Dviguba pilietybė: valdžia ruošiasi keisti Konstituciją, visuomenininkai pasisako – prieš (14)

Du pasai | Alkas.lt nuotr.

Du pasai | Alkas.lt nuotr.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis ir neseniai susikūrusios Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos seniūnas Andrius Palionis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo valdybą, ragindami sudaryti darbo grupę ir pavesti jai spręsti pasiruošimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimus. Ši darbo grupė turėtų spręsti klausimus susijusius su galimos referendumo datos, trukmės, referendumu tvirtinti teikiamų Konstitucijos teksto formuluočių nustatymu, referendumo rengimo ypatumų įvertinimu ir reikalingų įstatymų projektų parengimu. Darbo grupę, remiantis proporcinio frakcijų atstovavimo principu, sudarytų 12 Seimo narių.

LVŽS frakcijos seniūno R. Karbauskio teigimu, darbo grupė sudaroma todėl, kad Seime būtina rasti bendrą sprendimą referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimu.

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Mes turime įvertinti per pastaruosius kelis dešimtmečius Lietuvoje įvykusius socialinius bei demografinius pokyčius ir sudaryti galimybę Lietuvos žmonėms pasirinkti dvigubą pilietybę. Kaip žinia, Konstitucinio Teismo sprendimas yra labai aiškus: būtina pakeisti Konstituciją ir tai galima padaryti tik referendumo keliu. Tad turime tartis, kaip ir kada organizuosime referendumą, kokių teisės aktų pakeitimų gali reikėti, kokios bus referendumui teikiamo teksto formuluotės“, – sako R. Karbauskis.

Valdančiąją koaliciją sudarančių frakcijų seniūnų pasirašytame kreipimesi prašoma, kad Seimo valdybos sudaryta darbo grupė veiklą pradėtų jau nuo 2017 metų gruodžio 15 dienos.

Visuomeninikai nepalaiko masinės dvigubos pilietybės įteisinimo

Dvigubos pilietybės įteisinimo iš Lietuvos valdžios jau daugelį metų reikalauja Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovybė teigdama, kad ir po 1990 m. savo noru iš Lietuvos išvykę ir priėmę kitos valstybės pilietybę lietuviai išsaugotų Lietuvos pilietybę, nes taip esą būtų užtikrintas jų emocinis ryšys su Lietuva. Be to bandoma įrodinėti, kad teisė į pilietybę esą yra prigimtinė ir į ją kėsintis niekas neturįs teisės… Dvigubos pilietybės šalininkai nenori, kad šis klausimas būtų sprendžiamas referendumu kaip to reikalauja Lietuvos Konstitucija, nes bijo, kad referendumas nepavyks…

Pasisakydami dėl dvigubos pilietybės emigrantų atstovai  teigia, kad sutiks, jog Lietuvoje būtų rengiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės tik tuo atveju, jei bus pakeistas dabar galiojantis Referendumo įstatymas sumažinant šiam referendumo klausimui priimti būtiną surinkti balsų skaičių.

Išeivių baimė dėl referendumo sėkmės turi pagrindą, ne tik dėl to, kad Lietuvoje per aukštai pakelta sėkmingam referendumui reikiamų balsų skaičiaus „kartelė“, bet ir dėl to, kad iš visko sprendžiant Lietuvos visuomenė yra nusiteikusi prieš masinės dvigubos pilietybės įteisinimą.

Grupė visuomenės veikėjų dar 2010 m. buvo išplatinę pareiškimą ragindami Lietuvos Respublikos Seimą  nepriimti Pilietybės įstatymo, kuriuo būtų sudarytos sąlygos dvigubai pilietybei tapti masiniu reiškiniu. Tuomet vienas iš šio kreipimosi autorių, filosofas prof. Vytautas Radžvilas dienraščiui Alkas.lt sakė:

Prof. Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Prof. Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

„Dvigubos pilietybės klausimas jau tapo ne racionalios diskusijos, bet beatodairiškų spekuliacijų tema. Iš tikrųjų, eskaluojant šį klausimą, ciniškai spekuliuojama daugeliu pamatinių sąvokų, kurios yra sąmoningai painiojamos. Girdime nesibaigiančias kalbas, kad dviguba pilietybė padėtų iš Lietuvos išvykusiems žmonėms išlaikyti ryšį su Tauta ir savo kraštu, įrodinėjama, kad tai būtų naudinga valstybei, nes ji turėtų daugiau piliečių.

Mąstant racionaliai, šis klausimas yra nuostabiai paprastas. Pilietybė yra politinis ir teisinis institutas, apibrėžiantis asmens ryšį su savo valstybe. Svarbiausi šio ryšio komponentai – teisės ir pareigos. Asmuo įsipareigoja valstybei vykdyti tam tikras pareigas ir tai daryti nuolatos. Pilietybės institutas nepripažįsta proginio ar atsitiktinio ryšio su valstybe. Vien šito pakanka norint suprasti, kad asmenys, kurie yra išvykę iš Lietuvos ir jau įgiję kitų šalių pilietybę, iš principo negali būti visaverčiais Lietuvos Respublikos piliečiais. Nes jie fiziškai nepajėgūs vykdyti svarbiausios piliečio pareigos – nuolatos dalyvauti išlaikant ir palaikant savąją valstybę.

Todėl dvigubos pilietybės įvedimas savaime suponuoja pilietybės instituto diskriminaciją. Atsiranda dviejų rūšių Lietuvos piliečiai: tie, kurie, turėdami Lietuvos pilietybę, kasdien vykdo savo pareigas ir naudojasi piliečio teisėmis, ir tie, kurie turi tik teises, bet nevykdo jokių pareigų“.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Kreipimąsi prieš masinės dvigubos pilietybės įteisinimą pasirašęs Alkas.lt vyr redaktorius Jonas Vaiškūnas teigia, kad dvigubos pilietybės reikalaujantys emigrantai painioja tautybės ir pilietybės sąvokas.

„Pilietybė kyla iš valstybės piliečio nuolatinio įsipareigojimo valstybei ją ginti, mokėti jai mokesčius ir būti jos patriotu. Savaime suprantama, kad emigrantas pasirinkęs gyventi, dirbti, mokėti mokesčius ir ginti kitą valstybę – savaime netenka pilietybės – savo pasirinkimu pats jos atsisakydamas. Tačiau jo ryšį su Tauta ir toliau liudija ne pilietybė, o prigimtine teise grindžiama – tautybė“.

Pasak J. Vaiškūno, reiktų atsisakyti siekių silpninti pilietybės instituciją darant ja likvidžia su įsipareigojimais valstybei nesusijusia kategorija ir vertėtų grįžti prie jau anksčiau viešoje erdvėje išsakytų siūlymų įstatymiškai įteisinti „Lietuvio pasą – dokumentą, liudijanti ir stiprinantį pasaulio lietuvių tapatybės ryšį su Tauta ir tautiečiais, kur jie begyventų ir kokios pasaulio valstybės piliečiais bebūtų“.

Pasak J. Vaiškūno Lietuvio pasas būtų įstatymais įteisinta tarpinė instituciją, leidžianti net netekus Lietuvos pilietybės išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe ir beveik visas pilietybės teikiamas teises. Lietuvio pasas suteiktų visas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikiamas teises, išskyrus politines teises balsuoti nacionaliniuose rinkimuose bei užimti pareigas, kuriose būtina ištikimybės Lietuvos Respublikai priesaika.

Šių metų rugpjūčio 8 d. grupė Seimo narių jau užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įsteigti Lietuvio pasą, leidžiantį išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe. Siūloma Lietuvio paso institucija suteiktų išeiviams visas Lietuvos piliečių turimas teises, išskyrus politines.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Užsienio lietuviai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

14 komentarų

  1. Daiva:

    Iki ko nusigyvenome. Tragedija.

  2. jurgis:

    nesu įsitikinęs, kad visuomenininkai teisūs…

  3. Bartas:

    …”nes taip esą būtų užtikrintas jų emocinis ryšys su Lietuva”. Šitą ištrauką paėmiau tyčia. Išverskit į lietuvių kalbą. Noriu, kad aš, būdamas “paganum”, suprasčiau teisingai , kaip partija ir vyriausybė.

  4. jurgis:

    “Paganum” nuo “паганка”?

  5. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Vienareikšmiai pasisakau prieš REFERENDUMĄ dėl dviejų pilietybių kaip nereikalingą ir kenksmingą Lietuvos valstybei. R.Karbauskis kažkodėl veikia pagal kgb “metodičkas” ir yra nepajėgus suvokti LR Konstitucijos, kuriai priesiekė. Apie tai sakau tą klausimą ištyręs ir paskelbęs apie 30 straipsnių. Nė vieno paneigimo oficialioji valdžia nedavė, nepaneigė ir neargumentavo prieš. Seimas pilnumoje yra apie tai informuotas. O kam reikia R.Karbauskiui to referendumo? Gal todėl, kad jau turi Ispanijos pilietybę? Gal jo žmona jau turi Ispanijos pilietybę? Gali būti? Tačiau svarbiausias dalykas…. paskatinti rinkėjus eiti į Prezidento rinkimus, nes gali būti taip…. kad Tauta ims ir neateis į Prezidento rinkimus ir R.Karbauskio prezidentas NEBUS išrinktas.

    Įdomu ar ir dabar ponas Jonas Vaiškūnas CENZŪRUOS? O nemėgstu šitų utėlių.

  6. Vilnietis:

    Visi greitai po žeme būsime, tai ko čia “parintis”?! Pilietis, nepilietis… Kaip pasakė vienas filosofas viskas gyvenime yra š. išskyrus šlapimą… 🤣

  7. Tvankstas:

    Skaitykime Lietuvos Respublikos Konstituciją :
    “12 straipsnis
    Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
    Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
    Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.”

    Konstitucijos I skirsnio “Lietuvos Valstybė” 1-17 straipsniams pakeisti sąlygos yra nusakytos XIV skirsnio “Konstitucijos keitimas” (147-149 straipsniai) :
    “148 straipsnis
    Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.
    Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos.
    Konstitucijos pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.
    Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.”

    1-17 straipsniams pakeisti reikia 3/4 visų rinkimų teisę turinčių balsais. Kaip tai galima pakeisti ? Iš 2,5 mln. turi būti surinkta 1,875 mln. UŽ, ar kas gali įsivaizduoti bent 1,5 mln. atėjusių balsuoti, savaime padarant referendumą NIEKINIU.
    Kitiems Konstitucijos straipsniams pakeisti – 95 Seimo narių balsais UŽ.

    Žvelkime į referendumą dėl ES :
    2003 m. referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje – privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje. Referendumas vyko dvi dienas – 2003 m. gegužės 10 ir 11 d. Nors referendumas vyko net dvi dienas, bet rinkėjai nebuvo labai aktyvūs – iš viso prie balsadėžių susirinko 63,37 % visų rinkėjų.
    TAIP – 91.07 % (1504264 rinkėjai), NE – 8.93 % (147527 rinkėjai).
    Viso TAIP pasisakė 57,71 % rinkėjų.

    Lietuvos Tauta neatidavė suvereno teisių ES pagal Lietuvos Konstitucijos 1-17 ir 147-149 straipsnius.

  8. Žemyna:

    Kadangi kai kur pilietybė ir pasai jau tapo preke – susimoki ir gauni bet kurios šalies piliečio pasą (nė tos valstybės nesiklausus) su pasirinkta pavarde bei šeimos istorija – tai kodėl ne? „Mūsų teisė rinktis”…
    O tada jau pagal asmeninį skonį. Vienas, tas 7 pilietybes turėdamas, puls visų paeiliui ginti, jei pavojus kiltų, visoms mokesčius mokės.
    Kitas, gudresnis – nė vienos negins, nei dėl vienos nesistengs, ir mokesčius aštuntoje mokės…

  9. Žemyna:

    Ir kodėl „tata” sakė, jog lietuviai neverslūs?
    Va, prašau, jau ir Konstitucijai kėsinamės pritaikyti „laisvos rinkos dėsnius”… O buvę CK dvaro nariai bei itin jam prijautę asmenys pirma kitų suverslėjo… Tskant, dognatj ir peregnatj semiletka per penkerius metus…

  10. aha:

    Po kiek LT pilietybė parduodama? Naujas bizniukas bus įsuktas?

  11. LosAngeles:

    Dviem ponams netarnausi, ne kvailio pasakyta.
    Labai teisus prof. Radzvilas, teigdamas, kad kazkas nori buti labai gudrus: gauti teises, bet neprisiimti jokios atsakomybes

  12. T0mas J.:

    2017.11.08 skaitėme internete straipsnius – V.Bruveris “Nauji skambučiai dėl žydų turto grąžinimo”; “JAV atstovai ragina Lietuvą grąžinti žydų turtą”. – Štai dėl ko referendumo Seimo nariams prireikė – dėl LT pilietybės siekiančių išvykusių iš LT žydų! O mums meluojama, kad dėl emigravusių lietuvių. Atkreipkit dėmesį – dėl dvigubos pilietybės labiausiai rūpinasi tie patys seimūnai, kurie 2019-us metus Lietuvoje siūlo skelbti ŽYDŲ metais.

  13. Gražina:

    Dvigubai pilietybei NE. negalima tarnauti dviem ponams!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *