Trečiadienis, 16 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

G. Navaitis. Idėjos naujo šimtmečio Lietuvai

Gediminas Navaitis, www.alkas.lt
2017-09-18 12:00:26
18
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Plečiasi nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“. Jos tikslas – pakviesti žmones siūlyti idėjas naujo šimtmečio Lietuvai.

Jau pasiūlyta keisti kompensuojamų vaistų apmokėjimą, skatinti žmonių fizinį aktyvumą, skirti lengvatines paskolas jaunimui, įkurti pozityvių žinių laidą ir pan. Geros idėjos, bet ar jos gali iš esmės keisti mūsų gyvenimą, kurti klestinčią Lietuvą?

Veikiausiai, norint pasiūlyti esminį pokyti, teks pasvarstyti kuria linkme eina modernios šalys. O juose vis populiaresnės laimės ekonomikos idėja.

Populiaresnė, nes nuo praėjusio amžiaus pradžios moderniose šalyse turto pagausėjo dvigubai – trigubai. Laimingų žmonių – tik keliais procentais. Tai paskatino naujai pažvelgti į visuomenės tikslus, ieškoti laimingesnės visuomenės kūrimo kelių. „Ekonominis vystymasis buvo priemonė didinti gerovę, bet dabar jo nebepakanka. Politikos tikslu turi tapti visuomenės laimė“, – tokiais žodžiais, pristatydama „Laimės politikos manifestą“, į visuomenę kreipiasi Pasaulinio Gamtos fondo (PGF) Suomijos padalinio generalinė sekretorė Liza Rohveder (Liisa Rohweder).

Laimės politika yra naujas politinis požiūris, išreiškiantis idėjas tų, kurie mano, jog politinėje sferoje būtina rasti naujus sprendimus, nubrėžti naują kursą aukštesnio visuomenės laimės lygio link. Manifeste pateikiami argumentai, kad kiekvieno piliečio dalyvavimas prasmingoje bendroje veikloje, naujos gerovės kultūros bei gilesnių žmogaus santykių sukūrimas gali paversti laimės siekį įgyvendinamu.

Tradicinė ekonomika siekia maksimalaus pelno, kurį tapatina su BVP (bendru vidaus produktu). Laimės ekonomika siekia didesnio socialinio teisingumo ir aukštesnio visuomenės laimės lygio, kurį tapatina su BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksu. Laimės ekonomikos šalininkai vadovaujasi nuostata – veiksmai didinantys visuomenės laimę didina ir jos turtingumą, nes laimingas žmogus sugeba daugiau sukurti. Todėl laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė.

Laimės ekonomikos įgyvendinimas nėra vienas veiksmas, bet apima pokyčius daugelyje sričių. Šiandieną sukaupta daug idėjų ir praktinės patirties leidžiančios didinti BNL, todėl žinotume nuo ko pradėti ir kur eiti.

Ką visų pirma reikėtų padaryti siekiant laimės ekonomikos Lietuvoje?

Reikėtų žinoti kur plaukia Lietuvos „laivas“, o todėl pradėti matuoti tai, kas svarbu. Įvertinti visuomenės laimės pokyčius, įtraukti BNL indeksą į valstybinės statistikos rodiklius. Žinoti kas laimingesnis jauni ar vyresni, vyrai ar moterys, gyvenantys kaime ar mieste. Ar nekeista, kad Lietuvos biudžetas kone vienuolika milijardų, o rasti 10-20 tūkstančių eurų skirtingų gyventojų grupių laimingumo pamatavimui pritrūksta? Toks „trūkumas“ skatina klausti: „gal valdžia nenori žinoti kas ir kodėl nesijaučia gerai, nes žinant tektų nors ką daryti, nes žmonės aiškiau supratų ne tik mįslingą BVP, bet ir savo gyvenimo pokyčius.

Visuomenės laimė neatsiejam nuo socialinio teisingumo. Todėl turto gausėjimas turi būti naudingas visiems. Juolab, kad didelis turtas tai valdžia, o demokratinėje visuomenėje valdžia priklauso piliečiams. Taigi laimės ekonomika siūlo progresiškai apmokestinti itin didelis turtą. Ne butą ar mašiną, ką nuolat kėsinasi padaryti Lietuvos valdžia, o turtą, kuris neskirtas vartojimui. Ekonomistas T. Piketi (Т. Piketty) pateikia įtikinamus paskaičiavimus, kad pakaktų padidinti didelio turto apmokestinimą ir atsirastų galimybės bent 50% padidinti atlyginimus bei pensijas, išspręsti daugelį kitų socialinių problemų. Tam tereikia apmokestinti didesnį nei 1 milijono eurų turtą dar 1 % daugiau, o didesnį nei 1 milijardas eurų turtą 10% daugiau.

Kitas laimės ekonomikos sprendimas – trumpinti darbo laiką (suprantama nekeičiant atlyginimų dydžio). Vergai dirbo visą parą, išskyrus pertraukas pavalgyti ir miegoti. Viduramžiais valstiečiai dirbo nuo aušros iki saulės laidos – vasarą apie 16–18 valandų. Panaši darbo trukmė buvo ir pirmuose fabrikuose. Prie penkių dienų darbo savaitės pereita tik 7 – ajame  praeito amžiaus dešimtmetyje. Esamas darbo laiko standartas yra rinkos ekonomikos, pramoninio kapitalizmo palikimas, nebeatitinkantis visuomenės poreikių ir naujų galimybių, kurias suteikė modernios, informacinės technologijos. Abejojantiems ar galime sau tai leisti tiktų priminti, kad Lietuvoje vis dar yra bedarbių, todėl darbo laiką sutrumpinus dešimtadaliu atsirastų kas darbą nudirbtų. O abejojantiems ar nepradėsim blogiau gyventi galima priminti, kad Lietuvos statistikos departamento skelbia – vienas gyventojui Lietuvoje per metus sukuria turto už 19100 eurų, Estijoje – 18600, Lenkijoje – 17500, bet vidutinis darbuotojas už vidutinę darbo valandą gauna – Lietuvoje 6,2 euro, Estijoje – 9,0; Lenkijoje – 7,6 eurus.

Mokyklos tikslu turėtų tapti laimingo žmogaus savybių ugdymas. Psichologija jas gerai ištyrė. Dalis tų savybių įgimtos, o kitos – išugdomos, tačiau Lietuvos mokyklos vis dar  orientuotos į rinkos ekonomikos dalyvio ugdymą. Jos gali geriau ar blogiau atlikti savo užduotį, tačiau jų tikslas, parengti sugebantį konkuruoti daugiau gaminant asmenį, nesikeičia. Nemažiau svarbu, kad universitetai nebūtų laikomi aukštesnio lygio profesinėmis mokyklomis. Išsilavinimas yra gėris savaime, nes daugelyje šalių atlikti tyrimai patvirtino – aukštesnio išsilavinimo žmonės laimingesni. Todėl reikia, kad nuolat didėtų turinčių aukštąjį išsilavinimą skaičius ir būtų plečiamas nuolatinis mokymas/mokymasis visą gyvenimą.

Laimingas gyvenimas ir klestėjimas įmanomas kai žmogus žino, kad yra atsakingas už save, kad jo sprendimai svarbūs. Viltis, kad žmonėmis pasirūpins valdovas ar išmintingas elitas niekur ir niekada nepasitvirtino.  Todėl laimės ekonomikos prielaida tiesioginis piliečių dalyvavimas valdyme. Taigi tektų keisti referendumo, kurio taip bijo Lietuvos politikai, įstatymą. Nemažiau svarbu atkurti tikėjimą teisingumu, kuris irgi yra svarbi visuomenės laimės prielaida. Todėl būtinas visuomenės atstovų dalyvavimas teismų darbe.

Paminėti veiksmai įgyvendinant laimės ekonomiką yra pirmaeiliai. Šiandieną sukaupta daug idėjų ir praktinės patirties leidžiančios didinti visuomenės laimės lygį, pasiekti, kad augtų net tik BVP, bet ir BNL. O jam augant išspręstume daugelį šiuolaikinės Lietuvos problemų – mažėtų emigracija, nes nebesinorėtų laimės ieškoti svetur, nyktų savižudybės, nes laimingi žmonės nesižudo.

Post scriptum. Neretai įdomiausia straipsnio dalis būna jo pabaiga. Čia irgi taip nutiks. Šiuo metu daugelyje šalių diskutuojama apie laimingesnės visuomenės kūrimo prielaidas. Projektas „Idėja Lietuvai“ gali tapti tokios diskusijos postūmiu mūsų krašte. Jo organizatoriams nusiųsti siūlymai padės kurti laimingesnę Lietuvą. „Alko“ skaitytojui pakanka skirti pusę minutės ir paspaudus čia pritarti pokyčiui, galinčiam pakeisti visų mūsų gyvenimą.

Autorius yra Mykolo Riomerio universiteto profesorius

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Navaitis. Mažiau vergų – tvaresnė ekonomika
  2. G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: kur paimti pinigų laimei nupirkti? (III)
  3. G. Navaitis. Postūmis emigracijai 
  4. G.Navaitis. Tėvo diena: primiršta šventė – nuvertintas vaidmuo
  5. A. Jokubaitis. Nyksta ištikimybė Lietuvai
  6. Jau galima siūlyti nusipelniusius G.Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui „Tarnaukite Lietuvai“ gauti
  7. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato psichologas Arūnas Norkus: Lietuvai tebėra paauglystės periodas
  8. T. Bružaitė. Konvencija dėl smurto prieš moteris: prie ko čia vyskupai? Kodėl Vyriausybė tyčiojasi iš NVO?
  9. D. Paukštė. Darbdaviai nori tik pigių juodadarbių
  10. D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
  11. P. Gylys. Nevyriausybininkai ir šalies užvaldymo technologijos
  12. V. Sinica. Lietuva neturi problemų
  13. D. Paukštė. Tikslas be plano yra tik paprasta svajonė (Antuanas de Sent Egziuperi)
  14. D. Paukštė. Ar profesinės sąjungos mato savo Achilo kulną?
  15. J. Dapšauskas. Sveikatos reikalų komitetas: degalinėse alkoholis būtinas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. Agnė says:
    8 metai ago

    Nuostabu. Palaikau 100 %

    Atsakyti
    • Vaclovas M. says:
      8 metai ago

      Norėčiau pajuokauti: laimingais visus galima padaryti labai paprastai ir greit — tiesiog kasdien dalinti kiekvienam po ekstazi tabletę.
      O rimtai kalbant — laimė slypi Darnoje:darnoje tarp žmogaus ir gamtos, darnoje tarp vyrų ir moterų, tarp tėvų ir vaikų, tarp senelių ir anūkų irt.t. Gaila, kad jokia partija nekelia tikslo — siekti darnos. Tam tereikia nemėgdžioti kitų tautų gyvenimo būdo, o geriau išnaudoti mūsų tradicinius verslus (pvz., vaistažoles, lininius drabužius, ekologišką ir sveiką mitybą) ir paversti juos aukštųjų biotechnologijų gaminiais, skirtais ir sau, ir eksportui. Lietuva turi visas galimybes tapti Sveikatos šalimi. O jeigu esi sveikas, tai būsi ir laimingas.

      Atsakyti
  2. Algimantas Sabaliauskas says:
    8 metai ago

    Neradau, kur palaikyti Jūsų, Gediminai, “idėją Lietuvai”. Paspaudęs nuorodą radau visokių, bet jūsiškės ne…

    Atsakyti
    • Agnė says:
      8 metai ago

      https://www.idejalietuvai.lt/idejos/ideja/193

      Atsakyti
  3. aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į konclagerį says:
    8 metai ago

    Lietuviškame ES pakraštyje maisto ir daiktų kainos yra bemaž tokios pat kaip vakariniame ES pakraštyje, o algos ir pensijos yra apie keturis kartus mažesnės nei vakariniame ES pakraštyje.
    Tai yra Tautos marinimas.

    Atsakyti
  4. aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į konclagerį says:
    8 metai ago

    (2017 kovo skaičiai)
    Vakariniame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga – 1222 eURAi (į
    rankas).
    ————– // —————————— miltai – 0.35 e/kg (35
    eurocentai/kg).
    Lietuviškame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga – 335 eURAi (į
    rankas).
    ————– // —————————— miltai – 0.54 e/kg (54
    eurocentai/kg).
    Vakariniame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga ir vėl didinama kaip ir
    kasmet nuo balandžio mėn.
    __________
    Štai kokia yra mūsų duona kasdieninė.
    Politikų pliurpaluose tokia tema yra uždrausta.

    Atsakyti
  5. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    8 metai ago

    Ketvirtį amžiaus Lietuvą naikinanti gauja renka idėjas? Bendradarbiauti su tokiais – pražūtis.

    Atsakyti
    • Agnė says:
      8 metai ago

      https://www.idejalietuvai.lt/idejos/ideja/193

      Atsakyti
      • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
        8 metai ago

        Bemaž 10 metų renka idėjas Lietuvai Tomo Jono Girdzijausko grupė
        https://aslietuvai.org/

        Atsakyti
      • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
        8 metai ago

        Nuo 2013 metų renka idėjas Lietuvai Donato Šimelio grupė
        https://www.lietuva2.lt/lt

        Atsakyti
      • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
        8 metai ago

        K_a_i_p nukenksminti daugiapartinę gaują,
        kai net mūsų konstitucija yra pagalbinė priemonė mums? Štai kokia idėja yra gyvybiškai reikalinga.

        Atsakyti
      • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
        8 metai ago

        Agne,
        (pagal Seimo rinkimų įstatymą, nederantį su konstitucija) klastingai sugužėjusi į Seimą neliustruotoji antilietuviška daugiapartinė gauja sužlugdė 2013 – 2014 metų Tautos valios išraiškos referendumą. Gaujai neįdomi Tautos valia, norai, svajonės, idėjos. Bendradarbiavimas su tokiais – laiko gaišimas.

        Atsakyti
  6. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    8 metai ago

    Net ir geriausios idėjos įgyvendinimą gali sugadinti ketvirtį amžiaus Lietuvą naikinanti kelių partijų neliustruotoji gauja. Vienareikšmiškai,
    idėjos įgyvendinimui privalo vadovauti idėjos savininkas (savininkai).

    Atsakyti
  7. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    8 metai ago

    Lietuviškam ES pakraščiui pritaikius vakarinio ES pakraščiotaisykles:
    – juridinio asmens registravimo kaina būtų apie 15 – 20 kartų (!!!)
    mažesnė;
    – pajamų mokestis būtų 2 kartus mažesnis, prie MMA dydžio;
    – atskaitymai sodrai būtų bemaž 9 kartus (!!) mažesni, prie MMA dydžio.

    Atsakyti
  8. Albinas Šimkus says:
    8 metai ago

    Peržvelgus tas įdėjas, išryškėjo kas trukdo Lietuvos laimei – reikia tik įteisinti vienalytes santuokas su įvaikinimu ir leisti laisvai rūkyti kanapes. Ir bus LAIMĖ ant Lietuvos…. Bent jau balsų kiekis rodo tai, pasitikrinkit patys jei netikit.

    Atsakyti
    • Karolis says:
      8 metai ago

      Taip. Pastebėjau šitą fenomeną – už iškrypėlių “susijungimą” virš 1000 balsų, už narkomanų teises – virš 300 balsų…Kai tuo tarpu visų kitų pasiūlymų vidurkis 5-15 balsų. Įdomu, kas sukūrė tą portalą “idėja Lietuvai”? Netikiu, kad visi žydrieji ir narkomanai subėgo atsitiktinai į vieną portalą išreikšti savo iškrypusią, ar apsvaigusią nuomonę…

      Atsakyti
  9. Skalvis says:
    8 metai ago

    Rinkimai artėja, o kandidatai – besmegeniai neturi jokių minčių ? Arba gal: Prezidentas jau gatavas, tik nežino ką pažadėti ? Ką tauta nori išgirsti ? Būkit žmonės – padėkit.

    Atsakyti
  10. Andrius says:
    8 metai ago

    etno sporto pazinties pletrai antro simtmecio link esu tikras tinka edukacine mini ripka o jei ne tai tada tinka J. Basanaviciaus zodziai kad tauta pamirsusi praeiti yra be ateities ir siuo atveju absoliuciai nesvarbu kad ripka itraukta i UNESCO…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Protokolo pasirašymas
Lietuvoje

VRM ir Vilniaus savivaldybė stiprina bendradarbiavimą

2025 07 15
Emocijos, kompiuteris
Lietuvoje

Programišiai atakuoja 1,5 karto aktyviau nei pernai

2025 07 15
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Lietuvoje – vartojimo paskolų bumas

2025 07 15
Eugenijus Sabutis
Lietuvoje

Susisiekimo ministerija patvirtino pokyčių planą

2025 07 15
Žemės ūkis | zum.lrv.lt
Lietuvoje

Numatomas rekordinis ekologinės gamybos augimas

2025 07 15
Žalioji energetika
Lietuvoje

Lietuva stiprina kritinę energetinės infrastruktūros apsaugą

2025 07 15
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Liberalams švietimo ministrė nesugebėjo paaiškinti, kaip taisys egzaminų tvarką

2025 07 15
Vaistai
Lietuvoje

Atostogaujantiems nelikti be vaistų padės nuotolinė prekyba

2025 07 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ... apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip išsirinkti anglų kalbos kursus, kurie tikrai duoda rezultatų?
  • Žymėjimo sprendimai siaurose ar nestandartinėse aikštelėse
  • L. Kalėdienė. Žalgiris šiandien
  • D. Kuolys. Nusiginklavimas (III)

Kiti Straipsniai

Prof. Gediminas Navaitis

G. Navaitis. Švietimo šūdmalos

2025 07 13
lietuvių kalbos mokymas tautinių mažumų mokyklose

V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai

2025 07 12
Mokytoja, mokiniai

Svarstoma plėsti pilietiškumo ugdymą mokyklose

2025 07 11
Prezidento susitikimas su diplomatais

Prezidentas susitiko su diplomatinių atstovybių vadovais

2025 07 08
Mokiniai

Sostinė imasi priemonių lietuvių kalbos mokymo stiprinimui

2025 06 18
Ekonomika | pixabay.com, Deedster nuotr.

Konkurencingumo reitinge – istorinis Lietuvos šuolis

2025 06 17
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

2025 06 16
Mokykla, telefonas

ŠMSM teikia siūlymus dėl mobiliųjų naudojimo mokyklose

2025 06 13
Prezidentas lankosi Vietname

Prezidentas susitiko su aukščiausiais Vietnamo vadovais

2025 06 12
Vaikų darželis

Seime – raginimas grąžinti galimybę remti mokyklas, darželius

2025 06 12

Skaitytojų nuomonės:

  • ... apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Seime bus paminėtas Lietuvių konferencijos 100-metis (tiesioginė transliacija)

Seime bus paminėtas Lietuvių konferencijos 100-metis (tiesioginė transliacija)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai