P. Stonis. Rinkos visuomenei valstybė nereikalinga (11)

Paulius Stonis | propatria.lt nuotr.

Paulius Stonis | propatria.lt nuotr.

Lietuvoje vis dažniau pasigirsta pasvarstymų, kad ne tik didžiąją dalį viešųjų paslaugų, bet ir apskritai valstybės valdymą reiktų organizuoti vadovaujantis ekonomine logika bei rinkos dėsniais. Taip teigiantys yra vedini tikėjimo, kad rinka yra geriausias ir optimaliausias mechanizmas, leidžiantis subalansuoti skirtingų grupių interesus tiek siekiant, tiek įgyvendinant valdžią. Tačiau perdėm pasitelkiant rinkos mechanizmus kyla grėsmė visas politines problemos niveliuoti iki ekonominių problemų.

Tokia ekonomine logika remiasi vadinamosios naujosios viešosios vadybos modelis, kuris grindžiamas prielaida, kad įvairaus pobūdžio viešojo sektoriaus ir valstybės valdymo reformos bus įgyvendinamos geriausiai tik tada, jei bus pritaikyti verslo vadybos principai, metodai ir technologijos. Remiantis naujosios viešosios vadybos modelio prielaidomis Lietuvoje buvo įgyvendinta aukštojo mokslo reforma, kuri tik dar labiau pagilino šios srities stagnaciją.

Tačiau problema yra ne šio modelio taikymo sėkmės, ar nesėkmės, o esminis klausimas – ar šis modelis iš principo gali būti taikomas valstybės valdymui? Ir čia kalba eina ne apie ministerijų ir departamentų biurokratų darbo organizavimo peripetijas, bet politinius sprendimus ir juos grindžiančią logiką. O ji priklauso ir nuo tam tikros žmogaus sampratos – prielaidų apie žmogui prigimtas savybes bei tikslus. Klasikai teigė, kad kiekvienos valstybės politinis valdymas atspindi toje valstybėje dominuojantį žmogaus tipą. Tad kokį žmogaus tipą atspindėtų rinkos dėsniais grindžiamas valdymas?

Rinkos dėsniais besivadovaujančioje visuomenėje idealiausias žmogaus tipas būtų ne savo interesus ir ūkinius reikalus gebantis peržengti „politinis gyvūnas“, bet racionalus ekonominis žmogus. Ekonominio žmogaus poreikiai yra itin paprasti: darbas, turto kaupimas, nauda. Toks žmogus yra varomas nuolatinio troškimo jausmo. Ko nors trokšti ekonominiam žmogui yra būtina, nes būtent troškimo jausmas leidžia jam patirtį santykį su kitais individais. Tik šis santykis yra ne „bendrumas“, o konkurencija. Konkurencija, kaip rinkos logika gyvybingos visuomenės pažangos dėsnis, skatina produktyvumą.

Rinkos dėsniais valdomą visuomenę domina ne žmogaus gebėjimas organizuotis ir veikti politiškai, bet individo elgsena – ekonomiškai racionalūs veiksmai, kurie yra grindžiami vertybėmis: efektyvumu, apskaičiuojamumu, kiekybiškumu, kontrole bei prognoze. Būdą, kuriuo rinkos visuomenė formuoja savo narius, pirmiausia nulemia pareiga atlikti vartotojo vaidmenį. Tačiau šis vartojimas yra įgavęs begalinio proceso pobūdį, nes vartotojas neturi į nieką tvirtai įsikibti – niekas neturi priversti įsipareigoti ilgam, jokie poreikiai nelaikyti visiškai patenkintais, jokie troškimai – galutiniais. Toks vartotojas turi turėti tik vienintelį įprotį – keisti įpročius. Tik taip gali būti užtikrinta konkurencija ir rinkos dinamika.

Tad rinkos visuomenėje žmogaus sugebėjimas veikti politiškai yra laikomas paprasčiausiai nenaudingu – jis tiesiog suprantamas kaip absoliučiai neproduktyvus ar netgi potencialiai žalingas rinkos visuomenės pažangai. Juk politiniais sprendimais gali būti užkirstas kelias nežabotai rinkos logikos ir dėsnių plėtrai į pačias įvairiausias visuomenės gyvenimo sritis.

Rinkos visuomenei politinis valdymas nereikalingas – jam pakanka paprasčiausio administravimo. Tačiau politinį valdymą pakeitus administravimu, tą valdymą legitimuojanti politinė visuomenė čia pat virsta rinkos visuomene. O tokiai visuomenei nacionalinė valstybė nereikalinga – jai pakanka globalios rinkos.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

11 komentarų

  1. Skalvis:

    Sakyčiau: Global -Kapital klaninei monopolijai valstybė – šalintinas trukdis. Nebent, valstybė naudojama Global-Kapital interesų aptarnavimui. Na, kaip, tarkim , Lietuva.

  2. Tvankstas:

    Gerb. Autoriui :
    Kada kur esate radę rinkos ekonomiką ?
    ES valdo 147 pasaulinių monopolijų (beveik pusė pasaulio turto) statytinių viršvalstybinė vyriausybė.
    ES valdo praktiškai vienasmeniškai G. Soros (pasigūglinkite soroskooptbrussel.pdf) ir tai tik kaip statytinis dar didesnės galios žmogaus.
    Tai, ką Jūs vadinate rinka, yra vieno Šeimininko ūkės reikalai.
    Atleiskite, apie ką Jūs rašote, ar suprantate ?

    • JUOZAS:

      šiandien “rinka” yra tokia širma, kuria prisidengia monopolijos ir jas aptarnaujantis personalas (sisteminės partijos, teisininkų kontoros, bankai, represinis aparatas, valstybinis-biurokratinis aparatas ir t.t.). Štai stambieji bankai gauna beprocentines paskolas iš centrinio banko , o jūs, smulkieji, su jais konkuruokit ! Viešųjų pirkimų mechanizmas surežisuotas dažnai taip, kad į jį tegali patekti 1 -2 pateptieji. Pagaliau globalistai patys ir organizuoja didžiąsias krizes, kai iš “prastuomenės” būna masiškai nudrenuojami pinigai. Per krizę turčiai tampa dar turtingesni, na o mažiukai smarkiai nusmunka. Už šią pastabą popiežius Benediktas XVI sumokėjo savo postu.

  3. Žemyna:

    Kažkur AMB apspito žurnalistai ir paklausė jo gal apie šildymo, maisto produktų, ar ko kito, skaudžiai mušančio per nepasiturinčiųjų kišenes, kainą.
    A.a. AMB, žiūrėdamas kažkur į tolį, virš paklausėjos galvos, tartum jos nė nepastebėtų, abejingai tarstelėjo: „Rinka viską sutvarkys”…

    • markas:

      O čia tai super. Šituose AMB žodžiuose, turbūt, visa didžiojo “socialdemokrato” esmė. Ir visos taip vadinamos “socialdemokratijos” Lietuvoje esmė. Ir taip vadinamų “konservatorių” Lietuvoje esmė. ir daugumos kitų “-izmų”. “Rinka viską patvarkys”… Jau nemažai tokių AMB savaip suprantamos rinkos “patvarkytų” nelaimėlių apleido kraštą. Vienintelis dalykas, ko galima iš šio AMB pasimokyti, tai talento reikiamu momentų rasti lozungą, kuris nuginkluoja visus oponentus, duoda alia atsakymus į visus klausimus ir sukuria ryžtingo, nedaugžodžiaujančio, vienintelio žinančio tikrąjį kelią lyderio aureolę. Kuo ir apžavėjo daugelį. Tai, turbūt, ir vadinama charizma.

    • Tvankstas:

      Kaip ‘rinka viską sutvarkys’ pagal socialdemokratus geriausias pavyzdys yra Švedijos ekonomika, kur nuo 1920 m. iki 1991 m. valdė – paskutiniais metais daugiau kaip 50 % viso šalies turto priklausė vienai Wallenberg šeimai.

    • Tvankstas:

      Kaip ‘rinka viską sutvarkys’ pagal socialdemokratus geriausias pavyzdys yra Švedijos ekonomika, kur nuo 1920 m. iki 1991 m. valdė – paskutiniais metais daugiau kaip 50 % viso šalies turto priklausė vienai Wallenberg šeimai.

      • markas:

        Na, švedai bent jau turi aukštą pragyvenimo lygį, socgarantijas ir niekur totaliai neemigruoja. O kad išpaikinta gerbūvio ir pertekliaus nacija pradeda degraduoti link tokio gyvenimo paįvairinimo marazmo kaip nukrypimai lytinėj ir imigracinėj sferose, tai jau kita kalba.

  4. Ina:

    Sprendimas – laimres ekonomika

  5. Žemyna:

    Atsiprašau, kad primenu tai, ką ir patys pamenat:
    Visuotinės visko prichvatizacijos laikais, kai nė nesislapstydami į kokio stambaus objekto pardavimo „konkursą” nė kiek nesislapstydami sugužėdavo ginkluoti vyrukai, dažniausiai nieko kito į salę nė neįleisdami, ir „laimėdavo” varžytines.
    O ŽŪ? Kai lygiai tokie pat ginkluoti vyrukai iš smulkių žemės savininkų smurtu išreikalaudavo „sutikimo” parduoti savo turimą sklypą? Nors to negalėjo nežinoti nei valdžia, nei VSD, nei policija, niekas nesiveržė padėti, apsaugoti įžūliai dienos akyje apiplėšiamus žmones! Ir staiga, tik ką iš po sovietinio dydžio algų radosi stambūs žemių savininkai, nors tiek žemės supirkti visos jų giminės 100 metų taupymo nepakaktų… O notarai – įstatymo sergėtojai – ramiai tvirtino tokius sklypų „pirkimus”…
    Ar ir šiandien mūsų stambieji ŽŪ „savininkai” vis dar tos pačios kilmės? Vis dar atstovauja „laisvai rinkai”? Gal ir šiandien juos vis dar saugo nuosavi koviniai būriai? Kurie ir iš miškų šūviais išbaido vietos gyventojus, atėjusius uogauti ar grybauti?

    • Žemyna:

      Beje, dar iš tos „laisvos” rinkos klestėjimo laikų – kai darbo prichvatizuotose įmonėse ir kitur netekę žmonės neturėdavo iš ko susimokėti už komunalines, tuoj pat sulaukdavo tų pačių bauginamai atrodančių vyrukų, smurtų priversdavusių „parduoti” butą. Būtent tai – AMB taip raminamai veikusiai – „laisvai rinkai” atsiradus, staiga į gatves pasipylė minios benamių… Šiandien ar ne jų vaikai „vaišinasi” ir „rengiasi” iš konteinerių? O to meto politikai, užuot šiandien ant kelių prašę jų atleidimo už savo valdymo padarinius, šiandien tyčiojasi iš benamių – gimusių jau patvoriuose, ten ir gyvenimą leidžiančių? Nemačiusių nei šiltų namų, nei nei mokyklų – tai jų sukurta „laisva” (jų supratimu!) rinka viską iš jų atėmė… O juk daugelio iš jų tėvai buvo inteligentai, deja, bejėgiai išlikti ir išsaugoti orumą ginkluotų gaujų valdytoje valstybėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *