ir pakankamą komfortą. Pasak jo, tokiems žmonėms svarbiausi laiko patikrinti sprendimai ir prieinama kaina.

„Paprastesnės konstrukcijos automobilių privalumas – jų kaina primena senesnius laikus. Daugumai naujų modelių 30 tūkst. eurų yra tapusi įprasta starto riba, bet nesivaikant madų galima rasti patikimą modelį už 20 tūkst. eurų. Toks automobilis tiks tiek privačiam pirkėjui, tiek įmonei“, – sako jis.

Mažiausių segmentų A ir B hečbekai kainuoja dar mažiau, bet ir jų galimybės – ribotos: keturi keleiviai ir du mažesni lagaminai. Tuo tarpu kompaktiški miesto visureigiai kainuoja daugiau, bet siūlo kur kas daugiau – erdvę, universalumą ir hibridines pavaras, užtikrinančias mažesnes sąnaudas.

Elektrifikacija – nauda vairuotojui

R. Gabarto teigimu, hibridinės pavaros liudija natūralų technologijų progresą, o jų pritaikymas net konservatyvesniems modeliams jau tapo norma. Esą svarbiausia – sistemos efektyvumas, kaina ir sklandus veikimas.

„Siūlyčiau išbandyti kelias to paties modelio versijas. Vienus nuvils mechaninė pavarų dėžė, kitus – švelniojo hibrido darbas, bet tuomet gali sužavėti visiškas hibridas su automatine transmisija“, – pataria jis.

Nors hibridinė pavara padidina pradinę automobilio kainą, ilgainiui ji leidžia sutaupyti. Degalų sąnaudos sumažėja apie 10 proc. švelniojo hibrido atveju ir iki 25 proc. – pasirinkus visišką hibridą.

Pavyzdžiui, „Suzuki Vitara“ su įkraunamu hibridu (5,6 l/100 km) vos nusileidžia gerokai lengvesniam „Hyundai i10“ benzininiam modeliui (4,9 l/100 km), nors turi ir daugiau degalų sąnaudas didinančių komponentų – pavyzdžiui, keturių varančiųjų ratų sistemą.

Norima visureigiškumo, net jei nereikia

Nors žiemos Lietuvoje švelnėja, pirkėjai vis dar žvalgosi visureigiškų savybių. „Dacia Duster“ siūlo įspūdingą 217 mm prošvaisą, o „Suzuki Vitara“ – galimybę tolygiai paskirstyti varomąją jėgą visiems ratams.

„Retai kas važiuoja į tikrą bekelę ar tempia priekabas. Daugumai pakanka automatikos, padedančios pravažiuoti nuo asfalto nuvažiavus kelią iki sodybos“, – teigia R. Gabartas.

Kai kurie gamintojai visai atsisako keturių varomųjų ratų. Pavyzdžiui, jų nėra „Škoda Kamiq“, „Volkswagen T-Cross“ ar „Hyundai Bayon“ modeliuose. Tuo tarpu „Vitara“ ir „Duster“ išlaiko tikro pravažumo pranašumą ir siūlo skirtingus režimus. Tik brangesni „Jeep Renegade“ gali jiems prilygti.