Ketvirtadienis, 25 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Gimstamumo padėtį galime taisyti pasimokę ir iš gerų pavyzdžių

www.alkas.lt
2018 02 10 07:00
9
Gimstamumo padėtį galime taisyti pasimokę ir iš gerų pavyzdžių

Domantas Jasilionis | asmeninė nuotr.

Domantas Jasilionis | asmeninė nuotr.
Domantas Jasilionis | asmeninė nuotr.

Pagal gyventojų skaičiaus mažėjimo, mirtingumo, migracijos ir daugelį kitų demografinių rodiklių, Lietuva užima vieną paskutinių vietų Europos Sąjungoje. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro mokslininkų, delsti nebegalima – būtina  aktyvi, situacijai adekvati gyventojų politika, kuri remtųsi naujausiomis mokslo žiniomis ir geriausiomis praktikomis. Pavyzdžiui, sudarytų sąlygas turėti norimą vaikų skaičių ir suteiktų papildomą paramą, skatinančią susilaukti antro ir trečio vaiko. Tokia politika jau kurį laiką vykdoma Prancūzijoje, taip pat gerąsias patirtis turi Skandinavijos šalys ir kaimyninė Estija.

Išmokos yra tik simbolinė šeimos politikos priemonė

Pasak centro vadovės prof. Vlados Stankūnienės, Lietuvoje vis dar nėra sutarimo, kaip spręsti gimstamumo problemas. „Viešosios politikos rengėjams ir vykdytojams iki šiol nelabai aišku, kas yra gyventojų politika, kokia jos misija, galiausiai – kaip reikėtų spręsti įvairių demografinių procesų neigiamus pokyčius mūsų šalyje. Be to, šeimos politika neretai suvokiama klaidingai. Atrodo, kad šeimos politikos misija yra šeimos apibrėžimo institucionalizavimas, o svarbiausias prioritetas – išmokos šeimoms, auginančioms vaikus“, – pasakoja profesorė.

V. Stankūnienė patikslina, jog šeimos politika yra gyventojų politikos, kuri Lietuvoje dažniausiai įvardijama slaviškąsias tradicijas turinčiu terminu „demografinė politika“, dalis. Jos tikslai yra įvairūs ir neapsiriboja vien siekiu didinti gimstamumą. Tai šeimos ir vaikų gerovės bei lyčių lygybės užtikrinimas, skurdo mažinimas, užimtumo didinimas ir kt. Šalių, kurios gali būti sektinu pavyzdžiu, praktika, įvairūs tyrimai ir tarptautiniai dokumentai atskleidžia, kad svarbiausias sėkmingos šeimos politikos siekis yra abiems tėvams suteikti galimybes derinti darbą su šeima ir vaikų auginimu. Pagrindinės priemonės tai pasiekti yra vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugų, atitinkančių šeimų poreikius, plėtra, užimtumo formų įvairovė ir vaiko priežiūros atostogos. Lietuvoje palankiai išvystyta tik trečioji priemonė – vaiko priežiūros atostogos. Jos yra įvairios, lanksčios ir gana gausiai apmokamos. 

Tačiau nereikėtų tikėtis, kad minėtos priemonės turės greitą poveikį gimstamumui. Net supratus jų svarbą ir numačius atitinkamus sprendimus, praeis nemažai laiko, kol bus pastebėti pokyčiai. Be to, šios priemonės turėtų būti suderintos ir lanksčiai papildyti viena kitą. Pavyzdžiui, pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, tėvai turi turėti patogius darbo grafikus ar pasinaudoti kitomis lankstaus užimtumo galimybėmis. Gerųjų šeimos politikos pavyzdžių šalyse vaikų buvimo priežiūros institucijose laikas yra gerokai trumpesnis nei Lietuvoje, kur vaikai dažniausiai praleidžia visą darbo dieną. Taip pat svarbu, kad mažamečių vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugos būtų kuo įvairesnės: tėvai turėtų turėti galimybę nuvesti vaiką ne tik į lopšelį-darželį, bet ir užsisakyti kokybiškas paslaugas į namus. Svarbios yra ir grįžimo į darbą garantijos.

„Visų šių tarpusavyje suderintų priemonių sistemos sukūrimui reikia nemažai laiko, o rezultatams – dar daugiau. Todėl viešosios politikos vykdytojams tai nepatrauklu: sunku demonstruoti savo veiklos rezultatus, ypač jei tikslai projektuojami keleriems metams. Tai klaidingas požiūris. Kaip rodo sėkmingai šias šeimos politikos priemones įgyvendinančių šalių praktika, rezultatai visuomet būna teigiami ir ilgalaikiai“, – pastebi profesorė.

Ji taip pat priduria, kad nuo šių metų įsigaliojęs vaiko išmokų įstatymas gali turėti poveikį, tačiau nedidelį ir trumpam. „Vaiko pinigai yra daugiau simbolinė priemonė, kuri dažnai atlieka deklaratyvų valstybės politikos vaidmenį – valstybė rūpinasi šeima. Jos gerai matomos, lengvai suprantamos. Tačiau kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, ši priemonė gali gausinti socialiai silpnas šeimas, didindama jose augančių vaikų skaičių ir skurdą“, – paaiškina VDU centro vadovė, jau daugelį metų vykdanti demografinių procesų raidos tyrimus.

Siūlomos šeimos politikos priemonės | VDU pav.
Siūlomos šeimos politikos priemonės | VDU pav.

„Įvertinus sėkmingiausias tarptautines praktikas, svarbiausią prioritetą reikia teikti toms šeimos politikos priemonėms, kurios sudaro galimybes abiems tėvams derinti darbą su vaikų auginimu – tai geriausiai skatina gimstamumą“, – teigia prof. V. Stankūnienė.

Ekspertų nuomone, vaikų priežiūrai ir ugdymui skirtos paslaugos privalo būti kokybiškos, lanksčios, prieinamos finansiškai ir geografiškai bei skirtos vaikams nuo kūdikystės iki vėlyvos vaikystės. Lietuvoje padėtis tikrai nėra gera – čia labiau susitelkta į pastangas didinti paslaugų kiekį ikimokyklinukams nuo 3 m. amžiaus, be to, neatsižvelgiama į geografinę tėvų darboviečių padėtį.

Lyčių lygybė skatina gimstamumo didėjimą

Anot mokslininkų, Lietuvoje iki šiol priešinamasi netgi tokioms visuotinai pripažintoms vertybėms, kaip lyčių lygybė ir teisingumas, nors jie yra laikomi vienais svarbiausių šeimos politikos tikslų ir ženkliai prisideda prie teigiamų gimstamumo pokyčių.

„Lyčių lygybė ir teisingumas viešoje ir privačioje erdvėje sukuria galimybes šeimoms turėti norimą vaikų skaičių bei sudaro prielaidas gimstamumo didėjimui. Ir priešingai – pastangos viešajame diskurse ir šeimos politikoje išlaikyti tradicinius lyčių vaidmenis riboja galimybes derinti šeimą, vaikų auginimą ir profesinę veiklą bei neigiamai veikia gimstamumą“, – paaiškina VDU profesorius ir Demografinių tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas  Domantas Jasilionis.

schema2
Išsilavinimo grupių pokyčiai | VDU pav.

 

Augantis demografinis avangardas: moterų išsilavinimo struktūros (%) kaita Lietuvoje ( 2001–2012 m.)

Tarptautinė patirtis rodo, kad netiesioginė parama – mokesčių nuolaidos, subsidijos įvairioms paslaugoms, būstui ir ypač darbinės veiklos ir vaikų auginimo derinimo galimybės – šiuolaikinėmis sąlygomis yra pačios efektyviausios ilgalaikio poveikio priemonės. Kitų šalių ir Lietuvos patirtis rodo, kad tiesioginių išmokų poveikis būna trumpalaikis ir beveik nematomas vertinant gimimų skaičių ilgesnėje perspektyvoje. Negalime tikėtis, kad išaugus moterų išsilavinimui ir užimtumui, priemonės, nukreiptos į „tradicinio“ šeimos modelio palaikymą ir tiesiogines išmokas, gali būti efektyvios.

„Demografinės krizės akivaizdoje Lietuva turi branginti ir investuoti į kiekvieną vaiką, nesvarbu, kokioje šeimoje jis gimęs ir auga. Tačiau vietoje to valstybėje į pirmą planą iškeliamos diskusijos apie „tikrosios“ ar „tradicinės“ šeimos apibrėžimą, į kurį, pavyzdžiui, nepatenka vieniši vaikus auginantys motinos ir tėvai. O juk tai viena labiausiai ekonomiškai ir socialiai pažeidžiamų grupių, kuriai vienintele išgyvenimo strategija dažnai lieka emigracija. Priimant „tradicinės šeimos“ apibrėžimą, siunčiama žinia apie vienišų tėvų neatitikimą „valstybiniams“ šeimos standartams – tai dar vienas argumentas ieškoti laimės svetur. Nepilnos šeimos turi būti remiamos kompleksiškai – derinant specializuotas būsto programas ir finansines-mokestines lengvatas, subsidijas bei išmokas, ypač didelį dėmesį kreipiant į tokiose šeimose auginamų vaikų gerovę ir ugdymą“, – pažymi prof. D. Jasilionis, apibendrindamas, jog visas šeimos politikos priemones būtina suderinti taip, kad jos harmoningai papildytų viena kitą – to taip pat kol kas nėra.

Sėkmingas Prancūzijos atvejis

Žemą gimstamumą ir gyventojų skaičiaus mažėjimą išgyvenančiai Lietuvai būtina semtis patirties iš kitų šalių, kurios sėkmingai įveikė panašius iššūkius. Viena iš jų – Prancūzija. Pasak VDU Demografinių tyrimų centro mokslininkės dr. Aivos Jasilionienės, ši Europos valstybė laikoma viena iš pavyzdinių šalių, kuriai pavyksta išlaikyti santykinai stabilų ir palyginti aukštą gimstamumo lygį.

„Prancūzų šeimos politikos išskirtinumas slypi tame, kad ji neverčia nei tėvo, nei motinos rinktis tarp karjeros, šeimos ir vaikų susilaukimo, o sudaro sąlygas šiuos pasirinkimus suderinti. Šeimos politikai yra skiriama didelė BVP dalis, ji yra stabili ir ilgalaikė, todėl šeimos pasitiki valstybės parama. Egzistuojanti šeimų įvairovė Prancūzijoje yra gerbiama, o teikiama parama siekiama atliepti visų šeimų poreikius. Šeimoms sudaroma galimybė lanksčiai, pagal savo poreikius, derinti skirtingas paramos priemones. Galiausiai, Prancūzijos šeimos politikoje gana aiškiai išsakomi gimstamumo kėlimo siekiai. Šeimos, susilaukusios antro ir trečio vaiko, šioje šalyje gauna papildomą valstybės paramą“, – pasakoja dr. A. Jasilionienė.

Svarbiausi Prancūzijos šeimos politikos instrumentai | VDU nuotr.
Svarbiausi Prancūzijos šeimos politikos instrumentai | VDU nuotr.

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniaus universiteto prof. Z.Norkui įteiktas Baltijos šalių mokslų akademijų medalis
  2. Lietuvoje vyksta diskusijos – kas yra šeima
  3. Lietuvoje pradės veikti jungtinis universitetų klasteris
  4. Lietuva – pasaulio mokslo pirmeivių akiratyje
  5. Pernai Lietuva neteko beveik 33 tūkst. gyventojų
  6. Duris atvers vienintelis Lietuvoje frankofonijos centras
  7. Didžiajai daliai programos „Žiliberas“ finansuojamų projektų vadovaus VU mokslininkai
  8. Struvės geodezinis lankas skirtas pasaulio dydžiui ir formai nustatyti
  9. N. Mačiulis. 3,5 milijono gyventojų – misija neįmanoma, bet stengtis reikia
  10. Prancūzijos Kalė uoste į keltą bandė patekti apie 50 nelegalių migrantų (video)
  11. Lietuva ir Prancūzija rems mokslininkų mobilumo projektus
  12. V. Stankūnienė, M. Baublytė. Lietuvos demografinė padėtis: kokios galimybės demografiškai atgimti?
  13. K. Stoškus. Nacionalinis susitarimas: draugai ir priešai
  14. Klaipėdos universiteto mokslininkai rado nuskendusį karo laivą „Prezidentas Smetona“

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Skalvė says:
    3 m. ago

    Įdomu, ar Prancūzijoje gimstamumas didėja ne musulmonų imigrantų dėka. Įdomu, kiek baltieji prancūzai paprastai šeimoje turi vaikų.

    Atsakyti
    • Vilniaus Žemaitis says:
      3 m. ago

      Iš tiesų taip. Ir Parncūzijoje, ir JK, ir Skandinavijos šalyse tie aukštesni gimstamumo rezultatai pasiekiami dėka socialinėmis paslaugomis besinaudojančių emigrantų. Tai faktas. Titulinėse tautose gimstamumas vis tiek išlieka labai mažas.

      Tačiau, kaip matau perskaitęs straipsnį, jame apie tai nutylima 🙂

      Atsakyti
  2. Vilniaus Žemaitis says:
    3 m. ago

    Taip, tačiau pamirštamas vienas svarbus aspektas – niūrus naftalinis Lietuvos visuomenės daugumo mentalitetas, jos rinktos populistų valdžios be saiko kurpiami absurdiški draudimai.
    Absoliuti jaunimo dauguma – pakankamai liberalių pažiūrų. Tad toks dabartinis Lietuvos kontekstas jiems itin nepatrauklus. Tad visi emigruoja į liberalesnes šalis. Kuriose nėra tiek absurdų.
    Emigruoja tėvai – mažėja gimstamumas, nyksta tauta. Štai ir visa pasaka…
    Kitaip tariant, perdėtas naftalininis mūsų visuomenės konservatyvumas sparčiai mažina mūsų tautos skaitlingumą.

    Atsakyti
    • jo says:
      3 m. ago

      Tautos skaitlingumą mažina nežabota liberastija, siautėjanti Lietuvoje kaip niekur kitur. Dėl to ir emigracija neregėtų mastų, nes dauguma žmonių yra mankurtai su left-liberastiniu mentalitetu, konservatyvios ir tautinės vertybės paniekintos, visur propaguojama liberastija-tolerastija. Lietuvą užvaldę liberastai mažą gimstamumą ir emigraciją laiko normaliu ir geru dalyku: tegul lietuviai nyksta ir emigruoja, į tuštėjančią Lietuvą liberastai nori privežti migrantų iš bet kur, liberastams tauta nėra vertybė, liberastai siekia sumišrinti ir sunaikinti tautas.

      Atsakyti
      • !!! says:
        3 m. ago

        Jei esi normalios pakraipos žemaituk tai susimastyk, tau dėdė Jo teisybę sako.

        Atsakyti
  3. jo says:
    3 m. ago

    Priimant „tradicinės šeimos“ apibrėžimą, siunčiama žinia apie vienišų tėvų neatitikimą „valstybiniams“ šeimos standartams – tai dar vienas argumentas ieškoti laimės svetur. – aiškina mokslo darbuotojas.
    Deja, tai – melas ir left-liberastinė demagogija. Ginčus dėl tradicinės šeimos ir netradicinės kelia būtent left-liberastai-tolerastai norėdami įteisinti nesveikus reiškinius ir neturėdami normalių argumentų naudoja melą ir demagogiją, nukreipdami diskusijos dėmesį į pašalius, vaizduoja save vienišų tėvų gynėjais – taip tikisi apgauti kuo daugiau žmonių ir įgyti šalininkų. Šeimos (savaime aišku, tradicinės, kitokių nėra) apibrėžimas turi prasmę tik ginantis nuo left-liberastinių inovacijų, apibrėžimas nenukreiptas prieš vienišus tėvus.

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    3 m. ago

    Dabartinių 50-mečių ir jaunesnių gimstamumą paskatino įstatymas, leidęs auginti kūdikį trejus metus, kad iki trejų metų nereiktų jo leisti į vaikų lopšelį motinų darbo metu, ir jis mažiau sirgtų.
    Visus tuos metus už motinas į pensijų fondą mokėjo tuometės profsąjungos, tad metai būdavo įskaitomi į darbo stažą, o ir darbo vieta motinai būdavo išsaugota visus trejus metus – žinoma, jei jos darbovietės neužgriūdavo tuomet planingai vykdytas etatų mažinimas. Tokiu atveju niekas nepadėdavo.
    Motinos metus gaudavo motinystės išmoką – nepamenu, ar ji buvo algos dydžio, ar kiek mažesnė (gal ir nuo darbavietės priklausė – strateginėse viskas buvo kitaip, nei vietinės reikšmės įmonėse bei įstaigose). Žinoma, nedažna galėdavo sau leisti dvejus metus be algos gyventi, tačiau bent dalis galėjo.
    Paskutinius porą dešimtmečių pradėta statyti kooperatinius daugiabučius, todėl nedidelė dalis galėdavo sau leisti juos įsigyti, t.y., šeimos įsigydavo sau atskirą butą ir turėjo kur vaiką auginti.
    Štai ir visa paslaptis, kodėl įvyko „demografinis sprogimas” artėjant amžiaus pabaigai – išsaugoma darbo vieta, trejus metus nenutrūkstantis darbo stažas, metus apmokamos motinystės atostogos. Tačiau šiais laikais to gali būti mažai, reiktų „demografinio sprogimo fondo”, kad visus 3 metus gautų pakankamą išlaikymą, nes, jei mamytė ir tėtis gauna MMA, o seneliai po 200-300 pensijos, tai padėti jaunai šeimai nieko negalės…

    Atsakyti
  5. LosAngeles says:
    3 m. ago

    Panasu kad dar viena ‘chebrytes viesuju rysiu akcija’. Prancuzijos pavyzdys (bent kiek mastantiems akivaizdu kieno ‘pastangomis’ pasiektas), lyciu lygybe (??? ‘..pastangos viešajame diskurse ir šeimos politikoje išlaikyti tradicinius lyčių vaidmenis riboja galimybes derinti šeimą, vaikų auginimą ir profesinę veiklą..’ ) ir panasus ‘perliukai’ isduoda ‘uzsakovus’. Deja, bet jau ir sveikintinos veikos tampa suinteresuotu grupiu manipuliacijos objektais

    Atsakyti
  6. Matas says:
    3 m. ago

    Oficialiai yra paskelbta kad anglijoi naujagimių užrašoma achmedais daugiau nei Džonais.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

2021 02 21
T. Galinis. Gyvieji ir mirusieji

T. Galinis. Gyvieji ir mirusieji

2021 02 19
rawsilkandsaffron.com nuotr.

LSU mokslininkai nustatė, kas lemia žmogaus atsparumą šalčiui

2021 02 15
Šuoliui pasirengę biotechnologijų įmonės vardija kliūtis ir laukia strateginio valstybės požiūrio

Šuoliui pasirengę biotechnologijų įmonės vardija kliūtis ir laukia strateginio valstybės požiūrio

2021 02 06
Užsieniečiai noriai mokosi lietuvių kalbos

Užsieniečiai noriai mokosi lietuvių kalbos

2021 01 27
Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

2021 01 27
Mokslininkų siūlymas kovoje su „Covid-19“: daugelis negali patikėti, kad tai gali padėti

Mokslininkų siūlymas kovoje su „Covid-19“: daugelis negali patikėti, kad tai gali padėti

2021 01 25
Lietuvos etnografiniai regionai | EKGT nuotr.

K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume

2021 01 22
VDU mokslininkų tyrimas: judrumas mažina lėtinių ligų raidą

VDU mokslininkų tyrimas: judrumas mažina lėtinių ligų raidą

2021 01 22
Druskininkų užkardos pasieniečiai neįsileido dar vieno motociklininko iš Rusijos

Užsienio reikalų ministerija siūlo F. Kirkorovo neįleisti į Lietuvą

2021 01 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas
Kultūra

Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas

2021 02 25
Eurasiadyary.notr
Lietuvoje

Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines

2021 02 25
Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą
Gamta ir žmogus

Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą

2021 02 25
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta
Kultūra

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas siūlo stiprinti mokesčių sistemą ir darbingumo netekusių asmenų apsaugą

2021 02 24
Policija, kontrolė | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Karantinas tęsis iki balandžio, atlaisvinamas judėjimas tarp žiedinių savivaldybių

2021 02 24
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

BPC perima skambučius greitosios pagalbos numeriais Vilniaus ir Utenos apskrityse

2021 02 24
VLK ragina pasidomėti e. paslaugomis ir jų naujovėmis
Lietuvoje

TTK akiratyje – asmens duomenų apsaugos klausimai

2021 02 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Pajūrietis apie Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines
  • Pajūrietis apie Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas
  • Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1524; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 982; komentarų: 9
  • Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu peržiūrėta: 887; komentarų: 21
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 773; komentarų: 5
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 643; komentarų: 8
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 640; komentarų: 18

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-25 18:30 - 18:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

by Kristina Aleknaitė
2021 02 21
8
Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

1940 m. pasitraukęs iš Lietuvos prezidentas A. Smetona su šeima, po ilgų kelionių, 1941 m. kovo 10 d. pasiekė Niujorką....

Skaityti toliau

T. Galinis. Gyvieji ir mirusieji

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 19
6
T. Galinis. Gyvieji ir mirusieji

Problema ne ta, kad nuo Covido yra mirštama. Ir ne vien nuo Covido, bet ir nuo daugybės kitų ligų. Mirštama,...

Skaityti toliau

LSU mokslininkai nustatė, kas lemia žmogaus atsparumą šalčiui

by Ditė Česėkaitė
2021 02 15
0
rawsilkandsaffron.com nuotr.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkai atliko išsamų tyrimą, kurio metu paaiškėjo priežastis, kodėl vieni žmonės yra atsparesni šalčiui nei kiti....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Klausimėlis apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Pajūrietis apie Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines
  • Pajūrietis apie Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines
  • Balsas-tyruose apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
Kitas straipsnis
Onkologinių ligonių gyvenimo kokybei gerinti surinkta gyventojų biblioteka

Onkologinių ligonių gyvenimo kokybei gerinti surinkta gyventojų biblioteka

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai