Kaip puoselėti tradicinę architektūrą saugomose teritorijose

Vasario 6 dieną, trečiadienį, 14 val. Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Merkinėje (Vilniaus g. 3, Merkinė) vyks knygos „Kaimo statyba. Dzūkija“ pristatymas, kurio metu išgirsite apie Dzūkijos tradicinę architektūrą ir kaip ją išlaikyti naujai statomuose pastatuose.

Neseniai išleista nauja ir pirmoji projekto „Etnografiniams Lietuvos regionams būdingų tradicinės architektūros pastatų, pastatų elementų katalogo parengimas ir pristatymas saugomose teritorijose“ knyga apie tradicinę Dzūkijos architektūrą – „Kaimo statyba. Dzūkija“. Iš viso bus išleisti 5 tradicinės architektūros katalogai – visiems Lietuvos etnografiniams regionams.

Kaip puoselėti ir plėtoti tradicinę architektūrą, kaip suderinti jos savitus bruožus su šiuolaikinio būsto ar gyvensenos reikmėmis? Šis klausimas neduoda ramybės daugeliui architektų, saugomų teritorijų specialistų. Jis rūpi tiems, kas supranta tradicinės kultūros vertę, kas junta ryšį su gimtąja žeme.

Projekto, kurį inicijavo ir vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, tikslas – supažindinti visuomenę apie Lietuvos senąją tradicinę architektūrą saugomose teritorijose, prisidėti prie jos išsaugojimo. Iki šių metų pavasario pabaigos bus parengti ir išleisti Vakarų Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionų (iš viso 5) tradicinės architektūros katalogai. Katalogas „Kaimo statyba. Rytų Aukštaitija“ jau yra išleistas anksčiau.

Katalogai skirti žmonėms, gyvenantiems saugomose teritorijose arba tiesiog norintiems statyti ar rekonstruoti sodybas, laikantis tradicijų. Katalogai bus naudingi visiems, besidomintiems etnografiniais Lietuvos regionais bei tradicine architektūra.

Kataloguose bus aiškiai ir suprantamai pateikta informacija, konkretūs projektiniai pasiūlymai, planai, spalviniai sprendimai, statybos technologijas ir kt. Tradicinės architektūros kataloguose bus pasiūlytas patrauklesnis, patogesnis bei kūrybiškesnis būdas sodybų projektavimui ir statybai.

Kiekvieną katalogą sudarys šios dalys: istorinė dalis, tradicinės architektūros pastatų ir elementų pavyzdžių dalis, projektavimo ir statybos darbų organizavimo bei vykdymo dalis.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės Rūtos Baškytės, važiuojant per Lietuvą neretai pamatysi įvairiausių spalvų stogų ir namų sienų: violetinių, rožinių, mėlynų ir kt. Taip anksčiau lietuviai niekuomet nedažydavo. Ne visi supranta, kas yra tradicinė architektūra. Tačiau vis dažniau prašo, kad jiems patartumėme, kaip jiems statyti, kaip pritaikyti moderniam namui kultūrines vertybes. Džiugu, kad pagaliau turime galimybę parengti tradicinės statybos katalogus.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rūpesčiu parengtą naują leidinį apie Dzūkijos kaimo statybą sudaro keturios dalys: pirmoje apžvelgiama Dzūkijos tradicinės architektūros bruožai – šaltinis, iš kurio semiamės žinių ir patirties šiandienos kūrybai; antroje dalyje apibrėžiami pagrindiniai dėmenys, lemiantys regioninį vietos tapatumą ir statybos tradicijos tęstinumą. Pagal šiuos kriterijus suformuoti trečiosios dalies projektiniai pasiūlymai, o ketvirtoje dalyje pateikiamos praktinio įgyvendinimo sąlygos.

Nors dzūkų ūkiai menkesni, sodybos smulkesnės, tačiau jie išlaikė bendro kaimyniško gyvenimo įgūdžius. Gyvenamasis pastatas dzūkų žemėse vadintas pirkia, tik Lazdijų krašte – troba. Taigi pagrindinis gyvenamasis būstas – tai viengalė arba dvigalė pirkia, pailgo stačiakampio plano su įėjimu iš šono į priemenę, per kurią patenkama į kitas patalpas. Įėjimas į pastatą – svarbi vieta, todėl būtent durys dekoruojamos nuo seno, labiausiai paplitusiu vadinamuoju dvigubų lentelių būdu, sudarant eglučių ar rombų raštus. Gausiai puošiami ir langai: antlangiai, polangiai, langinės dažnoje Dzūkijos pirkioje ornamentuoti.