G. Navaitis. Idėjos naujo šimtmečio Lietuvai (18)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Plečiasi nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“. Jos tikslas – pakviesti žmones siūlyti idėjas naujo šimtmečio Lietuvai.

Jau pasiūlyta keisti kompensuojamų vaistų apmokėjimą, skatinti žmonių fizinį aktyvumą, skirti lengvatines paskolas jaunimui, įkurti pozityvių žinių laidą ir pan. Geros idėjos, bet ar jos gali iš esmės keisti mūsų gyvenimą, kurti klestinčią Lietuvą?

Veikiausiai, norint pasiūlyti esminį pokyti, teks pasvarstyti kuria linkme eina modernios šalys. O juose vis populiaresnės laimės ekonomikos idėja.

Populiaresnė, nes nuo praėjusio amžiaus pradžios moderniose šalyse turto pagausėjo dvigubai – trigubai. Laimingų žmonių – tik keliais procentais. Tai paskatino naujai pažvelgti į visuomenės tikslus, ieškoti laimingesnės visuomenės kūrimo kelių. „Ekonominis vystymasis buvo priemonė didinti gerovę, bet dabar jo nebepakanka. Politikos tikslu turi tapti visuomenės laimė“, – tokiais žodžiais, pristatydama „Laimės politikos manifestą“, į visuomenę kreipiasi Pasaulinio Gamtos fondo (PGF) Suomijos padalinio generalinė sekretorė Liza Rohveder (Liisa Rohweder).

Laimės politika yra naujas politinis požiūris, išreiškiantis idėjas tų, kurie mano, jog politinėje sferoje būtina rasti naujus sprendimus, nubrėžti naują kursą aukštesnio visuomenės laimės lygio link. Manifeste pateikiami argumentai, kad kiekvieno piliečio dalyvavimas prasmingoje bendroje veikloje, naujos gerovės kultūros bei gilesnių žmogaus santykių sukūrimas gali paversti laimės siekį įgyvendinamu.

Tradicinė ekonomika siekia maksimalaus pelno, kurį tapatina su BVP (bendru vidaus produktu). Laimės ekonomika siekia didesnio socialinio teisingumo ir aukštesnio visuomenės laimės lygio, kurį tapatina su BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksu. Laimės ekonomikos šalininkai vadovaujasi nuostata – veiksmai didinantys visuomenės laimę didina ir jos turtingumą, nes laimingas žmogus sugeba daugiau sukurti. Todėl laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė.

Laimės ekonomikos įgyvendinimas nėra vienas veiksmas, bet apima pokyčius daugelyje sričių. Šiandieną sukaupta daug idėjų ir praktinės patirties leidžiančios didinti BNL, todėl žinotume nuo ko pradėti ir kur eiti.

Ką visų pirma reikėtų padaryti siekiant laimės ekonomikos Lietuvoje?

Reikėtų žinoti kur plaukia Lietuvos „laivas“, o todėl pradėti matuoti tai, kas svarbu. Įvertinti visuomenės laimės pokyčius, įtraukti BNL indeksą į valstybinės statistikos rodiklius. Žinoti kas laimingesnis jauni ar vyresni, vyrai ar moterys, gyvenantys kaime ar mieste. Ar nekeista, kad Lietuvos biudžetas kone vienuolika milijardų, o rasti 10-20 tūkstančių eurų skirtingų gyventojų grupių laimingumo pamatavimui pritrūksta? Toks „trūkumas“ skatina klausti: „gal valdžia nenori žinoti kas ir kodėl nesijaučia gerai, nes žinant tektų nors ką daryti, nes žmonės aiškiau supratų ne tik mįslingą BVP, bet ir savo gyvenimo pokyčius.

Visuomenės laimė neatsiejam nuo socialinio teisingumo. Todėl turto gausėjimas turi būti naudingas visiems. Juolab, kad didelis turtas tai valdžia, o demokratinėje visuomenėje valdžia priklauso piliečiams. Taigi laimės ekonomika siūlo progresiškai apmokestinti itin didelis turtą. Ne butą ar mašiną, ką nuolat kėsinasi padaryti Lietuvos valdžia, o turtą, kuris neskirtas vartojimui. Ekonomistas T. Piketi (Т. Piketty) pateikia įtikinamus paskaičiavimus, kad pakaktų padidinti didelio turto apmokestinimą ir atsirastų galimybės bent 50% padidinti atlyginimus bei pensijas, išspręsti daugelį kitų socialinių problemų. Tam tereikia apmokestinti didesnį nei 1 milijono eurų turtą dar 1 % daugiau, o didesnį nei 1 milijardas eurų turtą 10% daugiau.

Kitas laimės ekonomikos sprendimas – trumpinti darbo laiką (suprantama nekeičiant atlyginimų dydžio). Vergai dirbo visą parą, išskyrus pertraukas pavalgyti ir miegoti. Viduramžiais valstiečiai dirbo nuo aušros iki saulės laidos – vasarą apie 16–18 valandų. Panaši darbo trukmė buvo ir pirmuose fabrikuose. Prie penkių dienų darbo savaitės pereita tik 7 – ajame  praeito amžiaus dešimtmetyje. Esamas darbo laiko standartas yra rinkos ekonomikos, pramoninio kapitalizmo palikimas, nebeatitinkantis visuomenės poreikių ir naujų galimybių, kurias suteikė modernios, informacinės technologijos. Abejojantiems ar galime sau tai leisti tiktų priminti, kad Lietuvoje vis dar yra bedarbių, todėl darbo laiką sutrumpinus dešimtadaliu atsirastų kas darbą nudirbtų. O abejojantiems ar nepradėsim blogiau gyventi galima priminti, kad Lietuvos statistikos departamento skelbia – vienas gyventojui Lietuvoje per metus sukuria turto už 19100 eurų, Estijoje – 18600, Lenkijoje – 17500, bet vidutinis darbuotojas už vidutinę darbo valandą gauna – Lietuvoje 6,2 euro, Estijoje – 9,0; Lenkijoje – 7,6 eurus.

Mokyklos tikslu turėtų tapti laimingo žmogaus savybių ugdymas. Psichologija jas gerai ištyrė. Dalis tų savybių įgimtos, o kitos – išugdomos, tačiau Lietuvos mokyklos vis dar  orientuotos į rinkos ekonomikos dalyvio ugdymą. Jos gali geriau ar blogiau atlikti savo užduotį, tačiau jų tikslas, parengti sugebantį konkuruoti daugiau gaminant asmenį, nesikeičia. Nemažiau svarbu, kad universitetai nebūtų laikomi aukštesnio lygio profesinėmis mokyklomis. Išsilavinimas yra gėris savaime, nes daugelyje šalių atlikti tyrimai patvirtino – aukštesnio išsilavinimo žmonės laimingesni. Todėl reikia, kad nuolat didėtų turinčių aukštąjį išsilavinimą skaičius ir būtų plečiamas nuolatinis mokymas/mokymasis visą gyvenimą.

Laimingas gyvenimas ir klestėjimas įmanomas kai žmogus žino, kad yra atsakingas už save, kad jo sprendimai svarbūs. Viltis, kad žmonėmis pasirūpins valdovas ar išmintingas elitas niekur ir niekada nepasitvirtino.  Todėl laimės ekonomikos prielaida tiesioginis piliečių dalyvavimas valdyme. Taigi tektų keisti referendumo, kurio taip bijo Lietuvos politikai, įstatymą. Nemažiau svarbu atkurti tikėjimą teisingumu, kuris irgi yra svarbi visuomenės laimės prielaida. Todėl būtinas visuomenės atstovų dalyvavimas teismų darbe.

Paminėti veiksmai įgyvendinant laimės ekonomiką yra pirmaeiliai. Šiandieną sukaupta daug idėjų ir praktinės patirties leidžiančios didinti visuomenės laimės lygį, pasiekti, kad augtų net tik BVP, bet ir BNL. O jam augant išspręstume daugelį šiuolaikinės Lietuvos problemų – mažėtų emigracija, nes nebesinorėtų laimės ieškoti svetur, nyktų savižudybės, nes laimingi žmonės nesižudo.

Post scriptum. Neretai įdomiausia straipsnio dalis būna jo pabaiga. Čia irgi taip nutiks. Šiuo metu daugelyje šalių diskutuojama apie laimingesnės visuomenės kūrimo prielaidas. Projektas „Idėja Lietuvai“ gali tapti tokios diskusijos postūmiu mūsų krašte. Jo organizatoriams nusiųsti siūlymai padės kurti laimingesnę Lietuvą. „Alko“ skaitytojui pakanka skirti pusę minutės ir paspaudus čia pritarti pokyčiui, galinčiam pakeisti visų mūsų gyvenimą.

Autorius yra Mykolo Riomerio universiteto profesorius

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

18 komentarų

    • Norėčiau pajuokauti: laimingais visus galima padaryti labai paprastai ir greit — tiesiog kasdien dalinti kiekvienam po ekstazi tabletę.
      O rimtai kalbant — laimė slypi Darnoje:darnoje tarp žmogaus ir gamtos, darnoje tarp vyrų ir moterų, tarp tėvų ir vaikų, tarp senelių ir anūkų irt.t. Gaila, kad jokia partija nekelia tikslo — siekti darnos. Tam tereikia nemėgdžioti kitų tautų gyvenimo būdo, o geriau išnaudoti mūsų tradicinius verslus (pvz., vaistažoles, lininius drabužius, ekologišką ir sveiką mitybą) ir paversti juos aukštųjų biotechnologijų gaminiais, skirtais ir sau, ir eksportui. Lietuva turi visas galimybes tapti Sveikatos šalimi. O jeigu esi sveikas, tai būsi ir laimingas.

  1. Algimantas Sabaliauskas:

    Neradau, kur palaikyti Jūsų, Gediminai, “idėją Lietuvai”. Paspaudęs nuorodą radau visokių, bet jūsiškės ne…

  2. aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į konclagerį:

    Lietuviškame ES pakraštyje maisto ir daiktų kainos yra bemaž tokios pat kaip vakariniame ES pakraštyje, o algos ir pensijos yra apie keturis kartus mažesnės nei vakariniame ES pakraštyje.
    Tai yra Tautos marinimas.

  3. aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į konclagerį:

    (2017 kovo skaičiai)
    Vakariniame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga – 1222 eURAi (į
    rankas).
    ————– // —————————— miltai – 0.35 e/kg (35
    eurocentai/kg).
    Lietuviškame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga – 335 eURAi (į
    rankas).
    ————– // —————————— miltai – 0.54 e/kg (54
    eurocentai/kg).
    Vakariniame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga ir vėl didinama kaip ir
    kasmet nuo balandžio mėn.
    __________
    Štai kokia yra mūsų duona kasdieninė.
    Politikų pliurpaluose tokia tema yra uždrausta.

  4. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

    Ketvirtį amžiaus Lietuvą naikinanti gauja renka idėjas? Bendradarbiauti su tokiais – pražūtis.

  5. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

    Net ir geriausios idėjos įgyvendinimą gali sugadinti ketvirtį amžiaus Lietuvą naikinanti kelių partijų neliustruotoji gauja. Vienareikšmiškai,
    idėjos įgyvendinimui privalo vadovauti idėjos savininkas (savininkai).

  6. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

    Lietuviškam ES pakraščiui pritaikius vakarinio ES pakraščiotaisykles:
    – juridinio asmens registravimo kaina būtų apie 15 – 20 kartų (!!!)
    mažesnė;
    – pajamų mokestis būtų 2 kartus mažesnis, prie MMA dydžio;
    – atskaitymai sodrai būtų bemaž 9 kartus (!!) mažesni, prie MMA dydžio.

  7. Albinas Šimkus:

    Peržvelgus tas įdėjas, išryškėjo kas trukdo Lietuvos laimei – reikia tik įteisinti vienalytes santuokas su įvaikinimu ir leisti laisvai rūkyti kanapes. Ir bus LAIMĖ ant Lietuvos…. Bent jau balsų kiekis rodo tai, pasitikrinkit patys jei netikit.

    • Karolis:

      Taip. Pastebėjau šitą fenomeną – už iškrypėlių “susijungimą” virš 1000 balsų, už narkomanų teises – virš 300 balsų…Kai tuo tarpu visų kitų pasiūlymų vidurkis 5-15 balsų. Įdomu, kas sukūrė tą portalą “idėja Lietuvai”? Netikiu, kad visi žydrieji ir narkomanai subėgo atsitiktinai į vieną portalą išreikšti savo iškrypusią, ar apsvaigusią nuomonę…

  8. Skalvis:

    Rinkimai artėja, o kandidatai – besmegeniai neturi jokių minčių ? Arba gal: Prezidentas jau gatavas, tik nežino ką pažadėti ? Ką tauta nori išgirsti ? Būkit žmonės – padėkit.

  9. Andrius:

    etno sporto pazinties pletrai antro simtmecio link esu tikras tinka edukacine mini ripka o jei ne tai tada tinka J. Basanaviciaus zodziai kad tauta pamirsusi praeiti yra be ateities ir siuo atveju absoliuciai nesvarbu kad ripka itraukta i UNESCO…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: