Antradienis, 16 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Paukštė. Ar profesinės sąjungos mato savo Achilo kulną?

Dainius Paukštė, www.alkas.lt
2014 03 31 15:19
1
Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.
Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.

Kai Lietuva dar tik bandė atkurti savo nepriklausomybę, Vakarų Europos profsąjungos, pasikvietusios pas save, mokė mus, tuomet jaunus ir pradedančius profsąjungiečius: „valstybėje demokratijos turėsite tiek, kiek procentų visuomenėje bus profsąjungų narių“. Mums tuomet sunku buvo sieti profsąjungas su demokratija.

Po beveik 30 metų, matant mūsų demokratijos būklę, imi ilgėtis tokios demokratijos, kurioje visuomenė supranta savo atsakomybę ir įtaką valstybės gyvenimui, kuri aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje ir, svarbiausia –  savo siekiamų interesų vardan yra suinteresuota valdžios kontrole. Šiandiena esame priversti stebėti, kaip mūsų demokratija „seklėja“ ir traukiasi, it O. de Balzako aprašyta Šagrenės oda. Ir tai verčia prisiminti prieš beveik trečdalį amžiaus išgirstus žodžius: „demokratijos turėsite tiek, kiek visuomenėje bus profsąjungų narių…“

Liberalai savo misiją įvykdė su kaupu: valstybė „išbuožinta“, visuomenė individualizavosi ir yra pakrikusi, todėl žmonių aktyvumas kolektyviniams veiksmams yra neutralizuotas, o jeigu renkamasi – tai tik po tris ar keturis – kaip tik buteliui išmaukti. Tuo tarpu „drąsesnė“ visuomenės dalis aršiai politikuoja ne gatvių mitinguose, o virtuvėse, gi realistai – kraunasi lagaminus ir emigruoja. Emigruoja taip, tarsi jų čia niekuomet nebuvo: pasiima ir vaikus, ir tėvus, ir senelius. Gyvename kažkokioje paradoksalioje valstybėje, kurios visuomenėje pirmą kartą šiemet politinių partijų narių yra daugiau, nei profsąjungų narių! Suvokus tą, netenka stebėtis, kodėl gyvename Kreivų veidrodžių karalystėje: tokio dalyko neturi nei viena demokratinė šalis!

Politikai dirba be tautos kontrolės, bet už tai atidžiai yra prižiūrimi verslo struktūrų. Ir be akinių matyti, kad verslas mūsų politikams yra prioritetas, žymiai svarbesnis nei juos išrinkę rinkėjai. Ketvirtį amžiaus stebime procesą, kai verslas rūpinasi kaip padidinti pinigų kiekį savo asmeninėse sąskaitose. Ir tai reiškia tik viena – turimų pinigų jiems niekada nepakaks. Teks atkakliai įrodinėti, kad darbuotojų atlyginimai nepagrįstai maži ir balansuojama ties išnaudojimo riba. Jeigu tai nebus daroma, darbuotojai turės tenkintis tuo, ką turi dabar arba krautis lagaminus. O politikai taip pat jau įpratino: visos valstybės problemos sprendžiamos dar neišvykusių ir dirbančių, bet daugumoje neasocijuotų žmonių sąskaita.

Niekada negalėjau patikėti, kad save kairiaisiais vadinantys politikai darbo santykių srityje taps ištikimais konservatorių vykdytos politikos tęsėjais. Darbo kodekso liberalizavimo idėja – konservatorių vykdytos naktinės politikos produktas, kuomet socialinis dialogas buvo pamintas ir sprendimai priimami ignoruojant socialinius partnerius.

Kas dabar gali paneigti, kad naujai rengiamas Darbo kodeksas tiks daugiau ne Lietuvos, o bus pritaikytas trečiųjų šalių piliečiams, su kuriais darbdaviai galės elgtis kaip nori. Beje, su Lietuvos piliečiais, kurių darbo rinkoje po truputį mažės – galima bus elgtis lygiai taip pat. Civilizacijos laimėjimus išmainysime į Afrikos savanose galiojančią teisę, kurioje dominuoja principas – teisus tas, kas stipresnis ir turi didesnes iltis bei aštresnius nagus? O politikai ir toliau mums pučia miglą tvirtindami, kad Lietuva žengia Skandinavijos šalių link.

Darbo kodekso rengimas šį kartą patikėtas mokslininkams. O jie – teoretikai, ne praktikai. Jeigu pirma kodekso nuostata bus „įmūryta“ kreivai, šleivas gausis ir visas kodeksas. Reikia žinoti pirmapradę ir principinę europietiško socialinio dialogo nuostatą: Europos šalyse, kuriose Darbo kodekso nėra arba jis minimaliai reguliuoja darbo santykius – veikia stiprios profsąjungos, o visi rūpimi klausimai aptariami Kolektyvinėse sutartyse (bendri dalykai – Nacionaliniame ar gamybiniame lygyje, smulkesni, artimesni dirbančiam žmogui – įmonių lygyje. Na, o ten, kur profsąjungos silpnesnės arba yra tik užuomazgoje, Darbo kodeksai, kaip taisyklė, yra išsamesni savo turiniu ir didesni apimtim.

Kuriai šalių grupei priklauso Lietuva, manau, aiškinti nereikia. Dabartinis Darbo kodeksas savo forma ir turiniu atitinka būtent europinį principą. Norėtųsi, kad tą suprastų ne tik mokslininkai, rengsiantys Darbo kodeksą, bet ir darbdaviai, susivokdami, kad jiems socialinė taika čia, Lietuvoje, turėtų būti tokia pat svarbi, kaip ir gaunamas pelnas, nes ji (socialinė taika) yra jų gaunamo pelno garantas.

Dabar man kartais atrodo, kad Lietuvoje piliečių nėra – vien tik vartotojai: politikai žaidžia savo, tik jiems vieniems suprantamus žaidimus, ignoruodami nuotaikas visuomenėje (pavyzdžiui, referendumas dėl žemės nepardavimo), verslas – mato tik savo pelną (bet kokia kaina), o tauta po mažu kraustosi į kitas valstybes – ten, kur gerbiamos bendražmogiškosios vertybės, kur dirbdamas bet kokį darbą, gali jaustis saugiai ir oriai. Tuomet kas galvoja apie valstybę? Ir kiek tokia padėtis dar tęstis ir kas turi imtis atsakomybės?

Manau, jog dauguma mūsų, dar likusių Lietuvoje, norėtų tokius reiškinius valstybėje stabdyti. O tą geriausiai gali padaryti dirbantys žmonės, kurie solidariai palaikydami vienas kitą ir rūpindamiesi bendrais savo interesais, kartu prižiūrėtų ir darbdavius, ir politikus. Europinė patirtis rodo, kad šią funkciją geriausiai leidžia atlikti dirbančiųjų vienijimasis į savo profsąjunginę organizaciją. Tik yra viena esminė sąlyga: ji turi veikti nuolat ir būti masinė. Aišku, ne visiems patinka tokia galimybė.

Surinkta pakankamai daug pavyzdžių, ypač privačiame sektoriuje, kai darbdaviai įvairiausiomis priemonėmis kovoja prieš profsąjungų įsikūrimą jų įmonėse: ir šantažuojama, ir bauginama, ir kėsinamasi atleisti iš darbo. Kartais net sukuriamos „alternatyvinės“ profsąjungos ir pan. Ir tokie dalykai vyksta, nepaisant to, kad darbuotojų teisės yra įtvirtintos Lietuvos Konstitucijoje ir įstatymuose. O politikai? Ar dar nepamiršot, kaip ir kam buvo nusavintas profsąjungų turtas? Juk toks veiksmas buvo padarytas ne šiaip sau, o vengiant galimos kontrolės ir ypač tuo metu, kai vyko masinė privatizacija.

Paklausite: kokia prasmė būti profsąjungos nariu ir mokėti nario mokestį? Toks pasirinkimas – žmogaus (studento, darbuotojo, pensininko) sąmoninga investicija nario mokesčio pavidalu profesinei sąjungai, kuri kasmet sugrįžta jam atgal su didžiausiu pelnu. Tai užtikrina profsąjungai galimybę vesti dialogą su darbdaviu (kvalifikuoti profsąjungų derybininkai aukščiausiu lygiu derasi dėl jo atlyginimo ir jo augimo, dėl darbo normavimo ir darbo sąlygų, dėl nario profesinio augimo galimybių, jo darbo ir poilsio laiko bei, reikalui esant, užtikrinamas kvalifikuotas pažeistų teisių gynimas ir pan.). Tas pats veiksmas vyksta ir su vyriausybe (socialinio draudimo klausimai: pensijos ir jų dydžiai, draudimas laikino nedarbingumo ir nedarbo atvejais, sveikatos apsauga, švietimas, mokesčiai ir kt. klausimai).

Tai ir vėl kompetentingų profesionalių specialistų dalyvavimas darbo grupėse, įstatymų projektų rengimas, profesinių sąjungų pozicijos svarbiausiais nariams ekonominio gyvenimo klausimais formavimas ir pan.). Vakarų Europos šalių profsąjungos su darbdaviais ir vyriausybe visuomet kalba savo narių vardu. Pabandykit, būdami neasocijuoti, šiais klausimais pabendrauti su darbdaviu ar vyriausybe individualiai, t.y. neturėdami profsąjungų stogo. Ko gero nelabai kas gausis. Štai pirmiausiai tokių klausimų sprendimui ir būtina stipri finansiškai ir gausi savo nariais profsąjungų organizacija. O ką mes turime Lietuvoje dabar?

Kaip žinia, jau daug metų mūsų politikai niekaip nesugeba suformuluoti valstybės vizijos (siekiamo tikslo). Nors su tokia nuomone visiškai nesutinka gyvasis mūsų klasikas Juozas Erlickas, vykusiai pajuokavęs, kad politikų vizija yra „kenkti Lietuvos žmonėms“. Bet su tokia jo nuostata sunku nesutikti, kai žinai, jog nuo tokio politikų „darbo“ per 25 metus iš Lietuvos pasitraukė virš 800 tūkst. žmonių.

Esu įsitikinęs, kad Lietuvos profsąjungoms taip pat yra reikalinga savo organizacijos vizija (idėja), kuri atspindėtų esamą situaciją darbo rinkoje ir visuomenėje bei sugebėtų pritraukti į profsąjungas savo interesais pasirūpinti norinčius žmones. Siūlyčiau pasvarstyti kad ir tokį šūkį „Profsąjungos – tavo orumo darbe ir pilietinės valdžios kontrolės garantas!”

Ką reikštų toks šūkis? Santykiuose su darbdaviu – kolektyvines derybas ir reikalavimą darbdaviui dalintis pelnu, nesitaikstymą su išnaudojimu dėl neteisingų (ekonomiškai nepagrįstų) atlyginimų, pagaliau Lietuvos Konstitucijoje numatytos teisės streikuoti realizavimą ir kt. panašias priemones. Santykiuose su Vyriausybe (politikais) – kolektyvines derybas, rinkiminių pažadų vykdymo kontrolę, teisingumo ir priimamų sprendimų skaidrumo skatinimą, emigracijos stabdymo priemonių kontrolę ir kt.

Visa tai, turi būti paremta ir pasiryžimu, reikalui esant, išeiti į masines akcijas, kuriose dalyvautų ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o gal ir daugiau. Mūsų politikai supranta tik jėgos kalbą. Jeigu verslas įtakoja politikus turimų pinigų kiekiu, tai visuomenė – nepatenkintųjų arba reikalaujančiųjų skaičiumi. Štai, prieš kiekvienus rinkimus LPSK pasirašo rėmimo rinkimuose susitarimą su LSDP. Iki šiol LPSK turi sutikti su juoda realybe – rinkiminiai pažadai kaskart neįvykdomi. Tai kam rašytis tokius susitarimus? Gal vertėtų elgtis kitaip: norite susitarimo su LPSK? Gerai! Bet jį pasirašysime tik po to, kai bus, pavyzdžiui, įvesti progresiniai mokesčiai! Neabejoju, kad partijų reakcija, elgesys ir retorika greitai pasikeistų.

Norint žengti pirmyn, reikia gerai išanalizuoti padėtį savoje organizacijoje – kad nekartotum ir buvusių, ir esamų klaidų. Štai dabar Lietuvos profsąjungos ruošiasi eiliniam savo suvažiavimui. Kokius tikslus sau kelia LPSK per ateinančius keturis metus? Matosi, kad būsimą LPSK veiklą įprasmina parengtas Veiklos krypčių projektas. Ar tai žingsnis į priekį ar kartojimas to, kas jau buvo? Mano galva, parengti dokumentai, pataisos LPSK įstatuose pažangos nerodo. Tai gal ateinantys ketveri metai, darbdavių džiaugsmui, bus sąmoningas ir laikinas stabtelėjimas? Tuomet kodėl?

Gerai žinoma, kad visuomet sunku formuluoti tikslus, kai po kojomis neturi jokio pagrindo, jokio atspirties taško. Kas leidžia taip tvirtinti? Nematyti jokių ambicingų planų, nėra profsąjungų ateities vizijos. Kartais net atrodo, kad sąmoningai einama į susinaikinimą, nes profsąjungų savisaugos dirgiklis nereaguoja į turimos informacijos generuojamus signalus. Delsimas įvardinti egzistuojančius sunkumus (prioritetų pasirinkimas, finansiniai ir narystės ištekliai, intelektiniai ir profesionalumo sugebėjimai bei organizacinės kompetencijos) tik dar labiau kenkia visoms profsąjungų struktūroms (ir šakoms, ir teritorinėms, ir pirminėms organizacijoms). Juk savęs neapgausi?! Bet jeigu laiku nesureaguosi, pasekmės bus tik dar labiau sunkesnės…

Taigi, Lietuvos profesinės sąjungos (ir ne tik LPSK) turi savo Achilo kulną. Ir tą suvokus, reikia staigiai imtis priemonių mažinti kulno pažeidžiamumo plotą. O tam reikia jau suvažiavimo metu  atpažinti ir nustatyti profsąjungas kamuojančias ligas ir pasirinkti tinkamą gydymo kursą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Paukštė. Artėja metas, kai ES bus priversta tikslinti vieną iš savo fundamentalių laisvių
  2. D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
  3. D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
  4. D. Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
  5. D. Paukštė. Darbdaviai nori tik pigių juodadarbių
  6. D. Paukštė. Ar Darbo kodekso liberalizavimas yra panacėja nuo visų lietuviško verslo bėdų?
  7. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
  8. D. Paukštė. Ar įsižiebs Vilties žiburėlis Seimo lange?
  9. D. Paukštė. Kodėl šalis nesugeba išlaikyti talentų, kuriuos pati išaugino ir išugdė…
  10. D. Paukštė. Atsakymas R.Vainienei: Kol banginiai plaukios darbdavių godumo jūrose – emigrantai negrįš
  11. D.Paukštė. LLRI logika: išvarius iš šalies savus, „užsieniečius specialistus reikia įdarbinti kuo greičiau, kol nevėlu“
  12. D. Paukštė. Politinis pliurpalizmas
  13. D. Paukštė. Globalizmo dalgis pakliuvo ant akmens?
  14. D. Paukštė. Šimtadienis: kovos su emigracija fronte – rūkas
  15. D. Paukštė. Palikimas ir tęstinumas
  16. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  17. D. Paukštė. Lietuva pamokys Europą emigracijos klausimais?
  18. D. Paukštė. Priežastys ne emigrantuose, o Lietuvoje – valdžios vykdomoje politikoje
  19. D.Paukštė. E konservantai rado sau dirvą ir Lietuvos politinėje sistemoje
  20. D.Paukštė. Ar ir toliau prievartinę emigraciją slėpsime po ES laisvo asmenų judėjimo kauke?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Doc (Vilniaus universitetas) says:
    8 metai ago

    Niekam nerūpt tos Tamstos profesinės sąjungos. Lietuva – ne kokia Pietų Europą. Profsąjungos čia niekuomet nebus populiarios. Kol dar dirbančių vyresniosios kartos žmonių yra – jos šiap taip išsilaikys. Bet iš jaunesnių kartų susidomėjimo profsąjungomis tikrai nesulauksit 🙂 Tad užtikrinu – laikui bėgant profsąjungų mūsų platumose iš voso neliks. Ir gerai – kam jų čia reikia?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mažėja administracinė našta verslui

Mažėja administracinė našta verslui

2022 08 16
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Siekiama įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos veiksmų

2022 08 12
Susisiekimo ministerijos atstovai vieši Taivane

Susisiekimo ministerijos atstovai vieši Taivane

2022 08 11
Hibridinis parkas | „Idea prima“ nuotr.

Vėjo ir saulės parkai skinasi kelią Lietuvoje

2022 08 10
Kol vieni ilsisi kiti imasi karjeros | „INK agency“ nuotr.

Kodėl vasara – geras metas ieškoti darbo?

2022 08 10
Savivaldybės kviečiamos tobulinti gebėjimus įtraukti visuomenę į viešųjų erdvių tvarkymą | am.lt nuotr.

Savivaldybės kviečiamos tobulinti gebėjimus įtraukti visuomenę į viešųjų erdvių tvarkymą

2022 08 09
Dirbti nuotoliu, turintys teisę gali, reikalauti visą darbo laiką | Unsplash nuotr.

Dirbti nuotoliu, turintys teisę, gali reikalauti visą darbo laiką

2022 08 08
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

A. Maceina. Gimtoji kalba

2022 08 07
Gyvūlininkystė | Ž. Morkvėno nuotr.

Lietuva veikia išvien su Europos žemdirbiais

2022 08 05
Lietuvoje – pirmas beždžionių raupų atvejis

Lietuvoje – pirmas beždžionių raupų atvejis

2022 08 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Pratęsus karantiną ligos išmokos ir toliau bus mokamos
Lietuvoje

Kaip užsitikrinti pensiją ūkininkams?

2022 08 16
„Maisto bankui“ gyventojai išlaidų negailėjo
Lietuvoje

Nepasiturintys gyventojai sulauks paramos

2022 08 16
Mažėja administracinė našta verslui
Lietuvoje

Mažėja administracinė našta verslui

2022 08 16
Prezidentas susitiko su energetikos ministru
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su energetikos ministru

2022 08 16
Specialiųjų tyrimų tarnyba | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybių būstų pardavimui trūksta skaidrumo

2022 08 16
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05

2022 08 16
Kiek ir kokio vandens gerti, kad išliktume darbingi
Įvairenybės

Koks vanduo geriausiai atgaivins per karščius?

2022 08 16
Gyvybės draudimas: kokia ir kam nauda?
Lietuvoje

Vedybų sutartys: geriau neprireiktų, bet…

2022 08 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • folklioras apie Lietuviškojo folkloro Tėvui Evaldui Vyčinui – 70!
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • Povilas apie Kaip dzūkai grybauja: grybavimo posakiai
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip užsitikrinti pensiją ūkininkams?
  • Nepasiturintys gyventojai sulauks paramos
  • Mažėja administracinė našta verslui
  • Prezidentas susitiko su energetikos ministru

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 785; komentarų: 11
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 527; komentarų: 1
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 515; komentarų: 13
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 482; komentarų: 7
  • Užsivėrus durims į žurnalistiką, atsivėrė lituanistikos pasaulis peržiūrėta: 475; komentarų: 1
  • 6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata peržiūrėta: 449; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

Mažėja administracinė našta verslui

by Ditė Česėkaitė
2022 08 16
0
Mažėja administracinė našta verslui

Ekonomikos ir inovacijų ministerija suskaičiavo, kad vien per pirmąjį šių metų pusmetį administracinė našta verslui Lietuvoje sumažėjo 9,49 mln. eurų,...

Skaityti toliau

Siekiama įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos veiksmų

by Ditė Česėkaitė
2022 08 12
0
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiandien  Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) įteiktas Lietuvos prašymas leisti įstoti į bylą Ukraina prieš Rusiją trečiosios šalies teisėmis. Ši...

Skaityti toliau

Susisiekimo ministerijos atstovai vieši Taivane

by Ditė Česėkaitė
2022 08 11
1
Susisiekimo ministerijos atstovai vieši Taivane

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ir Lietuvos verslo delegacija šią savaitę vieši...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • folklioras apie Lietuviškojo folkloro Tėvui Evaldui Vyčinui – 70!
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • Povilas apie Kaip dzūkai grybauja: grybavimo posakiai
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22
  • Dalius apie Lietuviškojo folkloro Tėvui Evaldui Vyčinui – 70!

Kitas straipsnis
Netikėtas radinys. Kaune rastas tigro žandikaulis

Netikėtas radinys. Kaune rastas tigro žandikaulis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai