Šitep sakydavo mano dzieduliai. Kap per juos tep dabar sako tėvai, tai tep sakom ir mes, jų vaikai.
(Šitų sykį dzūkiškai. O kodia ne? Nauji metai, tai ir naujos sanos mados. Kap sakanc, gal visų čėsų nesinorėtų vaikščoc su tuom pacu sukneli, alia čės no čėso galima.
Nu ir šitų sykį „kap šneku, tep rašau“! Nor šnekėc langviau nei rašyc, alia gi galima pamėgyc, kad būtų įdomiau.) Kad langviau rašytųsi nei šnekėtųsi, kramtau dzovytų figų. Valgėt? Pamėgykit. Pamacysit, kad nesinorės šnekėc. Velniucis intraukia! Norėtųsi pasakyc, kad tai geras velniucis su angelo sparnais.
Kodia? Ogi todia, kad seniau figos buvo naudojamos (ne ne ne vartojamos! Mes nieko nevartojam. Viskų naudojam) kap liaudies priemonė no bronchito. Da girdėjau, kad jos geros no vėžo, išvalo visas kirmėlas iš žarnų. Norėtųsi daugiau papasakoc apė parazitukus, katrais seniau vaikai dažnokai skųsdavosi mokykloj, alia da pamislyc turu, ar verta, ar kam tai būtų įdomu, ar sveika. Žodzu, ainam toliau.
Valgydama antrų figų noru paskvolyc naujienu apė maistų. Ar galit sau isivaizduoc, kad yra tokių žmonių arba… palaukit, biskį kitap. Ar žinot, kad buvo toki čėsai, kadu žmogus, pavyždžui, valgė duonų su duonu arba bulvį su bulvi? Nesakau, kad ca kokia baisi naujovė, ba ne rozų girdėjau, kap juokdamiesi tep sakė tėvai. Alia visadu misnau, kad ca tokia baika. Ot, tokias pasityčojimas iš kito. Ogi ca pasirodo, kad baika acirado iš cikrovės! Paci šitų atradau (Baisus naujų metų atradzimas pacoj sausio pradzoj!) varcydama sanų valgių knygų.
Prispažįsiu, kad užsimaniau kokio čudnesio ir paprastesnio valgio pasdaryc, todia pamisnau, kad možnėtų ca ko pasgamyc pagal kokį sanų receptų. Nu ir tep vartau ir vartau aš tų savo knygų, ir žūrau – rašo: „Su kuo valgomos karštos bulvės“. Nieko lyg čudno, alia paskui skaitau, kad jas galima valgyc su čiolaku. O tas čiolakas, tai nieko kito kap sugrūstos ir pagardzytos prieskoniais bulvės! Ir kas tų čiolakų gamydavo? Ogi dzūkai! Imk ir tep pataikyk 400 puslapių knygoj aciversc tokių vietų, kur paduotas Dzūkijoj ruoštas valgis. Ir da ne bet kokias! O bulvė su bulvi! Suprantu, kodia tep žmonės valgydavo. Aiškyc neraikia. Koki buvo čėsai, toki ir valgiai. Iš vaikystės acimenu cik labai paprastų „zupį su nieku“, o jūs? Ai, nu da būdavo visokios bulvių košės su spirgucais, alia apė tai mažum kitų sykį. Jeigu cakavumas jumiem nagus graužtų, tai va, imkit ir pasiskaicykit, kap daromas čiolakas.
Mažum da ir pasigamysit:
Sugrūskit 3-4 virtas bulves. Ackirai supjauscykit 2 cibulius, sutrynkit juos su drusku, indėkit biskį pipirų, lauro lapelių, užpylkit 0,5 sciklinės karšto bulvių nuoviro, indėkit supjauscytų krapų ir laiškucų (cibulio laiškucų, jeigu ką). Nu ir viskų su tom sugrūstom bulvėm gerai išmaišykit. Ir viskas! Šitas bulves, taisyklingai sakanc čiolakų, valgykit su kitom karštom bulvėm. Skanaus!
Susiję straipsniai:
- Iš kur atėjo žodžiai Kalėdos, Kūčios?
- Minint Tarmių metus – dėmesys tarmių išsaugojimui ir populiarinimui
- V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
- Kaip puoselėti tradicinę architektūrą saugomose teritorijose
- Etnokultūrininkai ruošiasi Lietuvos Etnografinių regionų metams
- Naujo DVD filmo „Ūcia lylia“ pristatymas Klaipėdoje
- H. Gudavičius. Viskas yra viena: gamta, darbas, kultūra, etnografija
- Etnografinių regionų metai atskleidė Lietuvos savitumą ir grožį (nuotraukos)
- A.Stulginskio univerisitete bus aptarti akademinio jaunimo ir mokinių etnokultūrinės savimonės stiprinimo klausimai
- Etninės kultūros globos taryba domėjosi etninės kultūros plėtros klausimais Alytaus mieste (video)
- Prasideda Ramuvos stovykla „Kuriame sutartinę“ (nuotraukos)
- Atidaromoje parodoje lietuvių tradicinių ir tautinių drabužių atspindžiai dailininkų kūryboje
Bet kokios įdomios pailgos bulvės – kai kurios, rodos, svajojo morkomis užaugti, bet nepavyko… Lyg ir neteko dar su tokiomis susidurti? Kokia veislė? Kaži, o jos birios?
noretus pasakyc,kad situoj tarmi prisejo snekec no pirmu zodzu gyvenimi,tep snekejom saimoj ale beda rados vos isejus in zmones……uztai kad 1941 ziemu visu mus saimynu is Ozkiniu kaimo Hitleris acidave Stalinui, o nuveztus Lietuvon dave vokieco uki ale is karc kap Hitleris paseme Lietuvu mus saimu isvare is vokieco ukes ir palaido in visas keturas pusas…… cikros mano bedos del “namu snektos” prasdej nuvejus mokyklon…………………..
.Ir nors nuo to laiko praejo netoli 70 metu, nuoskaudos del to kaip mano pirmoji mokytoja pries visa klase issisaipe is mano snektos, sirdi suspaudzia kiekviena karta prisiminus…. o punskietiskas mano akcentas islikes ir taip jau bus iki pabaigos…….. Ir visai nebuvo jokio vargo “persijungti” ant punskietskos tarmes nuvaziavus ten pirma karta pries pora desimciu metu.
p.s jei as neklystu tai nuotraukoj galec but labai sanos veisles bulves – baltos su rausvomis “akutemis” o sykiais ir ir dalis lupynos ruzava… Nuskutus baltos,labai skanios,sukrenta net nebaige virti o tarkuotiems patiekalams tikrai bulves nr.1. Tokias pamenu ir nuo vaikystes Lietuvoje ir lygiai tokias pat atradau Britanijoje kur jos irgi jau gana retos ir ypac megstamos senesnes kartos zmoniu o vadinasi cia jos “King Edward” bulves……
Kaip gražu! Labai panaši į Varėnos šnektą. Ačiū! Labai įdomu man, ilgai ant Vilniaus bruko augusiai ir dažniausiai kalbų mišinį girdėjusiai.
Ir už paaiškinimą apie bulves dėkoju. Vos porą kartų po vieną tokią bulvę teko matyti – ko gero, kai lenkiškų čia, į Vilnių atveža. Nustebau, net nebuvau tikra, jog tai bulvė, jog ne koks hibridas.