Laisvės nuo mokesčių diena: ar jų Lietuvoje kada nors bus gana?

„Laisvės nuo mokesčių dieną perspėjame politikus: ekonomika, kuri jaučia alkį ir sparčiai auga, neturi būti malšinama pertekliniais mokesčiais“, – antradienį Laisvės nuo mokesčių dienos proga surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad iš 153 dienų, kurias dirbome tam, kad finansuotume valstybės išlaidas, šiemet gynybai – mūsų visų deklaruojamam prioritetui – dirbome vos trylika dienų. O štai socialinei apsaugai – net 39. Išlaidos gynybai augo 5 proc., o kai kurioms socialinėms išmokoms – net 26 proc. Tai reiškia, kad deklaruojami prioritetai skiriasi nuo valdžios veiksmų“, – kalbėjo E. Leontjeva.

Tarp Vyriausybės planuojamų išlaidų – 40 mln. eurų spartesniam nedarbo išmokų didinimui, 34 mln. eurų nemokamam maitinimui visiems pradinukams, keliasdešimt milijonų eurų irklavimo trasai prie Lampėdžių ežero, sandėlio Šiauliuose rekonstrukcijai į žirgyną ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išpirkimui iš žvejų. Tai, E. Leontjevos teigimu, rodo, kad valstybėje trūksta optimizavimo mentaliteto, kuris įpareigotų sumažinti arba visai atsisakyti neprioritetinių išlaidų.

„Jeigu visoms sritims ir toliau skiriame padidintą finansavimą, natūralu, kad jo pritrūkstame. Tada valdžia pradeda belstis į mūsų namus su mokesčių didinimo pasiūlymais. Mūsų stokos fenomeno tyrimai rodo, kad tam tikra stoka, lubos žmonijai yra būtinos ir netgi naudingos. Jas turime šeimoje ir savo namų ūkiuose, tačiau valdžia turbūt yra vienintelė sritis, kurioje jos neegzistuoja, todėl čia ir nesistengiama optimizuoti išlaidų ir veiklų, o linkstama vėl ir vėl didinti mokesčius“, – spaudos konferencijoje kalbėjo LLRI prezidentė.

Apžvelgdama Seime šiuo metu svarstomą mokesčių reformą, E. Leontjeva pabrėžė, kad didžiausią nerimą kelia progresinių mokesčių įvedimas.

„Tai yra esminis lūžis Lietuvos mokesčių sistemoje, nes iki šiol buvo laikomasi proporcinės mokesčių sistemos, galiojusios su kai kuriomis išimtimis. Šuolis į progresinius mokesčius siunčia signalą žmonėms, kad kurti ir investuoti Lietuvoje nėra skatinama, priešingai – galime būti nubausti didesniais tarifais. Ir tai vyksta tada, kai mūsų ekonomika auga kaip jokia kita regione ir leidžia žymiai viršyti tą biudžeto padidinimą, kurį politikai planuoja surinkti padidintais mokesčiais“, – sakė E. Leontjeva.

Dalis politikų, jos teigimu, progresinių mokesčių žalą pripažįsta, ir todėl stengiasi ištraukti vis daugiau pajamų rūšių iš suminio progresinių mokesčių krepšelio. Tarp siūlymų – neapmokestinti kapitalo prieaugio ar pajamų iš opcionų. „Šiuos pasiūlymus sveikiname, ir visgi turiu priminti, kad geriausia būtų apskritai atsisakyti progresinių mokesčių idėjos”, – sakė ekonomistė.

Nerimą kelia ir planuojamas pelno mokesčio didinimas, nepagerinant įmonėms galimybių  investuoti. „Vienintelis būdas siųsti signalą įmonėms, kad jos čia yra reikalingos, yra neapmokestinti viso reinvestuojamo pelno. Privalome įsisąmoninti, kad įmonės investicijos nėra praradimai biudžetui. Priešingai – tai turbūt vaisingiausi šimtai milijonų eurų, kurie Lietuvoje yra. Jei leisime tiems, kurie sugeba juos uždirbti, reinvestuoti be mokesčių naštos ir biurokratinių kriterijų, sukursime ir daugiau darbo vietų, ir daugiau gerovės“, – sakė LLRI prezidentė.

Vyriausybės planuojama mokesčių reforma, jos teigimu, gali padidinti politikų geidžiamą perskirstymą ir sumažinti socialinę atskirtį, tačiau itin paradoksaliu būdu. „Mažėjant motyvacijų investuoti, kurti darbo vietas bei didesnę gerovę, BVP augimas sustos, o valstybės poreikiai toliau augs. Perskirstymas padidės, laisvės nuo mokesčių diena – nutols. Analogiškai ir su socialinės atskirties mažinimu – sumažės daugiau uždirbančių žmonių, dalis emigruos, dalis nesistengs uždirbti virš lubų ir taip atskirtis sumažės. Tačiau didelis klausimas, ar nuo to tapsime laimingesni“, – kalbėjo E. Leontjeva.

Spaudos konferencijoje kalbėjęs LLRI ekspertas Leonardas Marcinkevičius pabrėžia, kad paskatos dirbti ir užsidirbti mažinamos ne tik didinant mokesčius ir grasinant progresiniais mokesčiais, bet ir socialinės politikos priemonėmis.

„Lietuvoje jau ketverius metus iš eilės nedarbo spąstai yra didžiausi visoje ES ir viršija 100 proc. Šis santykinis rodiklis rodo, kad daliai žmonių mūsų šalyje finansiškai labiau apsimoka nedirbti. Neseniai Sodros skelbti duomenys rodo, kad tokia tvarka atrodo itin patraukli jauniems žmonėms. Mažėjant paskatoms dirbti, mokesčių surinkimas ilguoju laikotarpiu taip pat prastės“, – pabrėžė ekonomistas.

Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė diena metuose, kuri leidžia įvertinti visuminę mokesčių naštą ir pamatyti, kiek dienų dirbome konkretiems valstybės prioritetams finansuoti. Kasmet LLRI skelbiama diena šiais metais išaušo birželio 3-ąją.

Parengta pagal LLRI pranešimą