Kas kur matė! (3)

bulves_punskas.pl

punskas.pl nuotr.

Šitep sakydavo mano dzieduliai. Kap per juos tep dabar sako tėvai, tai tep sakom ir mes, jų vaikai.

(Šitų sykį dzūkiškai. O kodia ne? Nauji metai, tai ir naujos sanos mados. Kap sakanc, gal visų čėsų nesinorėtų vaikščoc su tuom pacu sukneli, alia čės no čėso galima.

Nu ir šitų sykį „kap šneku, tep rašau“! Nor šnekėc langviau nei rašyc, alia gi galima pamėgyc, kad būtų įdomiau.) Kad langviau rašytųsi nei šnekėtųsi, kramtau dzovytų figų. Valgėt? Pamėgykit. Pamacysit, kad nesinorės šnekėc. Velniucis intraukia! Norėtųsi pasakyc, kad tai geras velniucis su angelo sparnais.

Kodia? Ogi todia, kad seniau figos buvo naudojamos (ne ne ne vartojamos! Mes nieko nevartojam. Viskų naudojam) kap liaudies priemonė no bronchito. Da girdėjau, kad jos geros no vėžo, išvalo visas kirmėlas iš žarnų. Norėtųsi daugiau papasakoc apė parazitukus, katrais seniau vaikai dažnokai skųsdavosi mokykloj, alia da pamislyc turu, ar verta, ar kam tai būtų įdomu, ar sveika. Žodzu, ainam toliau.

Valgydama antrų figų noru paskvolyc naujienu apė maistų. Ar galit sau isivaizduoc, kad yra tokių žmonių arba… palaukit, biskį kitap. Ar žinot, kad buvo toki čėsai, kadu žmogus, pavyždžui, valgė duonų su duonu arba bulvį su bulvi? Nesakau, kad ca kokia baisi naujovė, ba ne rozų girdėjau, kap juokdamiesi tep sakė tėvai. Alia visadu misnau, kad ca tokia baika. Ot, tokias pasityčojimas iš kito. Ogi ca pasirodo, kad baika acirado iš cikrovės! Paci šitų atradau (Baisus naujų metų atradzimas pacoj sausio pradzoj!) varcydama sanų valgių knygų.

Prispažįsiu, kad užsimaniau kokio čudnesio ir paprastesnio valgio pasdaryc, todia pamisnau, kad možnėtų ca ko pasgamyc pagal kokį sanų receptų. Nu ir tep vartau ir vartau aš tų savo knygų, ir žūrau – rašo: „Su kuo valgomos karštos bulvės“. Nieko lyg čudno, alia paskui skaitau, kad jas galima valgyc su čiolaku. O tas čiolakas, tai nieko kito kap sugrūstos ir pagardzytos prieskoniais bulvės! Ir kas tų čiolakų gamydavo? Ogi dzūkai! Imk ir tep pataikyk 400 puslapių knygoj aciversc tokių vietų, kur paduotas Dzūkijoj ruoštas valgis. Ir da ne bet kokias! O bulvė su bulvi! Suprantu, kodia tep žmonės valgydavo. Aiškyc neraikia. Koki buvo čėsai, toki ir valgiai. Iš vaikystės acimenu cik labai paprastų „zupį su nieku“, o jūs? Ai, nu da būdavo visokios bulvių košės su spirgucais, alia apė tai mažum kitų sykį. Jeigu cakavumas jumiem nagus graužtų, tai va, imkit ir pasiskaicykit, kap daromas čiolakas.

Mažum da ir pasigamysit:

Sugrūskit 3-4 virtas bulves. Ackirai supjauscykit 2 cibulius, sutrynkit juos su drusku, indėkit biskį pipirų, lauro lapelių, užpylkit 0,5 sciklinės karšto bulvių nuoviro, indėkit supjauscytų krapų ir laiškucų (cibulio laiškucų, jeigu ką). Nu ir viskų su tom sugrūstom bulvėm gerai išmaišykit. Ir viskas! Šitas bulves, taisyklingai sakanc čiolakų, valgykit su kitom karštom bulvėm. Skanaus!

Kategorijos: Etninė kultūra, Grožinė kūryba, Kalba, Kultūra, Skaitiniai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *